Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Nelietuviai Lietuvai

Protėvių takais: istorijos šimtmečių vingiai sustojo Lietuvoje

Julija Kirkilienė

Fotografė Liudmila Felčinskaja

Elektrėnų bibliotekoje surengtą parodą „Protėvių takais“ atidarė fotografė Liudmila Felčinskaja. Joje įamžinti Elektrėnų savivaldybės liaudiškos muzikos puoselėtojai, koncertuojantys apsirengę tautiniais drabužiais. Ir nors 2017 metai buvo paskelbti Tautinio kostiumo metais, o Lietuva šiemet švenčia valstybingumo 100-metį, sentikė Liudmila sako, kad jai šie metai tik buvę pretekstas įgyvendinti seną (dar sovietmečio) svajonę – parodyti tautinių drabužių grožį ir prasmę bei žmonių, dėvinčių juos, vidinį grožį.

Sentikių maldos už Lietuvą

Liudmila yra Lietuvos rusė sentikė, gimusi Degučių kaime, Zarasų rajone. Čia jos protėviai iš mamos Kolesnikovos Marijos Ivanovnos pusės yra atgulę senovinėse kapinaitėse, kurių amžius skaičiuojamas nuo 1782 metų. Sentikiai į Lietuvą atsikraustė XVII amžiaus pabaigoje, prasidėjus Rusijos caro Aleksejaus Michailovičiaus ir patriarcho Nikono stačiatikių apeigų reformoms. Dėl šitokių naujovių Rusijoje kilo aršūs dvasininkijos ginčai, tačiau Nikono šalininkai, remiami caro, nugalėjo, o atsisakantys priimti reformas imti laikyti „atskalūnais“. Nuo to laiko senųjų apeigų išpažinėjai, kurie naująsias apeigas ir tradicijas laikė erezija, buvo nuožmiai persekiojami visoje Rusijos imperijoje ir žudomi. Dėl šitokios priespaudos sentikiai buvo priversti trauktis į atokias, periferines Rusijos sritis arba į artimiausią užsienį: didelė jų dalis persikėlė į Lietuvos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos žemes. Tarp jų buvo ir Liudmilos proseneliai, kurių gyvenimo istorijas, rankraščius, fotografijas renka ir saugo šeima. Sentikių istorijoje svarbu tai, kad jie visus tuos šimtmečius išlaikė savo papročius ir religines apeigas senąja kalba. Degučių kaime įkurta Degučių sentikių bendruomenė „Degučių rimtis“. Bendruomenės jėgomis ir Abramovų šeimos pastangomis sutvarkytos kapinaitės, restauruoti ir iš nebūties prikelti senoviniai antkapiai. 2017 metais atidaryti maldos namai, kuriuose šiemet vasario 16 dieną už Lietuvos 100-metį aukotos šv. Mišios.

Nelietuviai Lietuvai

Literatūrinio almanacho „Litera“ sutiktuvės

Laima Debesiūnienė

Grupė almanacho „Litera 2017“ pristatymo dalyvių

2017 metų gegužę maloniai nustebino siurprizas – elektroninis Jelenos Šeremet, Lietuvos rusų rašytojų asociacijos vadovės, laiškas, mane ir Aroną Gaalą, žinomą poetą iš Vengrijos, kviečiantis atsiųsti kūrinius almanachui „Litera 2017“. Dabar tai – jau realybė. Prezentacija įvyko 2018 m. vasario 10 d. Vilniuje, Tautinių bendrijų namuose.

Šis almanachas – jau trečiasis, išleistas po beveik dešimties metų pertraukos. Ankstesnieji – „Litera 2008“ ir „Litera 2010“. Sergejus Šeremetas pasakojo, kad pirmajame pateikti Vytenio Povilo Andriukaičio prisiminimai apie tremtį, antrajame – dirigento Sauliaus Sondeckio pasakojimas apie trimitininką Timofejų Dokšicerį. Beje, dar vienas almanachas buvo rengiamas 2014 metais, bet dėl nepalankios situacijos (vienas rėmėjas mirė, kitas bankrutavo) neišleistas. Žinoma, didelės reikšmės turėjo ekonominė krizė ir Tautinių mažumų departamentui nepalanki situacija. Visada labai svarbus buvo Jelenos ir Sergejaus Šeremetų entuziazmas. Jis – idėjos autorius ir techninių darbų atlikėjas, ji – redaktorė, maketuotoja ir stilistė-korektorė, atkakliai kovojusi už kiekvieną autorių, kūrinį, žodį. Žinoma, almanacho leidimas būtų neįmanomas be Tautinių mažumų departamento pagalbos.