Lietuvos kūrėjai

Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondas 2018 metams „XXI amžiui“ skyrė 3000 € paramą projektui „Lietuvos kūrėjai“ vykdyti. Rubrikos: Iš kultūros istorijos; Kronika; Laureatai; Nepriklausomybės amžininkai; Požiūris; Prieškario kūrėjai; Vasario 16-osios Akto signataro tėviškėje; Vydūno metai.

Kronika

Svajonė turėti savo bažnyčią išsipildė po 100 metų

Romas BACEVIČIUS

Vysk. Rimantas Norvila šventais aliejais patepė stalą Redos BRAZYTĖS nuotraukos

PATILČIAI. Minėdami Lietuvos atkūrimo 100-metį šios Marijampolės rajone esančios gyvenvietės žmonės paskutinį birželio šeštadienį džiaugėsi nepaprasta švente – savo tėvų, senelių ir prosenelių vilties ir pradėto darbo išsipildymu, naujos mūrinės Šv. Petro Išvadavimo bažnyčios pašventinimo iškilmėmis. Beveik 100 metų reikėjo laukti, kol tarp Marijampolės ir Igliaukos įsikūrusios parapijos žmonės, norėdami melstis savo maldos namuose, už savo lėšas pasistatė laikiną medinę bažnytėlę. Pirmasis parapijos klebonas kun. Juozas Danielius (1885 08 22–1909 03 28–1968 10 07) pasirūpino pastatyti kleboniją ir ūkio trobesius. Nutarus statyti ne vėjo perpučiamą laikiną, o mūrinę bažnyčią, vėlesni klebonai jau pirko medžiagas ir ruošėsi statyboms. Tačiau atėjęs karas sunaikino nusipirktas medžiagas, o paskui atėjusi kita nelaimė – okupacija – ilgam užgesino viltis pasistatyti savo bažnyčią. Bet tikintieji vis tebesimeldė laikinojoje bažnyčioje, paskutinis čia gyvenęs klebonas buvo 1956 metais iš tremties Sibire paleistas į laisvę ir paskirtas Patilčių klebonu kun. Albinas Deltuva (1917 09 26–1940 06 15–1999 06 12). Vėliau parapiją aptarnaudavo Igliaukos klebonai, o nuo 2005 metų – Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos vikaras kun. Egidijus Juravičius. Jis ėmė rinkti parapijiečių aukas naujoms bažnyčios durims. 2005 metais parapijai vadovauti paskirtas Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio parapijos klebonas prel. Juozas Pečiukonis jau ruošėsi tas naujas duris įdėti, bet meistrai pamatė, kad nėra prie ko jų tvirtinti – medis supuvęs, bažnyčia įsmukusi į žemę. Taigi nors būta minčių laikiną medinę bažnyčią paremontuoti ir atnaujinti, tačiau atidžiau ištyrus jos būklę įsitikinta, kad ji yra avarinė, todėl melstis čia pavojinga. Pasitarus su parapijiečiais nuspręsta imtis statyti naują bažnyčią, o kol vyks jos statyba, melstis klebonijos pastate. Senąją laikiną bažnyčią nugriovus, prasidėjo naujosios statyba, 2009 m. birželio 24 d. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino jos kertinį akmenį.

Kronika

Poezijos vasaros atlaidai

Genė Sereikienė

„Poezijos vasaros“ dalyviai Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje

Kėdainiai. Šv. Jurgio bažnyčios kalnelyje vykusi ketvirtoji „Poezijos vasara“ „Ten, kur poezija virsta malda“ šiemet buvo ypatinga, nes skirta Lietuvos 100-mečiui. Kas telpa Lietuvos šimtmetyje? Kiekvienas auštantis rytas, eilėraščio posmas lyg išvinguriuotas pievoje takelis, žolė po kojų, žmogus, žmonės, karta, gamta, besiglaustanti prie žmogaus, dideli istoriniai įvykiai, laisvės kovos ir pergalės, dvasinis atgimimas... Tai sudėta kūrėjų eilėse, knygose su meile savo šaliai.

Šv. Jurgio bažnyčioje

Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios kalnelyje, ant kurio stovi viena seniausių Lietuvoje bažnyčių, kur ošia senosios liepos, teka Varlupio upelis, kur be galo tauri ir dvasinga aplinka, atėjome dalyvauti šv. Mišiose už literatus ir visus susirinkusius į renginį tos žemės keleivius, pasakyti savo poetinį žodį Lietuvai ir pasiklausyti poezijos posmų, dainų, tiesiog pabūti drauge tą šventą sekmadienio dieną. Poezijos vasara prasidėjo šv. Mišiomis, kurias aukojo Šv. Jurgio bažnyčios klebonas ir Kėdainių krašto literatų sambūrio dvasinis vadovas kun. Artūras Stanevičius. Visuotinėje maldoje meldėmės, už Kėdainių krašto literatų sambūrio kūrėjus prašydami Dievo jiems gražios literatūrinės veiklos, susitelkimo, dvasingumo malonės, sveikatos ir vieningumo stiprinant literatų sambūrio veiklą,  kūrybos malonės toliau auginant žodžio duoną; už visus geros valios žmones: Kėdainių rajono savivaldybės merą Saulių Grinkevičių, tarybos narius, kurie yra neabejingi kuriantiems Kėdainių krašto žmonėms prašydami jiems Dievo palaimos; už krašto literatų rėmėjus prašydami Dievo jiems sveikatos ir ištvermės darant gerus darbus; už visus poezijos, literatūros mylėtojus, literatūrinių renginių lankytojus, muzikuojančius, dainuojančius ir kitaip papildančius literatų renginius prašydami jiems Dievo malonių; už išėjusiuosius į Amžinybę literatus, atliepdami: „Išklausyk mus, Viešpatie“.