Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai
2018 metai

Žaizdos

Žydai, kovoję Lietuvos Nepriklausomybės kovose

Į minėjimą A. Mapu gatvėje gėles neša Lietuvos kariai

KAUNAS. Gegužės 30 dieną Lietuvos kariuomenė, bendradarbiaudama su Izraelio ambasada ir Lietuvos žydų bendruomene, pagerbė Lietuvos Nepriklausomybės kovose dalyvavusių žydų tautybės Lietuvos karių atminimą.

„Tarpukariu Lietuvos valstybės idėja patikėjo daug to meto žmonių, ne tik lietuvių. Galbūt jų motyvai ir buvo skirtingi, tačiau pagrindinis tikslas vienodas – laisva Lietuva, kurioje visiems gera ir saugu gyventi“, – sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Pasak Lietuvos kariuomenės vado, Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvių gretose buvo įvairių tautybių žmonių. Vien žydų tautybės Lietuvos karių priskaičiuojama apie 3 tūkstančius. Iš jų apie pusė tūkstančio į Lietuvos kariuomenę atėjo savanoriais. Apie 20 žydų buvo įvertinti aukščiausiais kariniais Lietuvos valstybės apdovanojimais – Vyčio kryžiaus ordinais. Tai liudija, kad žydų indėlis į Lietuvos gynybą buvo ženklus, o jie yra verti didelės pagarbos.

Žaizdos

Lietuvos žydų gelbėtojai – įkvepiančio žmogiškumo liudytojai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kalba fotoparodos Pasaulio tautų teisuoliams pagerbti atidaryme

Vilnius. Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salėje dalyvavo Pasaulio tautų teisuolius įamžinančios parodos „Liudiję žmogiškumą“ pristatyme. Pasaulio tautų teisuoliai – lietuviai, žydų gelbėtojai, nepaisę mirtino pavojaus ir rizikavę savo gyvybe. Tai – paprasti ir iškilūs žmonės, įžiebę viltį pasmerktiesiems, gegužės 29-ąją atidarė fotografijų parodą, skirtą Pasaulio tautų teisuoliams pagerbti.

Šalies vadovės globojama paroda, įamžinusi žydų gelbėtojus ir jų istorijas, keliaus per Lietuvą, kviesdama artimiau susipažinti su skaudžia istorijos dalimi ir pagerbti nepaprastus žmones, žiauriais karo metais su žydais besidalijusius namais, duona ir viltimi išgyventi.

Žaizdos

Pagerbti 1919–1920 metų Lietuvos savanoriai

Paminklą Lietuvos savanoriams Žiūronių kaime pašventino majoras kun. Saulius Kasmauskas

ŽIŪRONYS–SŪKURIAI. 100 metų prabėgo nuo Lietuvos valstybės nepriklausomybės paskelbimo. Įvairiose vietose vyksta daugybė renginių, žmonės stengiasi paminėti šią datą, pagerbdami daugelio drąsių lietuvių atminimą. Turbūt dažniausiai yra minimi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, prezidentai, ministrai, Seimo nariai. Tos pavardės ir 1918 metai amžiams išliks mūsų valstybės istorijoje. Dabar to meto įvykiai kartais atrodo lyg stebuklas. Tačiau tai įvyko todėl, kad prie iškilių Lietuvos asmenybių prisijungė visa tauta.

Labai džiugu, kad paminimi ir pagerbiami ir 1919–1920 metų Lietuvos savanoriai. 1919 metais Lietuvos savanorių kariuomenę sudarė apie 25000 karių – dažniausiai valstiečiai, savanoriškai atsiliepę į vyriausybės kvietimą. Balbieriškio seniūnijos kaimuose gyveno nemažai buvusių savanorių. Tame krašte buvo daug dvarų ir, vykdant didžiąją ministro Mykolo Krupavičiaus žemės reformą, dalis dvarų žemės, vyriausybės nutarimu, buvo išdalinta savanoriams.