2018 m. rugpjūčio 17 d.
Nr. 30 (2297)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai
2017 metai

Apie „tarptautinę“ Vilniaus reklaminę kampaniją

Rugpjūčio 9 dieną startavo Londone ir Berlyne reklaminė kampanija, kurioje Vilnius pristatomas kaip „Europos G taškas“. Anglų kalba reklamoje skelbiama: „Vilnius yra Europos G taškas. Niekas nežino, kur jis, bet kai jį randa, tai nuostabu“. Plakate pavaizduota jauna mergina, sugniaužusi paklodꖾemėlapį – ties ta vieta, kur turėtų būti Vilnius. Londone ir Berlyne pradėta Lietuvos sostinės reklaminė kampanija „Vilnius – Europos G taškas“ orientuota į jaunąją kartą – 17–35 metų jaunuolius. Kampanija sukurta remiantis internete šiemet sausį, Vilniui švenčiant 695-ąjį gimtadienį, žaibiškai išplitusia buvusių sostinės reklamos mokyklos „The Atomic Garden“ studentų Jurgio Ramanausko ir Skaistės Kaurynaitės idėja. Vystant reklamą prisidėjo kūrybinis darbuotojas Ugnius Mikšta.

Ši reklama jau anksčiau sulaukė daug diskusijų viešojoje erdvėje, socialiniuose tinkluose kilo abejonių, ar toks sostinės pristatymas užsieniečiams tinkamas ruošiantis rugsėjį vyksiančiam popiežiaus Pranciškaus vizitui. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, rugpjūčio 3 dieną komentuodamas planuojamą Vilniaus miesto reklamos kampaniją „Vilnius – Europos G taškas“, sakė: „Popiežiaus vizitas šios Vilniaus reklaminės kampanijos kontekste nėra esminis dalykas. Svarbiausia, ką mes patys apie save galvojame ir ar tikrai norime reklamuotis tokiu būdu, kuris galimai sustiprina Vilniaus, kaip sekso turizmo miesto, įvaizdį ir išnaudoja reklamai moters lytiškumą. Bažnyčia su valstybe aktyviai veikia Šv. Mortos grupėje, kovodama su moderniomis prekybos žmonėmis formomis. Viena iš šio skaudaus reiškinio priežasčių yra moters sudaiktinimas. Apmaudu, kad reklamos kūrėjai ir užsakovai nepagalvoja apie tuos, kuriems ši reklama bus skaudi. Tai – nuo prekybos žmonėmis nukentėjusios moterys ir jų artimieji ne tik Lietuvoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir kitur, kur ši reklama bus rodoma. Nors reklamos specialistai mėgsta sakyti, kad seksas parduoda, liūdna tikrovė yra ta, kad jis taip pat yra perkamas. Ši moters seksualumą išnaudojanti kampanija Vilnių parduoda pigiausiu būdu ir lieka neatsakytas klausimas, kokia dalis vilniečių norėtų tapatintis su tokiu miesto įvaizdžiu. Pakviesti turistus yra svarbu, bet dar svarbiau patiems sau atsakyti, kas mes esame, kokios vertybės yra mūsų pamatas ir kuo iš tiesų mes unikalūs ir vertingi pasaulyje“.

Kun. Ričardas Doveika sakė: „Bus sukurta dviprasmybė, kur reikės daug aiškintis, ar mes esame aukštos kultūros, mažo krašto, bet didingos valstybės teritorija, ar esame pagarbos vyro, moters orumui kraštas, ar mes iš tikrųjų esame atsakingi už savo jaunąją kartą ir galime sudominti save, kaip valstybę, kaip miestą ir kitomis galimybėmis, ar jau viskas išsemta ir atkreipti dėmesiui belieka tik G taškas“, – teigė kun. R. Doveika. Pasak jo, Popiežius vizitu skelbia vilties žinią, o pats Vilnius pasauliui bus pristatytas kaip daugiakultūrinis gailestingumo miestas, menantis Mindaugo, Gedimino ir Jogailos laikus, kuomet kūrėsi ir klestėjo valstybė, tautinės bendruomenės, amatai. Anot jo, šiame kontekste Vilniaus reklama „kelia nevienareikšmiškus pamąstymus“. „Manau, kad tai yra pakankamai neskoningas Vilniaus miesto pristatymas pasauliui dėl kelių dalykų: mes vis dar bandome nusimesti nuo savęs senosios Europos žvilgsnį, kad Europa kartais net ir dabar žiūri į šalis iš rytų kaip į pigaus pasilinksminimo šalis, kur gražios ir prieinamos merginos yra pagrindinis kelionės tikslas“, – aiškino kum. R. Doveika. Jo nuomone, Vilniui šia reklama nepavyks atsikratyti pigios pasilinksminimų šalies stereotipo. Jis kaip pavyzdį pateikia senąsias Europos valstybes, kurios bent jau oficialiai stengiasi nelaidyti užuominų apie galimus pasilinksminimus.

Religiniais klausimais dažnai kalbantis Paulius Subačius, atrodo, nesuprato klausimo esmės. Jis „visišku nesusipratimu“ vadina bandymą šią reklamą kaltinti amoralumu. Jam  ji atrodo normali, netgi panaši į „Giesmių giesmę“, kurią „visos didžiosios monoteistinės religijos pažįsta kaip Šventraščio dalį“. Esą „pagal tradicinę interpretaciją, „Giesmių giesmėje“ žodžiais apie mylimąją perteikiamas Bažnyčios ir Dieviškosios meilės įvaizdis“ – joje „pažodžiui kalbama apie žmogaus, moters, įvairias kūno dalis, kurios tradiciškai siejamas ir su lytine meile“, todėl „vien žvelgiant iš tokios perspektyvos, sakyti, teigti, kad neįmanomos perkeltinės reikšmės, kad neįmanomas metaforinis žaidimas šiais įvaizdžiais“, yra šventeiviška. Taigi „Giesmių giesmei“, anot P. Subačiaus, prilygstančioje reklamoje „naudojama perkeltinė reikšmė – apie Vilnių kalbama kaip apie dalyką, kuris yra menkai pažįstamas, kuriame gali patirti įvairų malonumą, kuris paslaptingas ir patrauklus“, tad „eskaluoti kalbas, kad čia kažkas tokio savaime netinkamo tradicinės moralės požiūriu, yra kažkoks nesusipratimas, neišsilavinimas, nesusivokimas, kas vyksta, o greičiau kažkoks piktybiškas ieškojimas galimybės užsidirbti politinių dividendų, sukelti konfrontaciją“. Anot religijos apžvalgininko, į šias batalijas nereikia velti Popiežiaus vizito: „Popiežius čia absoliučiai niekuo dėtas. Nei Popiežius, nei jo kelionė ir bet koks bandymas sieti šiuos dalykus tiesiog yra piktybiškas. Tai – pastanga sukelti sumaištį, isteriją. Jei šis ar ankstesnis Popiežius ar jo aplinka būtų kreipusi dėmesį į kokias nors reklamas, akcijas, savivaldybių nutarimus, tai nežinau, kiek kelionių būtų neįvykusių ir kiek visokių dalykų būtų buvę. Tikrai į tokius dalykus niekas dėmesio nekreipia, čia tik mūsų kažkokių vidinių pasistumdymų dalykas“, – taip nuogąstavimus, kad reklama gali sutrukdyti Popiežiaus vizitui, atmetė P. Subačius.

Aiškesnės pozicijos dėl abejotinos reklamos vertės (o gal, P. Subačiaus nuomone, „piktybiško ieškojimo galimybės užsidirbti politinių dividendų“) laikosi Vyriausybės Lietuvos įvaizdžio skyriaus programų koordinatorė Eglė Kudzmanienė, kuri Vyriausybės kanceliarijos poziciją taip pateikė: „Vilnius popiežiaus Pranciškaus vizito metu save pristatys per gailestingo miesto prizmę, pasirinkta Gailestingojo Jėzaus paveikslo tematika, kurią ruošiamasi komunikuoti ir inovatyviomis priemonėmis. (...) Tai Vilnių pozicionuos kaip inovatyvų, pažangų miestą, kuriame dera inovacijos ir dvasingumas. (...) Jeigu norime būti Šiaurės Europos šalis, turėtume vadovautis šiaurietiškomis vertybėmis – gerbti lyčių lygybę, nemanipuliuoti moterų orumu ir su pasauliu kalbėti viena kalba. (...) Įvertinę visas aplinkybes ir planuojamos reklamos turinį bei užsienio rinkodaros ekspertų nuomones, manome, kad „Go Vilnius“ pasirinktas kelias yra nenuoseklus ir orientuotas į trumpalaikius tikslus – tokio pobūdžio rinkodara padeda „parduoti“, sulauks dėmesio, tačiau seksualumo tema ir formuojamos tam tikros asociacijos apie Vilnių ir Lietuvą yra kontroversiškos ir ilgalaikėje perspektyvoje, formuojant Lietuvos įvaizdį, gali atnešti daugiau žalos nei naudos, tiek pačiam miestui, tiek ir šaliai. (...) Akivaizdu, kad „G-spot“ kampanija įneš tam tikrų dviprasmybių pozicionuojant Vilnių ir Lietuvą. Manome, kad prieš Popiežiaus vizitą kontroversiška ir į trumpalaikius tikslus orientuota reklama nėra tikslinga“.

Savaime suprantama, reklamos „stūmėja“, Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė, su patosu kalba apie savo įstaigos surastą ir padarytą reklamą. Ji tikina, kad sieti Popiežiaus vizitą ir „G-spot“ reklaminę Vilniaus kampaniją yra „mažų mažiausia keista“. Aiškindama, kad kampaniją vykdant Vokietijos ir Didžiosios Britanijos didmiesčiuose, ja siekiama patraukti jaunimo dėmesį ir tuomet pristatyti sostinės vertybes – kultūrinį gyvenimą, gamtą, aktyvias pramogas. Anot I. Romanovskienės, tiek tikslinės auditorijos, tiek viešinimo laikotarpiai ir kanalai gerokai skiriasi: „G-spot“ kampanija pasibaigs beveik mėnesiu anksčiau už Popiežiaus vizitą Lietuvoje ir nukreipta į „visai kitas tikslines auditorijas“. Taigi, „seniems“ piligrimams tegul bus žemėlapiai su jiems lankytinomis vietomis, o jaunimo „ugdymui“ tegul tarnauja jos firmos sugalvotos seksualumo ir viešo moters pažeminimo priemonės, „padėsiančios“ geriau pažinti Vilnių, kaip modernų miestą.

Jau kitą dieną po reklamos „starto“ jos iniciatoriai džiaugėsi, kad Vilniaus reklamos kampanija per tą savaitę prikaustė pasaulio dėmesį – apie Vilnių (kaip erotinį Europos centrą) atsirado daugiau nei tūkstantis naujų straipsnių užsienio žiniasklaidoje. Per pirmąją parą „G-taško“ svetainėje esą apsilankė daugiau nei 25 tūkst. žmonių iš viso pasaulio. Žinia apie kampanijos startą esą pasirodė net 1087 publikacijose. Jungtinėje Karalystėje apie Vilnių pasirodė 321, JAV – 375 straipsniai. Šia naujiena ypač domėjosi anglakalbė žiniasklaida visame pasaulyje: Kanadoje pasirodė 70, Australijoje – 43, Pietų Afrikos Respublikoje – 39, Naujojoje Zelandijoje – 7, Airijoje – 4 publikacijos. Apie naująją Vilniaus reklamos kampaniją nemažai rašė Europos šalys – Vokietija, Švedija, Prancūzija, Graikija. Bendra žiniasklaidos kanalų auditorija esą viršija 600 milijonų. Kaip pavyko priskaičiuoti tiek „G-spot“ ieškotojų, reklamos kūrėjai nepaaiškino.

Tačiau tokią Vilnių negatyviai parodančią reklamą dar prieš jos pasirodymą Londone ir Berlyne sukritikavo buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas. Negailėdamas aštrių žodžių buvęs meras piktinasi, kad, dabartinio mero Remigijaus Šimašiaus sumanymu, Vilnius pristato „tarsi vitrinoje savo dukras ir seseris – imkite ir naudokitės“, ir tam „Vilniaus miesto savivaldybė dar net skrydžius iš Londono subsidijuos – net 2,1 mln. eurų, kad atskristumėte į Europos G tašką.“ A. Zuokas stebisi, kad toji reklama sugalvota paleisti į apyvartą, kai „po mažiau nei mėnesio į Lietuvą atvažiuoja popiežius Pranciškus, tad tiesiog geresnio reklamos laiko nesugalvosi. O gal ir čia yra Vilniaus ekonomikos skatinimo projekto dalis – viskas vienoje vietoje – nuodėmė ir atleidimas“. Jis pataria pasižiūrėti į Amsterdamą, kuris nereklamuoja savo Raudonųjų žibintų kvartalo, ar Tailandą, kurio „turizmo departamentas niekada nepaminės šių savo šalies turizmo ypatumų, nors jie egzistuoja“ (turimas galvoje prostitucijos klestėjimas Tailande). Tačiau „Vilnius yra pirmasis pasaulyje miestas, kurio valdžia oficialiai tai reklamuoja ir kartu sukuria dviprasmybę, dėl kurios daug kam reikės aiškintis ir jaustis nepatogiai. Jei kunigaikštis Gediminas būtų gyvas, tai, neabejoju, kardu galvą nuridentų tokios ekonomikos skatintojams, nes tai tiesiog savo miesto ir moterų įžeidimas.

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) po konsultacijų su kitomis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos frakcijomis pranešė įregistravusi rezoliuciją atleisti Vilniaus miesto savivaldybės įstaigos „Go Vilnius“ vadovę I. Romanovskienę. Lietuvos laisvės sąjungos pranešime rašoma: „Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad „Go Vilnius”, kurioje dirba 39 darbuotojai ir metinis įstaigos veiklos biudžetas siekia 2,5 mln. eurų, lėšos panaudojamos neefektyviai. Remiantis „Go Vilnius“ pateikta informacija, Vilnius (...) iškrito iš TOP 10 pagal palankumą verslui ir susisiekimo galimybes, kai anksčiau užėmė 5 poziciją, kitose kategorijose taip pat matomas ženklus kritimas“. Jame taip pat pažymima, kad savivaldybės įmonė „Go Vilnius“ nuo rugpjūčio 9 d. iš karto po pasaulyje minimos Tarptautinės orgazmo dienos paleidžia kontroversišką reklamą „Vilnius - G-Spot of Europe“. Kaip teigiama pranešime, reklama Vilnių pristato kaip Europos G tašką ir kviečia visus atvykti jo ieškoti. Anot Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) frakcijos seniūno Žilvino Šilgalio, iki šiol įstaiga nėra įvedusi aiškių savo veiklos vertinimo kriterijų. Tenka tik apgailestauti, kad sostinės Taryboje konservatorių (TS-LKD) frakcija nepareiškė savo nuostatos dėl „tarptautinės“ Vilniaus ir Lietuvos reklamos.

Apgailestautina ir tai, kad Vyriausybė nepareiškė konkretesnės pozicijos dėl tarptautinės Vilniaus reklamos. Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, dar liepą paraginęs Vilniaus merą atidėti reklamos kampaniją, tai išsakė tarsi patarėjo balsu. Panašiai nuolaidžiai apie reklamą kalbėjo ir premjeras Saulius Skvernelis – tai esą jau „vilniečių“ reikalas.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija