|
RUBRIKOS
|
Politinis laimėjimas dėl elektros tinklų sinchronizacijos
Kovo 19 dieną Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos vadovai Briuselyje aptarė Baltijos šalių planus elektros tinklus atjungti nuo posovietinės sistemos ir sinchronizuoti su Vakarų Europa. Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Komisijos pirmininku Žanu Klodu Junkeriu (Jean Claude Juncker), Estijos premjeru Juriu Ratasu (Jüri Ratas), Latvijos premjeru Mariu Kučinskiu (Māris Kučinskis) ir Lenkijos premjeru Mateušu Moravieckiu (Mateusz Morawiecki). Baltijos šalių ir Lenkijos vyriausybių sutarimas yra esminis, siekiant projektui gauti lėšų iš ES biudžeto. Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo Maskvos, Baltijos šalys numato iki 2025 metų susijungti su Europos elektros energetikos sistema. Tačiau ši iniciatyva pernai susidūrė su sunkumais, paaštrėjus ginčui, kokiu būdu įgyvendinti projektą. Lietuva siūlo naudoti dabar esančią elektros jungtį su Lenkija, tačiau Latvija ir Estija, motyvuodamos saugumo reikalavimais, prašė tiesti antrąją liniją. Estija buvo iškėlusi idėją, kad Baltijos šalys galėtų prisijungti prie Šiaurės šalių sistemos per Suomiją, tačiau Estijos premjeras per vizitą Vilniuje išsakė paramą sinchronizacijai per Lenkiją. Aukščiausio lygio penkiašaliame susitikime vadovai priėmė bendrą pareiškimą, kuriuo įtvirtintas įsipareigojimas iki 2025 metų sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa ir sinchronizacijos kryptis per Lenkiją. D. Grybauskaitės teigimu, tai politinis Lietuvos laimėjimas ir pasiekimas visoms regiono šalims. Tai galutinai užtikrins energetinę nepriklausomybę, mažesnes kainas ir sustiprins nacionalinį saugumą. Prezidentės susitikime praėjusių metų rudenį Taline su Europos Komisijos pirmininku Ž. K. Junkeriu Europos Komisija išreiškė tvirtą paramą sinchronizacijai per Lenkiją ir pabrėžė projekto svarbą visos ES energetiniam saugumui. Šįkart vadovų priimtas susitarimas leis pretenduoti į projektui būtinas lėšas dar šioje finansinėje perspektyvoje. Europos Komisija Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją įvardija kaip absoliutų Strateginių Europos jungčių projektų sąrašo (Connecting Europe Facility) prioritetą. Bendrame pareiškime vadovai pabrėžė, kad Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacija su kontinentine Europa yra vienas reikšmingiausių energetinės sąjungos projektų ir konkreti šalių solidarumo išraiška stiprinant visos ES energetinį saugumą. Vadovai akcentuoja, kad 2018 metai yra lemiami projekto įgyvendinimui, ir sutarė kuo greičiau užbaigti politinius ir techninius darbus, siekiant atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamo elektros žiedo. |
||
|
|
||
Prisiminė baltarusius, kūrusius Lietuvą
Kovo 25-ąją Kaune, Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, Šv.Jurgio konvento gvardijonas kun. dr. Paulius Saulius Bytautas OFM su kunigais pranciškonais aukojo šv. Mišias už Baltarusijos politikus ir visuomenininkus, gyvenusius ir dirbusius Kaune 19181940 metais. Be to, buvo minimas Baltarusijos Liaudies Respublikos 100-metis. Po šv. Mišių padėta gėlių prie Nežinomo kareivio kapo ir Laisvės paminklo Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie atminimo ženklo, skirto Lietuvos kariuomenės kariams buvusiose Kauno sentikių bendruomenės kapinėse, Ąžuolyne, prie Radvilėnų plento, prie pirmosios Baltarusijos vėliavos eskizo autoriaus Klaudijaus Dušausko-Duž (18911959) kapo Petrašiūnų kapinėse. Laisvės alėjoje esančioje kavinėje vyko vieša diskusija Lietuvos ir Baltarusijos santykių sklaidos ypatybės: įvykiai ir žmonės 19182018. Renginį organizavo Lietuvos Sąjūdžio Kauno taryba kartu su Lietuvos Šaulių sąjungos Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės 202-ąja kuopa. |
||
|
|
||
Lietuva susirūpinusi Krymo totorių padėtimi Krymo totorių Medžliso pirmininko pavaduotojai, Vladimiro Putino režimo politiniai kaliniai Ilmi Umerovas ir Achtemas Čijgozas kovo 5-ąją Lietuvoje susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kitais šalies pareigūnais. Susitikimas surengtas minint 4-ąsias Krymo aneksijos metines ir siekiant pareikšti paramą nuo jos nukentėjusiems Krymo totoriams. Dėl pasisakymo už autonomiją totoriams vis sudėtingiau gyventi Kryme. Rusijos tarnybos uždraudė jų bendruomenės valdymo organą Medžlisą, nepriklausomą žiniasklaidą. Per pastaruosius kelerius metus Kryme buvo sulaikyta daug okupacijai besipriešinančių asmenų. 1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius bendradarbiavimu su naciais ir beveik visus ištrėmė. Tik devintojo dešimtmečio pabaigoje totoriams buvo leista grįžti į Krymą. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |