2018 m. kovo 16 d.
Nr. 11 (2278)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos kūrėjai


XXI Amžius


Vydūno metai

Vydūno metų stotelės

Doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius
2011 metų rugsėjį

Kovo 22 dieną sukaks 150 metų, kai gimė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas (Vilhelmas Storosta). Todėl 2018-uosius Seimas paskelbė Vydūno metais. Su Vydūno draugijos įkūrėju ir ilgamečiu jos vadovu, filosofu, Pagėgių krašto garbės piliečiu, apdovanotu Čikagos Vydūno fondo premija, humanitarinių mokslų daktaru Vaclovu Bagdonavičiumi, beje, parengusiu Vydūno raštus (4 tomai), kalbėjomės apie Vydūno metų renginius ir jo idėjų svarbą mums šiandien.

Gal pradėkime nuo to, ar daug renginių Lietuvoje vyks Vydūnui?

Pakankamai daug. Ir ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir kituose šalies miestuose: Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Šiauliuose. Beje, jie jau prasidėjo. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro suaugusiųjų teatras „Mozaika“ ir vaikų ir jaunimo teatras „Ikaras“ pristatė kompoziciją apie Vydūno gyvenimą Kuršėnuose, Maironio lietuvių literatūros muziejuje surengta jubiliejinė paroda „Vydūnas – lietuvių tautinės sąmonės ugdytojas“, Knygų mugėje pristatyta keletas knygų apie Vydūną vokiečių ir lietuvių kalba.

Daugiausia renginių, tikriausiai, bus kovo viduryje, minint 150-ąsias Vydūno gimimo metines?

Tikrai taip. Kovo 20 dieną Vilniaus Rotušėje vyks iškilmingas Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimas, kovo 21 dieną Vydūno paminklinis biustas bus atidengtas Kaune, Karo muziejaus sodelyje, o Kauno savivaldybės salėje vyks iškilmingas minėjimas.

Kovo 22 dieną Lietuvos Nacionaliniame muziejuje vyks mokslinė konferencija, skirta Vydūno 150-mečiui, o Mokslininkų Rūmuose bus pristatytos Vokietijoje išleistos knygos: Vydūno „Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen“ („Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių“) ir „Vydunas und deutsche Kultur“ („Vydūnas ir vokiečių kultūra“), dalyvaujant svečiams iš Vokietijos.

Kovo 23 dieną Vydūno jubiliejui skirta konferencija vyks Klaipėdoje, „Švyturio“ arenoje, o kovo 30 dieną – Tauragėje.

Kokie renginiai bus svarbiausi, masiškiausi?

Manau, konferencijos Vilniuje ir Klaipėdoje. Uostamiestyje Vydūno mokslinė praktinė konferencija „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ – jau 19-oji, ji kasmet sutraukia gausų būrį dalyvių. Ir Kaune, paminklinio biusto Vydūnui atidengiamas turėtų sulaukti daug tautiečių ir žiniasklaidos dėmesio. Juk Vydūnas atsistos Tautos garbės alėjoje greta Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Vinco Kudirkos, Maironio, Petro Vileišio ,Martyno Jankaus ir kitų šviesuolių.

Šiai datai turbūt išleidžiate knygų?

Kovo mėnesio renginiuose turėtų būti pristatyta mano ir dr. Aušros Martišiūtės-Linartienės parengta išsami, 700 puslapių monografija apie Vydūną. Stengėmės padaryti didesnį darbą ir pasakyti esminius dalykus apie Vydūno gyvenimą, pasaulėžiūrą ir draminę kūrybą. Šiuo metu leidinys dar spaustuvėje, tikimės, kad kovo mėnesio renginiuose jau galėsime jį pristatyti.

Yra numatyta išleisti Vydūno raštų tritomį (jį rengia Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, tik vargu ar spės šiai sukakčiai). Suplanuota išleisti leidinį „Vydūnas lietuvių ir užsienio mokslininkų darbuose“. Apie Vydūną daug rašyta. Rašė ir žymūs mokslininkai, ir rašytojai: Vincas Mykolaitis Putinas, Salys Šemerys, Aleksandras Merkelis, Audronė Barūnaitė-Willeke, Jonas Lankutis, Regimantas Tamošaitis ir kiti. Atrinkome apie 20 darbų, atskleidžiančių, kaip Vydūną suvokė, aiškino, analizavo Lietuvos ir išeivijos, kitų šalių mokslininkai.

Gal galėtume pristatyti vokiečių kalba išleistas knygas apie Vydūną.

Pernai išleista Vydūno knyga „Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen“ („Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių“). Ją Vydūnas išleido 1932 metais. Šioje knygoje filosofas argumentuotai įrodo, kad lietuviai – neatsitiktiniai šioje žemėje, kad čia nuo seno lietuvių protėvių aisčių gyvenama, kad jie sukūrė aukštą kultūrą, kitos atnešti nereikėjo, nereikia. Tikino, kad vykdoma politika Vokietija kala žiaurų likimą sau pačiai, trypia pasauliui daug davusią aukštą vokiečių kultūrą. Jai Vydūnas rodė didžiausią pagarbą, iš jos daug sėmėsi. Knyga neliko nepastebėta. Laimė, kol policija konfiskavo knygą, praėjo kone pusantrų metų. Per tą laiką knyga spėjo paplisti, pateko į Lietuvą.

Vokiškai išleistas ir mūsų paruoštas straipsnių rinkinys „Vydunas und deutsche Kultur“ („Vydūnas ir vokiečių kultūra“). Ta knyga vokiečiams patiko, panoro ją išleisti vokiečių kalba.

O ar šiemet bus pastatyta Vydūno dramų?

Deja, teatrai jomis nesusidomėjo. Nedavė tam postūmio ir Vydūno 150-ųjų gimimo metinių minėjimo komisija, numačiusi Vydūno dramos pastatymą. Deja, regis, tam nebuvo skirta finansavimo, nebuvo ir susidomėjimo. Teatralai prie Vydūno dramų prisiliesti nepuola, jaučiasi nedrąsiai – šios dramos ypatingos, tarsi šventos. Tik keli saviveiklininkų kolektyvai bando pastatyti Vydūno dramų epizodus.

Kokie dar numatomi reikšmingi Vydūnui jubiliejinių metų minėjimo akcentai?

Kaip ryškiausi Vydūno įamžinimo ženklai atsiras paminklas Klaipėdoje, paminklinis biustas Kaune. Atsiras ir Vydūno skveras su paminklu Pagėgiuose, šio miesto savivaldybės viešajai bibliotekai bus suteiktas Vydūno vardas. Šilutėje ir Kintuose bus įrengti rekreaciniai takai „Vydūno promenada“ ir „Vydūno sveikatos takas“, pastatytas Vydūno memorialinis suolelis.

Ir Vokietijoje, Dortmunde, bus pagerbtas Vydūno jubiliejus. Tai vyks gegužės mėnesį, kai pas mus minėjimai jau bus praėję. Dortmunde vyksta Europos dienos, jose ir numatytas Vydūno minėjimas. Į jį važiuos nemaža lietuvių delegacija.

Vydūno draugija ir Vydūno fondas Jungtinėse Amerikos Valstijose prieš porą metų įsteigė premiją studentams, apgynusiems vydūnistikos tema bakalauro, magistro darbus ir daktaro disertacijas.

Tokių darbų sulaukėme, regis, vos tris. Ne kasmet sulaukiame tokių, kuriuos galėtume premijuoti. Gal per mažai reklamuojame tas premijas? Šiemet vydūnistikos tyrinėjimų su recenzijomis lauksime iki liepos 1 dienos. Juos siųsti reikėtų į Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, pažymint „Vydūno draugijai“.

Neseniai pamatėme bandymą Vydūno mintis pateikti šiuolaikine kalba. Kaip vertinate knygelę „Vydūnas. Apie meilę“?

Rezervuotai. Vydūno kalba yra sunkoka, nėra taip, kad užmeti akį ir iš karto perpranti. Bet ją sušiuolaikinti – labai savotiška užduotis. Galima tai daryti, bet vargu ar tai bus Vydūnas, jis taps tik idėjų autoriumi, teksto bendraautoriumi. Bet Aleksandrą Žarskų skatino geros intencijos, geras noras, kad jauni žmonės susidomėtų, paimtų į rankas ir paskaitytų Vydūno mintis apie meilę.

Vydūno tekstų kukliai, bet gražiai yra parengusi ir Rima Palijanskaitė. Vydūnas buvo savotiškas mokytojas, savo gyvu žodžiu, pasisakymais stengėsi ugdyti tautos žmoniškumą. R. Palijanskaitė parengė ir rinkinėlį jaunimui „Kaip tapti saulėtu žmogumi“, kuriame spausdinama trumpa Vydūno autobiografija ir jo tekstai, gvildenantys jauniems žmonėms, jų ugdytojams ir visuomenei aktualias temas pagal Vydūno laiškus skautams. Tai – savęs ir gyvenimo pažinimo, jaunatviškumo fenomeno, savojo pašaukimo ir tikėjimo, saviugdos ir tobulėjimo, asmenybės darnos, doros ir sveikatos, lyčių kultūros ir kiti klausimai.

Kaip manote, kuo Vydūnas turėtų mums būti reikšmingas šiandien?

Pirmiausia, vertybine orientacija. Vydūnas yra sakęs: ateities kultūra – žmogiškumo kultūra. Reikia siekti daugiau žmogiškumo. Vydūną galime laikyti savuoju dvasios ugdymo klasiku. Žinoma, pasaulyje yra didžiulis žmogaus dvasios galybę išlaisvinti ir ugdyti padedąs mokymų lobynas ir iš jo galima daug ką tiesiai pasiimti. Bet Vydūnas yra būtent lietuviškasis to lobyno suvokėjas ir šio suvokimo mokytojas, kol kas dar nepralenktas sąsajų tarp to lobyno ir lietuvių tautos dvasinių pagrindų tiesėjas, ne tik žmogaus, bet ir tautos būties paslapčių aiškintojas. Tuo jis mūsų kultūroje yra unikalus, turi užimti savo vietą jos didžiųjų kūrėjų gretose. Nepakeis jis nei Maironio, nei Čiurlionio, nei Krėvės, nei Putino, kaip nė vienas iš jų nepakeis Vydūno.

Dėkodama už pokalbį linkiu daug sėkmės analizuojant ir populiarinant Vydūno idėjas.

Kalbėjosi Daiva Červokienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija