Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Padėka už Teofilių laukiant popiežiaus Pranciškaus

Šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (antras iš kairės)

Praėjusį savaitgalį keturias dienas Kaišiadoryse vyko Palaimintojo Teofiliaus Matulionio pirmųjų beatifikacijos metinių minėjimas. Pagrindinę minėjimo dieną, sekmadienį, į Kaišiadoris atvyko daug garbingų svečių: šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), koncelebravo arkivyskupai Gintaras Grušas, Lionginas Virbalas, Sigitas Tamkevičius, svečias iš Baltarusijos, Minsko–Mogiliovo arkivyskupas Tadeušas Kondrusevičius, Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas ir beveik visi kiti Lietuvos vyskupai bei gausus būrys kunigų. Homiliją sakęs nuncijus priminė prieš metus vykusią beatifikaciją ir daug kalbėjo apie būsimą popiežiaus Pranciškaus vizitą į Lietuvą. Popiežiaus atstovas priminė Šventojo Tėvo biografiją ir ragino jo apsilankymą stebėti ne per televiziją, bet gyvai su juo susitikti. „Ruošiantis šiomis dienomis Šventojo Tėvo vizitui, daug kur girdėti šnekos: „Oi, ten bus daug žmonių, geriau stebėsiu vizitą per televizorių!“ Tie, kurie taip mąsto ar taip pataria savo tikintiesiems, aš sakau, kad jūs labai klystate, – sakė nuncijus. – Šventasis Tėvas neatvyksta į Baltijos šalis tam, kad būtų matomas – tam galėtų padaryti tiesioginę televizijos transliaciją iš Vatikano ir visi galėtų patogiai matyti jį savo namuose. Šventasis Tėvas Pranciškus atvyksta į Baltijos šalis susitikti su jumis, kad pamatytų jūsų veidus, kad galėtų pasakyti, jog jis yra šalia jūsų, kad myli jus; kad galėtų pajusti jūsų jausmus, jūsų svetingumą; išgirsti jūsų balsą, pajusti jūsų džiaugsmą ir šito negalima perteikti vien tik per televiziją. Todėl aš jums sakau: atvykite susitikti su Šventuoju Tėvu, neklausykite nualintų ir pesimistinių balsų, kurie jus ragina pasilikti namuose. Padarykite taip, kad jūsų asmeninis susitikimas su Šventuoju Tėvu tikrai būtų džiaugsmo šventė, kur galėtumėte išreikšti ir pasidalinti mūsų tikėjimu su visais kitais, tikėjimu, kuris mus vienija ir suburia vadovaujant Vyriausiajam Bažnyčios Ganytojui, Kristaus Vikarui, Šventojo Petro įpėdiniui, popiežiui Pranciškui“.

Gražiausios dainos tėčiams

ŠEDUVA. Kultūros ir amatų centre įvyko ketvirtasis respublikinis suaugusiųjų vokalinių ansamblių festivalis-konkursas „Muzika kalba tėčiui“. Jį daina „Putinai“ pradėjo Šeduvos kultūros ir amatų centro vokalinis ansamblis „Bongo“, vadovaujamas A. Meškauskienės. Ji vedė šventę. Konkursą vertino komisija: pirmininkas Radviliškio muzikos mokyklos vyr. metodininkas Kęstutis Pakštas, Baisogalos folkloro ansamblio „Dainoriai“ vadovas Paulius Kablys, laikinai einanti Šeduvos kultūros ir amatų centro direktoriaus pareigas Izolina Stanulienė. Renginyje dalyvavo suaugusiųjų moterų ir vyrų vokaliniai ansambliai iš Baisogalos (Radviliškio r.), Akademijos (Kėdainių r.) „Jovaras“ ir „Dotnuvėlė“, Miežiškių (Panevėžio r.) Nevėžio padalinio „Vakarė“, Marijampolės „Savito“, Linkuvos (Pakruojo r.) „Šiaurys“, Vėžaičių (Klaipėdos r.) „Melodija“, Gegužių (Šiaulių r.) „Gegužė“, Viešvilės (Jurbarko r.) „Vėtrungė“. Visiems į festivalį atvykusiems tėveliams, seneliams Šeduvos kultūros ir amatų centro solistė Evelina Stalgienė skyrė dainą. Visi kolektyvai apdovanoti padėkomis, gėlėmis. I vietą komisija skyrė Linkuvos kultūros centro vyrų vokaliniam ansambliui „Šiaurys“ (vadovas – M. Zubas). II laipsnio diplomus pelnė „Vėtrungė“, „Gegužė“ ir „Vakarė“. III laipsnio diplomus – „Melodija“, „Savito“ ir Baisogalos vokalinis ansamblis. Atskira dovana įteikta kolektyvui, atlikusiam dainą tėvui. Radviliškio rajono mero Antano Čepononio dovana atiteko Akademijos moterų ansambliui „Dotnuvėlė“.

Lietuvos mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai 2018“

PAĮSTRYS. Gegužės 25–27 dienomis vykęs Paįstrio kultūros centro organizuojamas Lietuvos mėgėjų teatrų festivalis „Tiltai 2018“ žiūrovus sukvietė jau 17-ąjį kartą pasigerėti iš 14 skirtingų šalies vietovių atvežtais spektakliais. Šiais metais net 17 mėgėjų teatrų iš Vilniaus, Kauno, Jurbarko, Paįstrio, Ramygalos, Krekenavos, Panevėžio, Visagino, Liūdynės, Anykščių, Pasvalio, Biržų, Rokiškio dalyvavo šiame festivalyje. „Tiltai 2018“ stebino pirmą kartą rodytų spektaklių gausa. Simboliška, kad Paįstrio kultūros centro mėgėjų teatras pirmą kartą viešai parodė savo komediją pagal Vizmą Belševicą „Per tą kvaišą Paulinę“ (režisierė – Daiva Kiršgalvienė). Visai „šviežią“ spektaklį pristatė Rokiškio liaudies teatras. Žiūrovams jis dovanojo absurdo komediją Kosto Ostrausko „Gyveno senelis ir senelė“ (režisierius – Eligijus Daugnora). Stebino neįprastumas ir originalumas: bevardis personažas, veidus ir asmenybes mainantys veikėjai, nedorėliai seneliai ir senelės. Po spektaklio žiūrovų nuomonės gerokai skyrėsi, kokia gi buvo pagrindinė spektaklio mintis. Daugumą nustebino faktas, kad scenoje kartu su Jurbarko Konstantino Glinskio teatru Juozo Petrulio muzikinėje dramoje „Prieš srovę“ vaidino ir Šakių rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis. Spektaklį režisavo Danutė Budrytė-Samienė. Jautri ir įkvepianti istorija apie kunigą, poetą Antaną Strazdą palietė daugumos žiūrovų širdis ir suvirpino aktorių atliktos dainos. Skambūs balsai, prasmingi tekstai, puiki vaidyba lėmė emocijų gausą. Festivalyje žiūrovai ir dalyviai galėjo balsuoti už labiausiai patikusį aktorių bei aktorę. Šios abi nominacijos išvyko iš Panevėžio rajono: geriausio moters vaidmens atlikėjos nominacija atiteko Kauno Kazio Binkio teatro aktorei Dalijai Gudaitytei už Ponios Barbės vaidmenį, o geriausio vyro vaidmens atlikėjo nominacija – Anykščių kultūros centro mėgėjų teatro režisieriui ir aktoriui Jonui Buziliauskui už Daukanto vaidmenį. „Prireikė 17 metų, kad ir savus apdovanotų“, – juokavo J. Buziliauskas, kuris buvo vienas tų, kurių dėka gimė idėja įkurti mėgėjų teatrų festivalį „Tiltai“.

Šeimų šventė gamtos prieglobstyje

LŪGINĖ. Nuostabiame gamtos kampelyje ant Šešupės kranto, Palaimintojo Jurgio Matulaičio tėviškėje, Lūginės kaime (Šunskų seniūnija), devynioliktą kartą paminėta tradicinė, Marijampolės savivaldybės šeimų šventė „Kartu gyvenimo keliu“. Pal. Jurgio Matulaičio koplyčioje aukotoms šv. Mišioms vadovavo kan., prof., teol. dr. Kęstutis Žemaitis. Vėliau Savivaldybės merės Irenos Lunskienės padėkomis ir atminimo dovanomis apdovanotos gražius santuokos jubiliejus mininčios ar jau minėjusios poros, savanorišką veiklą vykdančios šeimos, Vilkaviškio vyskupijos Šventosios šeimos seserų kongregacija. Merės vardu visus pasveikino ir dovanas įteikė jos pavaduotojas Romualdas Makauskas. Tradicinio renginio dalyvius sveikino ilgametė šventės organizatorė, buvusi savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento direktorė Daiva Pankauskienė.

Poezijos festivalis priminė kraštietę poetę

DAUGAI. Čia vyko IV poezijos festivalis „Laukinės vaivorykštės 2018“, skirtas kraštietės, poetės, rašytojos, tapytojos, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Onės Baliukonės gimimo 70-mečiui. Onė Baliukonė gimė Alytaus rajone, Kančėnuose, kuriuose, pasak poetės, ji „gavusi didžiausią lobį – ryšį su gyvąja gamta, visatos, kosmoso alsavimo pajautą“. Dauguose ji baigė vidurinę mokyklą, o Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Ir nors jos santykis su gimtine buvo labai prieštaringas, net ir tapusi žinoma bei mylima poete, ji niekada nepamiršo gimtosios Dzūkijos.

Festivalis prasidėjo archyviniais LRT laidos „Brydė“ kadrais, kuriuose poetę kalbino literatūrologė, prof. Viktorija Daujotytė. Susirinkusieji išgirdo gyvą, šiltą poetės žodį, klausėsi jos pasvarstymų kūrėjo, gimtinės, literatūros ir dvasingumo temomis.

Teatrų krivūlė

GIRDŽIAI. Gegužės 27 dieną klebonijos klojime aštuntą kartą vyko išskirtinė klojimo teatrų šventė „Girdžių krivūlė 2018“. Kasmet jaukioje klojimo scenoje savo spektaklius pristato geriausi klojimo teatrai, atvykstantys iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Šiemet ji prasidėjo nuotaikingu šventės vedėjų Marcelės ir Izidoriaus (Loreta Zdanavičienė ir Algimantas Vizbara) pasveikinimu. Sugiedojus Lietuvos himną į klojimo sceną pradėjo žengti aktoriai. Šventės žiūrovams savo spektaklius pristatė Krekenavos (Panevėžio r.) kultūros centro mėgėjų teatras „Avilys“  (režisierė – Miranda Vaitkevičienė) spektaklį „Nei velnias, nei gegutė“, Skaudvilės (Tauragės r.) mėgėjų teatras (režisierė – Zita Jurevičienė) – „Daktaras irgi žmogus“, Girdžių klojimo teatras „Mituvis“ (režisierė – L. Zdanavičienė) – „Žentelis“ bei Skirsnemunės (Jurbarko r.) mėgėjų teatras (režisierė – Birutė Šneiderienė) – „Ponaitis“. „Girdžių krivūlėje“ dalyvavo garsus režisierius Gytis Padegimas.

Spalvingas Lietuvos tautų festivalis

TRAKAI. Birželio 3 dieną miesto šventę „Trakų vasara 2018“ užbaigė margiausias renginys – Trakų kultūros rūmų tęstinio projekto „Čia mūsų gimtinė – čia mūsų namai“ tautinių mažumų festivalis. Pagrindinis jo tikslas – suburti Lietuvoje gyvenančias tautinio meno grupes ir ansamblius, kartu pasidžiaugti liaudiškų šokių, dainų bei muzikos vingrybėmis ir įvairove, skatinti skirtingų kultūrų tarpusavio pažinimą, Pietryčių Lietuvos regiono gyventojams atskleisti įvairių tautų tautinio sceninio meno subtilybes.

Senosios Trakų pilies fone savo muziką, dainas ir šokius dovanojo lietuvių, lenkų, karaimų, baltarusių, rusų, totorių, armėnų, žydų, graikų, romų tautų atstovai.

Festivalio programą pradėjo VGTU dainų ir šokių ansamblio „Vingis“ kapela ir vokalinis ansamblis daina „Šalis, kuri mane užaugino“. Lenkų kultūros dalį pristatė bei miesto folklorą atliko ansamblis „Kapela Wilenska“. Su jaunatvišku polėkiu scenoje šoko „Troczanie“, atlikę žymųjį šokį polonezą bei kitus lenkų šokius. Karaimų tautos bendruomenei atstovavo šokių grupė „Birlik“, kurios šokių programą pradėjo bei sveikinimo žodį tarė ambasadorė, Trakų garbės pilietė dr. Halina Kobeckaitė. Taip pat apsilankiusieji festivalyje ragavo karaimiškos chalvos bei susipažino su karimų tautodailės dalimi, galėjo pasimokyti kibinų lipdymo technikos. Savo autentiškus tautinius kostiumus pristatė bei muzikinę programą atliko totorių ansamblis „Ilsu“. Be to, visi norintys galėjo paragauti totorių kulinarinio paveldo patiekalų – sotaus plovo, koldūnų, gardaus šimtalapio ir kt., jais vaišino Nemėžio totorių bendruomenės nariai. Baltarusių tautai atstovavo Visagino dainų ansamblis „Sivatanak“. Rusų kultūrai atstovavo Trakų kolektyvai – orkestrai „Treščiotki“, „Kolokolčyki“ ir dainų ansamblis „Zabava“. O iš Kauno atvykęs armėnų ansamblis „Hairenyk“ savo dainomis ir šokiais pristatė rytietišką kultūrą. Taip pat savo įspūdingais šokiais ir muzika visus žavėjo žydų dainų ir šokių ansamblis „Fajerlech“. Puikia nuotaika visus užkrėtė bei pakvietė bendram uždegančiam sirtakio šokiui graikų bendruomenės „Patrida“ nariai, šokių ansamblis „Elada“. Festivalio kulminacija bei didžiausiu siurprizu tapo romų tautai atstovavę atlikėjai – populiarioji grupė „Sare Roma“ su Ištvanu Kviku. Festivalio pabaigoje dalyvavusių tautų atstovai į dangų paleido santarvės simbolius – balandžius – ir linkėjo visoms tautoms Lietuvoje gyvuoti santarvėje ir visada iš kelionių sugrįžti namo, į Lietuvą, nes čia mūsų gimtinė ir mūsų namai. Koncertinę festivalio programą užbaigė Trakų jaunoji modernaus fokloro atilkėja Karolina Kastinevičiūtė.

Varžėsi Lietuvos smuikininkai

LAZDIJAI. Birželio 1-ąją tradicinės šventės „Pasienio fiesta“ metu kultūros centre jau šeštą kartą vykęs respublikinis liaudiško smuikavimo konkursas „Griežkit, skripkos“. Jis sukviečia smuikininkus bei jiems talkinančius tradicinės muzikos atlikėjus iš visos Lietuvos. Tai – vienintelis tokio pobūdžio smuikininkų konkursas Lietuvoje. Šiemet varžėsi septyni solistai ir septyni ansambliai. Atlikėjus vertino kompetentinga komisija – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja dr. doc. Gaila Kirdienė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus Folkloro poskyrio vyr. specialistas Arūnas Lunys bei Lazdijų kultūros centro direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Ingrida Malinauskienė. Šis liaudiško smuikavimo konkursas, pradėtas rengti Dzūkijos krašto smuikininkams, vėliau tapo respublikiniu, o pasak komisijos, nuo šiemet ir tarptautiniu. Mat specialųjį šių metų varžytuvių prizą, kurį įsteigė Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, laimėjo Valentas Uzdila iš Punsko (Lenkija). Pirmų vietų skirtingose kategorijose laimėtoju tapo ir 150 eurų gavo garsus ne tik Lazdijų krašto bei Dzūkijos, bet visos Lietuvos muzikantas Romas Mazėtis iš Lazdijų. Geriausiais skripkoriais pripažinti Violeta Naruševičiūtė iš Varėnos, Kauno tautinės kultūros centro folkloro ansamblio „Dailingė“ smuikininkų duetas (vadovė – Birutė Nemčinskienė) ir Kalvarijos savivaldybės Kultūros centro „Diemedžio“ kapelija. Kitų prizinių vietų laimėtojai irgi neliko nuskriausti. Likusiems antroje vietoje įteikta 100 eurų, o trečioje – 50 eurų piniginiai prizai. Visiems dalyviams įteiktos Lazdijų kultūros centro direktoriaus padėkos bei saldžios dovanos – grikinės babkos. Po varžytuvių visi dalyviai keliavo į Lazdijų miesto parką ir didžiojoje scenoje kaip jungtinis kolektyvas drauge atliko smagius tradicinius kūrinius.