Gyvenimo audrose nepalūžęs
Antanas POCIUS
(Tęsinys. Pradžia nr. 46,
47,
48,
49,
50;
2018 m. nr. 1,
2,
3,
4,
5, 6,
7, 8,
9, 10,
12)
Robertas Džiaugys pasakojo: Prieš jam apsigyvenant lapių fermoje, mes persikėlėme į naujai pastatytos veterinarijos ligoninės gydytojams skirtą namą, kuriame gavome trijų kambarių butą. Vieną kambarį skyrėme P. Paulaičiui, kol jis persikėlė į lapių fermos namelį. Gyvendamas lapių fermoje įsigijo karvę, susipirko baldus. Ryšių su savo bičiuliais nenutraukė, jiems pasakydavo veterinarijos ligoninės adresą, o aš pasirūpindavau, kad jie patektų į lapių fermą. Kartą atvyko du studentai, pageidavo susitikti su P. Paulaičiu. Aš turėjau tarnybinį sunkvežimį, pats vairavau, todėl įsisodinau tuos studentus ir nuvežiau pas P. Paulaitį. Vėliau, kai jį areštavo, man buvo priekaištaujama, kad buvau P. Paulaičio ryšininkas, nes tuos studentus vežiojau. Tačiau MGB tardytojai iš to nieko nepešė, nes nei P. Paulaitis, nei studentai neprisipažino, o aš tvirtinau, kad važiuojant, jeigu mane stabdo, pakeliui visus pavežu. Kitų liudininkų tardytojai neturėjo.
|