|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Metų laikai paveiksluose Bronius VERTELKA
RAMYGALA. Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Ramygalos filiale atidaryta tautodailininkės Danutės Ulienės naujausių tapybos darbų paroda Metų laikai. Tai pirmas renginys iš ciklo Susitikimai praeities laike: dialogas tarp praeities ir dabarties, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir Ramygaloje gimusiems, gyvenusiems, dirbusiems įžymiems žmonėms paminėti. Bibliotekininkė Marytė Čeponienė pasiūlė VšĮ Menų sala 2015 metais Panevėžio televizijai parengtą video pasakojimą apie tautodailininkę D. Ulienę. Prieš 35 metus su šeima iš kaimo nuo Vadoklių persikėlusiai gyventi į Ramygalą reikėjo dairytis, iš ko pragyventi. Įsidarbinusi vaikų darželyje iš bendradarbių sužinojo apie pynimą iš vytelių. Tai buvo didžiulis atsitiktinumas, galimybė papildomai prisidurti prie atlyginimo. Savarankiškai nupynusi pirmąją lėkštutę, nudžiugo. Vadinasi, ir ji sugeba. Jau regėjo, ką pati norėtų sukurti. Taip gimė pinti angelai, paukščiai. Svarbiausia buvo, kad tas darbas teikė malonumą. D. Ulienė dalyvauja kasmet rengiamoje Panevėžio krašto tautodailės darbų parodoje Panevėžio dailės galerijoje ir jai pateikia vis naujų savo kūrinių. Antri metai D. Ulienė važinėja į Panevėžį norėdama perduoti savo turtingą pynimo iš vytelių patyrimą neįgaliesiems vaikams. Atsitiko taip, kad D. Ulienė panūdo ir tapyti. Vaikystėje mėgo piešti. Dukros darbeliai buvo brangiausia dovana mamai. Danutė augo gausioje šeimoje. Tėvas buvo darbštus, mama buvo išpuoselėjusi gražų darželį prie namų. Sodyboje buvo du šuliniai: vienas su svirtimi, semti geriamąjį vandenį, kitas naudotas kaip šaldytuvas mėsai laikyti. Buvo ilgas, karkliukais apsodintas takas, kuriuo eidavo į bažnyčią. Po daugelio metų tik prisiminimuose likusią gimtąją sodybą įamžino savo piešinyje. Ko neprisiminė, klausė vyresnių brolių. Mamos kūrybą išgyrė vaikai ir patarė ją perkelti ant kartono. Danutės pirmoji tapytų paveikslų paroda parodyta Ramygalos seniūnijos dailės galerijoje Voras. Nepyko ji už patarimus, o tai, kad žmonės domisi jos darbais, Danutei tarsi užaugino sparnus. Savamokslės menininkės kūryba jau pabuvojo ne vienoje Panevėžio miesto ir rajono kultūros įstaigoje. Šioje bibliotekoje ji savo kūrybą eksponuoja antrą kartą, tačiau ir čia sulaukė klausimų. D. Ulienė yra nutapiusi apie 30 paveikslų. Į rankas teptuką ima tik tada, kai jaučia dvasinį įkvėpimą ar yra tam pribrendusi. Prie gamtos vaizdų stengiasi kažką prikurti ir savo. Veidų netapo arba stengiasi, kad jų nesimatytų. Paveiksluose dominuoja vanduo upės ar ežero kraštelis. Kūrėja augo sodyboje prie didelio griovio, kuris pavasarį virsdavo į sraunią upę. Ir dabar pro savo namų langus mato Upytės upokšnį. Tapydama nesinaudoja pieštuku. Tapo todėl, kad tai jai patinka. Nepastebi, kaip diena turiningai prabėga. Savamokslė tapytoja neslėpė, kad didžiulį palaikymą jaučia iš savo artimųjų sūnaus, trijų dukterų ir vyro. Jie visi irgi turi polinkį kažką kurti. Sūnui netrūko išmonės lipdant iš plastilino, dukros bet ką pačios pasisiuva. Vyras Romas rašo eiles, domisi kitų poetų kūryba, yra miestelio bibliotekos skaitytojas, ūkiškas žmogus. Laiko arklį. Tai dabar reta Ramygaloje. Juo iš savo miškelio netoli Vadoklių atsiveža malkinės medienos. Danutei nereikia rūpintis, kad kambariuose būtų šilta. Drąsos, pasisekimo kūryboje autorei linkėjo Ramygalos miestoGaruckų kaimo bendruomenės pirmininkė Rasa Marozienė, pasveikino ir seniūnas Valdas Chirv. Buvo ir kitų, neabejingų D. Ulienės darbams sveikinimų. Toliau bendrauta prie kavos ar arbatos puodelio. Parodoje sau vietą rado ir D. Ulienės iš vytelių pintas dirbinys su skaičiumi 100 tiek mūsų atkurtai valstybei metų.
Panevėžio rajonas
© 2018 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |