2018 m. balandžio 27 d.
Nr. 17 (2284)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Knygoje – apie medžius

Daiva Červokienė pristato
savo knygą „Kaip gydo medžiai“

PANEVĖŽYS. Viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su Daiva Červokiene, žurnaliste, kelių knygų autore, dažnai rašančia ir „XXI amžiui“. Viešnia – 30 metų dirbanti žurnaliste, daugiausia rašiusi sveikatos temomis, anksčiau yra išleidusi dvi knygas vaikams ir suaugusiems, o tądien į biblioteką atvyko pristatyti naujausią leidinį „Kaip gydo medžiai“. Kartu pasikvietė ir šio krašto sveikuolį 76-erių sulaukusį, tačiau visada spinduliuojantį energiją Kazimierą Ilginį, kuris paįvairino vakarą skaitomomis ištraukomis iš Eugenijos Šimkūnaitės tekstų apie medžius.

D. Červokienė pasakojo, jog jau seniai domisi liaudies medicina, būdama žurnaliste daug rašė sveikatos temomis. „Kai netekau darbo, supratau, kad tai – puikus metas iš įvairių šaltinių surinktą medžiagą sudėti į knygą“, – teigė ji. Naujame leidinyje autorė sudėjo visapusišką informaciją apie dažniausiai Lietuvoje augančius medžius ir krūmus: egles, pušis, kadagius, karklus, gluosnius, ievas, beržus, liepas, uosius, vyšnias, klevus, obelis, šermukšnius, lazdynus, ąžuolus, amalus. Jame aprašytos jų savybės, augimo vietos, išskirtinės ypatybės, vaizdavimas mituose ir tautosakoje. Daugiausia dėmesio skirta medžių naudojimui liaudies medicinoje. „Savo patirtimi ir receptais, stiprinančiais sveikatą bei imunitetą, patarimais, kaip, kada ir kokias medžių dalis rinkti ir tinkamai paruošti, dalijosi žymūs šiandienos žolininkai, medicinos atstovai, vaistininkai: Jadvyga Balvočiūtė, Adelė Karaliūnaitė, Filomena Taunytė, Virgilijus Skirkevičius, Danutė Kunčienė, Marius Lasinskas ir kiti“, – pasakojo viešnia.

D. Červokienė detaliau pristatė kelis knygoje aprašytus augalus – lazdyną, ąžuolą, amalą. Sužinojome, jog ąžuolo preparatai vartojami burnos gleivinės, dantenų uždegimams ir odos ligoms gydyti. Lazdynas irgi yra vertinga vaistinė žaliava, galinti vadintis lietuviškuoju ginkmedžiu. Jis reguliuoja kraujospūdį, gerina atmintį, didina energiją, darbingumą, padeda virškinimui. O medžiuose parazituojantis amalas yra nuodingas, bet kartu ir naudingas: plečia kraujagysles, ramina, mažina kraujospūdį. Jame yra veikliųjų medžiagų, pasižyminčių priešvėžinėmis savybėmis. Jau dešimtmetį Kauno klinikų specialistai siūlo onkologiniams ligoniams kartu su pagrindiniais gydymo metodais naudoti ir amalų preparatus. Pasirodo, ant kitų medžių viršūnių, šakų „prilipusius“ amalus naikinti draudžiama, juos rinkti, prekiauti galima tik turint Aplinkos ministerijos leidimą. Kadangi amalas retai sutinkamas, autorė atsivežusi didelę jo šaką, padalijo jo šakelių susirinkusiems. Viešnia apgailestavo, jog apie įvairių Europos šalių aukščiausius, storiausius medžius yra daug medžiagos keliose interneto svetainėse, o Lietuva nepateikia informacijos apie savo vertingiausius medžius, ir paragino žvilgtelėti į tinklalapį arboristai.lt. Čia ras daug informacijos apie medžius.

Susitikimo pabaigoje visi vaišinosi lazdyno lapų arbata, galėjo įsigyti D. Červokienės knygų ir gauti autorės autografą.

Indrė Rapkevičienė

Živilės Snicorytės nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija