Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

100 metų –
tūkstančiai žygių...

Kelionės

Lietuvos
Krikščioniškosios
Demokratijos
Partija

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Skelbti tiesą ir teisingumą

Popiežiaus Pranciškaus mokymas apie šiandienos žiniasklaidos užduotis

Mindaugas Buika

Šventasis Tėvas bendrauja su „Avvenire“ redakcijos kolektyvo mažaisiais nariais

Katalikiško dienraščio sukaktis

Praėjusį sekmadienį Bažnyčioje jau 52-ąjį kartą paminėjus Pasaulinę žiniasklaidos dieną, kuri palaimintojo Pauliaus VI buvo įsteigta Vatikano II Susirinkimo tėvų pageidavimu, svarbus išlieka popiežiaus Pranciškaus mokymas apie socialinio komunikavimo ir evangelizavimo sąsajas. Apie tai Šventasis Tėvas nuolat kalba nuoširdžiai bendraudamas su katalikiškos spaudos atstovais, taip suformuodamas reikšmingą jau daugiau nei penkerius metus trunkančio jo pontifikato bruožą. Štai gegužės 1 dieną, Šv. Juozapo Darbininko liturginėje šventėje jis audiencijoje Vatikane priėmė didelę italų nacionalinio katalikų dienraščio „Avvenire“ („Ateitis“) darbuotojų grupę su jų šeimomis. Šis Italijos vyskupų konferencijos remiamas periodinis leidinys šiemet mini 50-ąsias įkūrimo metines. Milane leidžiamas laikraštis „Avvenire“ įsteigtas 1968 metais sujungus du regioninius katalikų leidinius, iš pat pradžių jautė reikšmingą popiežiaus Pauliaus VI palaikymą. Jis pranašiškai suprato, kad žiniasklaida kultūroje ir socialiniame gyvenime vaidina vis svarbesnį vaidmenį ir Bažnyčia čia neturi atsilikti. Tai patvirtino ir Vatikano II Susirinkime 1963 metų gruodžio 4 dieną priimtas dekretas dėl komunikavimo priemonių „Inter Mirifica“. Jame pabrėžta, jog „Katalikų Bažnyčia, Viešpaties Kristaus įsteigta nešti išganymą visiems žmonėms ir turi pareigą skelbti Evangeliją ir išganymo mokslą socialinio bendravimo priemonėmis bei mokyti žmones tinkamai jomis naudotis“.

Žmogaus dvasia – neįveikiama

Vaikų ir jaunimo tremtinių ir partizanų dainų festivalis

Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas su Babtų gimnazijos merginų vokaliniu ansambliu

Saulėtą gegužės 12-osios šeštadienį Ukmergės rajono Kadrėnų kaime esančiame Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, dar vadinamame Mons. Alfonso Svarinsko parku, įvyko pirmasis Respublikinis vaikų ir jaunimo tremtinių ir partizanų dainų konkursas-festivalis „Ne mėlynos vosilkos“. Daugiau kaip 50 vaikų ir jaunuolių iš Kauno, Babtų, Karmėlavos ir Utenos dainuodami paminėjo Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Su meile rūpestingų mokytojų paruošti pasipuošę moksleiviai ne tik dainavo, bet ir grojo pačiais įvairiausiais instrumentais – dūdele, smuiku, violončele, būgnais, elektrinėmis ir akustinėmis gitaromis.

Lauke ant pakylos esančioje palapinėje skambėjo ne tik tradicinės partizanų dainos „Jei ne auksinės vasaros“, „Miško broliai“, bet ir šiuolaikinių autorių kūriniai, tokie kaip „Saulės kraujas“ ir „Žalia daina“. Renginį vedė buvęs ilgametis LRT radijo diktorius Juozas Šalkauskas. Susirinkusieji buvo nustebę ir sužavėti jauniausių konkurso dalyvių – solistų Edmundo Jakelaičio (8 m.), Emilijos Janulytės (10 m.) ir Gabijos Juškytės (9 m.) pasirodymų. Komisijai teko gerokai padirbėti renkant laimėtoją.

Šventųjų lobynas

Bronius VERTELKA

Relikvijorių šventinimo ceremonija: kalba vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kairėje – bažnyčios rektorius kun. dr. Simas Maksvytis

PANEVĖŽYS. Gegužės 13-ąją Švč. Trejybės bažnyčioje buvo atidengtos Katalikų Bažnyčios šventosios relikvijos ir pašventinti relikvijoriai. Tai – pirmasis iš Lietuvos bažnyčių ir didžiausias šventųjų lobynas.

Kalbėdama tema „Pamaldumas šventųjų relikvijoms krikščionybės istorijoje“ šventę pradėjo Bažnytinio paveldo muziejaus Vilniuje direktorė, menotyrininkė, tapytoja dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė. Pasak jos, lotynų kalbos žodis „relikvija“ reiškia „liekanas“ arba „palaikus“. Krikščionybėje pamaldumas relikvijoms remiasi tikėjimu mirusiųjų prisikėlimu, nemirtingumo viltimi. Žvelgdami į šventųjų relikvijas krikščionys išpažįsta, kad Viešpats, davęs žmogui mirtiną kūną, pakeis jį kitu, nemirtingu ir garbingu. Relikvijų garbinimas pradėjo formuotis pirmaisiais krikščionybės amžiais kartu su kankinių kultu. Žinoma, kad 156 metais nukankinto vyskupo Polikarpo kraują tikintieji surinko skepetaitėmis. Pirmąja į Vilnių atgabenta relikvija laikoma XIV amžiuje iš Krokuvos gauta Lenkijos globėjo šv. Stanislovo dilbio kaulo dalis. Ši šventenybė yra išlikusi ir šiandien eksponuojama Bažnytinio paveldo muziejuje. Kaip sakė dr. S. Maslauskaitė-Mažylienė, Lietuvos bažnyčiose išsaugota nemažai barokinių relikvijorių. Tai – indai, kalstyti iš sidabro arba žalvario, dekoruoti brangiaisiais akmenimis, emaliu, krištolu ir spalvotu stiklu. Relikvijorius – įtaisas, kuriame laikomos relikvijos ar prabangūs daiktai.

Kelmės dekanato jaunimo diena

Kelmės dekanato jaunimas Kražiuose

Kražiai. Šiaulių vyskupijos jaunimo centras kartu su Kelmės dekanato klebonais balandžio 20 dieną surengė Kelmės dekanato jaunimo dieną Kražiuose, kurioje dalyvavo pustrečio šimto jaunuolių iš Kelmės, Kražių, Užvenčio, Liolių, Maironių, Tytuvėnų, Pakražančio, Šaukėnų.

Jaunimo diena prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, koncelebracijai vadovavo Kelmės dekanas, kun. liturg. lic. Mindaugas Grigalius, koncelebravo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, parapijos klebonas kun. Rimantas Žaromskis, Liolių Šv. Simono ir Judo Tado parapijos klebonas kun. Remigijus Katilius, Pakražančio Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai parapijos klebonas kun. Saulius Sausdravas, Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės parapijos klebonas kun. Aivaras Jurgilas ir Šiaulių vyskupijos jaunimo centro vadovas kun. Arūnas Jankauskis.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Meilės diena Motinoms

Ateitininkai įteikia gėles motinoms Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčioje

Nemunėlio Radviliškis–Suostas. Pavasarį bunda gamta gyvybei. Švęsta Gyvybės diena. Pirmąjį gegužės sekmadienį pagarbą atiduodame Motinoms – gyvybės davėjoms. Visą šį mėnesį Bažnyčia meldžiasi Dangaus Motinai Marijai. Persipina dangaus ir žemės grožis, gyvybės alsavimas, meilė, malda... Dievas mums visiems dovanojo pasaulį, kuriame apstu visko, ko reikia žmogaus laimei. Tik matykime, priimkime, patirkime ir dėkokime...

Motinos diena kasmet tampa išskirtine švente Nemunėlio Radviliškio Švč. Mergelės Marijos bei Suosto Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčiose. Kun. Ernestas Želvys, vadovaudamas šios dienos liturgijai, ypatingą meilę ir pagarbą išreiškia Moteriai Motinai – šio pasaulio gyvybės nešėjai ir saugotojai. Jo aukotose šv. Mišiose sudėta viskas – gili malda, nuoširdumas, jautrumas, dėmesys, padėka, gėlių žiedai Motinoms, esančios čia ir išėjusioms Amžinybėn. Kunigo žodis paliečia ir prakalbina širdį, pakviečia susimąstyti... Tikime, kad Motinos Danguje girdi, žino, jaučia ir priima Joms siųstą maldą ir meilę, ir dėkoja, ir užtaria... Juk Motinos gyvenimas nepasibaigia žemėje, tikriausiai, Jos šventas pašaukimas savo vaikams tęsiasi kitokia forma – dar stipresne ir daugiau galinčia...

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Motinoms – giesmės, gėlės ir gražiausi posmai

Šventės dalyviai ir organizatoriai. Dešinėje sėdi s. vienuolė Gaudencija

PASVALYS. Gegužės 5 dieną po šv. Mišių Pasvalio katalikės moterys kartu su Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos Vaikų dienos centru pakvietė pasvalietes mamas ir močiutes bei vaikučius į Krašto muziejų dalyvauti renginyje „Mama, tu – žemės ir pasaulio šviesa“. Nuotaikingą sveikinimą parengė parapijos Vaikų dienos centro dalyviai ir jų vadovės. Jie ne tik eilėmis ir dainomis išreiškė savo neaprėmiamą meilę savo mamoms, bet ir padovanojo savo sukurtų įvairiaspalvių gėlių. Vaikų padarytos gėlės pradžiugino mamų ir visų dalyvių širdis. Renginyje pagarbiai nusilenkta motinoms, nes jos – visuomenės pasididžiavimas. Be gerų motinų nebūtų ir gerų vaikų, nebūtų nei mūsų Lietuvos. Motinos nuo pat mažens mokė savo vaikus mylėti lietuvių kalbą, ginti Tėvynę bei savo gimtinės garbę. Mūsų motinų meilė pasiaukojanti, nesibaigianti, nemirštanti. Iškeliavusių į Viešpaties namus motinų atminimas pagerbtas, sukalbant maldą.

Telšių vyskupijoje

Šilutės dekanate

Muzikiniai sveikinimai mamoms

Klebonas kun. Kazys Žutautas sakė, kad negalėtume atskirti motinos nuo begalinės meilės ir tikėjimo

PAGĖGIAI. Savivaldybės muzikos mokytojų metodinis ratelis šiemet nusprendė visuomenę nudžiuginti surengdamas koncertą, skirtą Motinos dienai. Gražu ir simboliška, kad šiai šventai temai pasirinkti Dievo namai – Švento Kryžiaus bažnyčia. Ir muzika, ir žodis čia buvo įtaigesnis, tikresnis, teisingesnis.

Lietuva dar 1928 metais paskyrė Motinoms pirmąjį gegužės sekmadienį. Lietuvė motina – tautos skydas. Kada Lietuva skendėjo didžiausiame skurde, kur tik sunkūs atodūsiai girdėjosi, lietuvė motina buvo atspari. Jos širdy ruseno galinga lietuviškumo ugnelė, kurios nei žiauri ranka, nei tolimas ir šaltas Sibiras neįstengė užgesinti. Ji, sėdėdama prie ratelio, nuo sunkaus darbo sugrubusiais pirštais mokino savo vaikus lietuviško rašto. Ji parengė dirvą mūsų tautos atgimimui.

Kauno arkivyskupijoje

Raseinių dekanate

Maldos ir meninė programa mamoms ir močiutėms

Raseinių meno mokyklos Ariogalos skyriaus moksleiviai

ARIOGALA. Gegužės 6-oji buvo šilta ir saulėta, todėl nuo pat ryto saulutės spinduliai šildė prasiskleidusius žiedelius. Obelų žydėjimas glostė kiekvieno akis ir širdis. Smagu, kad tą sekmadienį šventėme Motinos dieną. Šiemet Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ji buvo ypatinga visų pirma todėl, kad bažnyčia prisirinko pilnutėlė. Klebonas kun. Gintautas Jankauskas Votyvos šv. Mišias aukojo už gyvas motinas. Pačiais gražiausiais žodžiais pasveikino mamas ir močiutes, palinkėjo joms geros sveikatos, kantrybės ir visas palaimino.

Po šv. Mišių bažnyčioje vyko meninė programa. Pirmiausia parapijos pastoracinės tarybos (PPT) narys Aloyzas Sadauskas švelniausiais žodžiais pasveikino bažnyčioje esančias mamas ir močiutes, palinkėjo joms gyvenimo džiaugsmo ir Dievo palaimos. Savo kūrybos eilėraštį paskaitė PPT narė Teresė Plisienė. Programą parodė Ariogalos lopšelio-darželio vaikučiai (vadovė – Rita Grubliauskienė). T. Plisienės eilėraščius „Mamyčių šventė“ ir „Geriausia pasaulyje“ padeklamavo Rokas Masaitis ir Ugnė Grubliauskaitė. Solistė Paulina Rupšytė padainavo „Smuiko raktelį“ (žodž. ir muzika Ingos Šeduikienės) ir dainą „Mama“, o Milena Vaitkutė – „Bažnytėlę debesų“ (žodž. ir muz. Lauros Remeikienės).

Kauno arkivyskupijoje

Kauno I dekanate

Vaikų Velykėlės

Jaunos Kristaus Prisikėlimo parapijo šeimos šventė Velykėles Laimos Pulokaitės nuotrauka

ŽALIAKALNIS. Kaip kasmet Gailestingumo sekmadienį, šiemet balandžio 8-ąją, Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijoje šventėme jaunų šeimų velykinę šventę – Velykėles. Tai buvo tikra Dievo dovana mūsų šeimoms. Daug jaunų parapijos šeimų su mažais vaikais ir jaunuoliais aktyviai dalyvavo švenčiant Eucharistiją. Vadovavo kan. Robertas Pukenis, o homiliją sakė diakonas Benas Ulevičius. Mama Aurelija sakė, kad jai „širdis džiaugėsi, girdint Vakarę Girčytę ir Vincą Kuodį skaitant Dievo žodį ir liudijant jį mums visiems, ir tuo pačiu metu Bazilikoje dūzgiančius vaikus. Tai buvo gyva eucharistinė šventė!

Šv. Mišių aukai atnašos buvo ypatingos, nes su giliausia padėka ir džiaugsmu jas ruošėme visą velykinę savaitę. Troškome padėkoti Dievui už mūsų šeimas ir mums kiekvienam teikiamą tvirtybę, sveikatą ir gyvenimą. Juliaus Barono, dviejų sūnelių tėvelio, kūrybingumu ir darbu buvo padarytas Prisikėlusio Kristaus Kryžius, kuris yra padėka Gailestingajam Tėvui už suteiktą naują gyvenimą Justinui Sapriko po kepenų transplantacijos ir už mums kiekvienam teikiamas malones šeimos gyvenime. Šį Prisikėlimo kryžių nešė pats pasveikęs Justinas su dviem draugais, Justu Vaitkumi ir Augustinu Kugevičiumi. O Vakarė Girčytė prie Prisikėlusiojo kryžiaus padėjo lelijų vazonėlį, kaip visų mūsų šeimų dėkingumą ir džiaugsmą.

Sekminės – išganymo viršūnė

Kun. Vytenis Vaškelis

Liturginio Velykų laiko pabaigos kulminacija – Šventosios Dvasios atsiuntimas. Ji, nužengdama apvainikavo visą žmonijos išganymo istoriją. Nebūtų nužengusi Dvasia, nebūtų į žmonių širdis išsiliejusi gyvojo vandens jūra; nebūtų kankinių, tapusių naujų krikščionių sėkla; nebūtų XXI amžiuje didžiausiai pasaulyje krikščionių religijai priklausančių narių, sudarančių nuo ketvirtadalio iki trečdalio visų gyventojų; po mirties neturėtume ateities Viešpatyje, nes kas kitas gali geriau atlikti šventą Mokytojos darbą ir atskleisti Dievo Sūnaus pažinimo lobius, jei ne pati Šventoji Dvasia, kuri, kai su malda skaitome Bibliją ir gilinamės į katekizmo tiesas, taip apšviečia mūsų protus bei širdis, kad negalime įsivaizduoti, kaip mes galėtume gyventi, atsiskyrę nuo Jėzaus Kristaus!