Pranešimas skaitytojams

Esame priversti arba stabdyti beveik 25 metus einantį krikščioniškos minties katalikišką laikraštį „XXI amžius“, arba bandyti jį leisti su jo skaitytojų, kaip sąmoningiausių ir supratingiausių katalikų, pagalba. Tam, kad katalikiškas laikraštis eitų bent šiuo metu ir sulauktų savo garbingo 25 metų jubiliejaus, pirmiausia kreipiamės į sąmoningus katalikus, suprantančius katalikiško laikraščio reikšmę ir reikalingumą, į „XXI amžiaus“ skaitytojus. Kartais mus kaip ir kitus katalikus stebina tokie sunkiai suvokiami faktai, kad katalikiško laikraščio žūties laukia netgi tokie veikėjai, kurie anais laikais aktyviai kovojo už katalikiškos spaudos laisvę, tačiau dabar jos visiškai atsižada ir tik veda į jos panaikinimą, pasiduoda įvairių rūšių liberalizmui, nors viešai esą pasisako už katalikiškų tradicijų išlaikymą. Daug mūsų skaitytojų, užėję į redakciją, sutikti gatvėje ar paskambinę telefonu, sako, kad „XXI amžius“ jiems labai reikalingas, jame jie esą randa viską, ką reikia žinoti kiekvienam katalikui.

Redakcija irgi mano, kad katalikiškas laikraštis ir dabar liberalioje visuomenėje yra ypač reikalingas. Todėl kreipiamės į dar likusius sąmoningus katalikus, kitus krikščionis Lietuvoje, prašydami pagalbos ir solidarumo gelbstint „XXI amžių“. Jei yra tikrą spaudos reikšmę suprantančių katalikų, pagelbėkite. Tai jūs tikrai galite. Manome, kad jeigu susipratusių katalikų, susirūpinusių savo bendruomene, jos laikraščio padėtimi ir sunkumais yra, pavyzdžiui, koks tūkstantis, jie tikrai galės išgelbėti katalikišką laikraštį. Tam reikia gana nedaug – prašome jūsų paaukoti tik po 5–10 eurų (apie 17–35 litus). Taip jūs galėtumėte išgelbėti „XXI amžių“. Aišku, laikraščio padėtis dar labiau pasitaisytų, jeigu skaitytojai pagelbėtų mums ir didesnėmis aukomis. Paaukojus po 30 eurų (apie 105 litus), katalikiškas laikraštis gyvuotų, nepriklausomai nuo to, kad jo neremtų joks priešiškai nusiteikęs fondas ir koks nors jam vadovaujantis „valdovas“. Bet netgi ir sulaukę Jūsų, mieli skaitytojai, nesavanaudiškos krikščioniškos paramos, taip laikantis Kristaus paliepimų mylėti savo artimą ne tik žodžiais, bet tą meilę įrodant darbais, mes kol kas galėsime leisti tik dvigubai mažesnės apimties laikraštį. Taigi mes, mažindami spausdinimo išlaidas, kol kas leisti galėsime tik 8 puslapių apimties laikraštį, truputį sumažinę jo kainą – iki 0,50 euro, t.y. iki 50 euro centų. Tai atitinka 1,73 Lt (vietoj buvusios 1,90 Lt (55 euro centų) kainos). Tik tokiu atveju mes galėsime išsiversti ir gauti nors kiek pajamų, kurios leistų dabar mums leisti katalikišką laikraštį. Aišku, mums bus labai sunku sutalpinti gausią medžiagą, gaunamą iš visų Lietuvos vietovių apie vykstančius įvykius ir darbus. Nors ir labai gaila, tačiau kol kas tik taip galėsime išsilaikyti. Todėl prašome mūsų pagalbininkus, neetatinius korespondentus siųsti kuo glaustesnę medžiagą apie jūsų aplinkoje vykstančius įvykius, renginius, paminėjimus, darbus. Tikėdamiesi nuoširdžios jūsų paramos kreipiamės: neleiskite išnykti katalikiškam laikraščiui. Redakcija imasi įvairių priemonių, tikimės, kad gal vėliau jos duos rezultatų, tačiau šiuo metu laikraštį išgelbėti nesavanaudiška krikščioniška parama kol kas galite tik Jūs, mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai.

Prieš metus prasidėjusieji sunkumai dar labiau sustiprėjo baigiantis 2014 metams – susidarė tikrai kritiška situacija. Laikraštį leidžiame, galima sakyti, labdaringai. Jau ne kartą rašėme, kad jo savikaina yra bent du kartus didesnė, nei jį įkainojame savo prenumerata ar pardavimo kaina. Reklamos, kuri padengtų išlaidas, mes negauname. Mums gelbėdavo tik atskiri negausūs aukotojai (jiems nuoširdžiai dėkojame – be jų paramos, kada kai kurie iš jų paaukoja nuo keleto dešimčių ar šimtų, kiti – ir keletą tūkstančių litų, tikrai neišsiverstume) bei vienas kitas fondas. Dėl mūsų kerštaujančios darbuotojos nesąžiningumo, kuri pažeidė taikos sutartį ir Apygardos teismo sprendimą, šiemet netekome paramos iš Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo. Beje, jau antrus metus negavome paramos iš Lietuvių Katalikų Religinės Šalpos (LKRŠ), kuri esant ankstesniems vadovams, mums daug metų pagal savo išgales ir krikščionišką solidarumo supratimą paramą teikdavo. Iš kitų išeivijos fondų paramos jau negaudavome seniai arba gaudavome ją tokią mažą, kad mūsų pastangos teikiant paraiškas su daugybe dokumentų kainuodavo daugiau nei toji parama. Pavyzdžiui, prieš trejus metus iš Tautos Fondo gauta parama buvo tokio dydžio, kad jos dėka galėjome išspausdinti tik keturis laikraščio puslapius iš visų per metus mūsų išleidžiamų 800 puslapių, t.y. tik 1/200 mūsų leidybos sąnaudų. A. Kubiliaus Vyriausybės mokesčių reforma jau anksčiau skaudžiai palietė visą lietuvišką spaudą. Didžiausią smūgį patyrė katalikiška spauda. Mes turėjome uždaryti katalikišką laikraštį „Kregždutė“, ėjusį beveik 20 metų ir brandinusį padorų, tautiškai ir krikščioniškai susipratusį jaunimą. Netekę daug pajamų dėl beveik penkis kartus padidinto PVM, turėjome atsisakyti savo trečiadienio numerio. Taip vėlgi papildomai netekome pajamų. Sunkią mūsų padėtį dėl naktinės mokesčių reformos rodo ir tai, kad per tuos kelerius metus iš „XXI amžiaus“ redakcijos teliko tik trečdalis darbuotojų. Tai buvo muravjovinis spaudos, ypač katalikiškos, naikinimo laikotarpis. Gaila, ne visi katalikai, netgi ir tie, kurie kovojo už katalikiškos spaudos laisvę sovietmečiu, to net nepastebėjo ir nepakėlė protesto balso. Kai kurie net džiaugėsi „Kregždutės“ ir „XXI amžiaus“ naikinimu. Tiesa, A. Kubiliaus valdymo laiku mes pradėjome gauti paramą mūsų projektams iš Spaudos, televizijos ir radijo rėmimo fondo, ir tai kažkiek eliminavo patirtus mūsų nuostolius. Prie mūsų padėties komplikavimosi prisidėjo ir tai, kad per paskutiniuosius keletą metų netekome ir labai aktyvių laikraščio propaguotojų, rėmėjų ir platintojų. Tokie buvo vysk. A. Vaičius, prel. J. Prunskis, monsinjorai J. Gedvila, A. Svarinskas ir J. Dobilaitis, kunigai K. Trimakas, A. Keina, K. Balsys, L. Serapinas. Aktyviai „XXI amžių“ ne tik žodžiais, bet ir darbais rėmę vyskupai J. Žemaitis MIC, J. Kauneckas, J. Matulaitis išėjo į užtarnautą poilsį, tad tas laikraščio gerbėjų ir rėmėjų ratas netgi natūraliai sumažėjo ir susiaurėjo. Be to, mirė nemažai vyresnių skaitytojų, kurių vaikams ir anūkams katalikiška spauda yra „nereikalinga“. Tiesa, liko būrelis aktyviai katalikišką laikraštį platinančių ir mus remiančių kunigų, nevengiančių ištarti „XXI amžiaus“ laikraščio pavadinimo, ir nors jų yra mažuma, mes jiems esame dėkingi už neįkainojamą pagalbą ir paramą. Vis dėlto to platinimo masto niekaip nepalyginsi su prieškario nepriklausomybės laikotarpiu, kai faktiškai kiekvienas vyskupas ir kunigas vadovavosi principu: katalikiškai šeimai būtinas nors vieno katalikiškos spaudos leidinio egzempliorius.

Kai kas kalba, kad mums galėtų padėti katalikiškų pažiūrų politikai ir verslininkai. Tačiau padėtis šioje srityje yra tokia, kad per tuos 25 metus mes praradome bet kokias iliuzijas remtis šiais sluoksniais, jeigu išvis galima būtų kalbėti apie nors minimalų jų indėlį į katalikiškos spaudos paramą. Krikščionys demokratai išvis išnyko, bet dar svarbiau, kad jie ir nebuvo susiformavę kaip partija, tai buvo tam tikras bendraminčių būrys, kuris neturėjo planų idealistiškai pertvarkyti valstybę ir visuomenę, o siekė tik siaurų savo interesų. Beje, mes netgi iš atskirų jos narių patyrėme baisią skriaudą: 2000 metais LKDP perėmė mums Tautos Fondo skirtą paramą ir panaudojo sau, o vienas jos veikėjų dar anksčiau mums buvo padaręs dar didesnę skriaudą, kai mes praradome galimybę užsienio fondo paramos dėka įsigyti popieriaus net keleriems metams. Vėliau to veikėjo pastangomis ir buvo iš mūsų paimta toji parama. Analogiškai yra su verslininkais. Katalikų verslininkų niekaip nesurandame, gal jų faktiškai ir nėra, todėl iš jų paramos negauname. Mes dėkingi tiems dviem ūkininkams, iš kurių gavome tikrai reikšmingą paramą. Deja, jos pakako tik kelių mėnesių leidybai padengti. Todėl prašome dorų verslininkų, jeigu jų yra tarp „XXI amžiaus“ skaitytojų ar pritariančių laikraščio idėjoms, pasiūlyti kokią nors nesavanaudišką ar abipusiai naudigą paramą.

Aišku, mes bandysime dar ir dar kartą kreiptis paramos į LKRŠ, nes toji diskriminacija akivaizdžiai mus žlugdo. Kai kas dėl tokio „XXI amžiaus“ ignoravimo labai džiaugiasi ir patys pasistengia prisidėti prie katalikiško laikraščio žlugdymo, aiškindami jo neperspektyvumą ar tiesiog pasišaipydami iš jo bėdų, kai visokeriopai remiami internetiniai leidiniai, teikiama jiems kuo didesnė parama, nors tokiems leidiniams išlaidos yra žymiai mažesnės. Taigi mums toks diskriminavimas yra pražūtingas. Daug metų „XXI amžius“ gaudavo palyginti ženklią LKRŠ paramą, nors tai padengdavo tik mažą mūsų išlaidų dalį. Tačiau pasikeitus LKRŠ vadovybei ir atėjus Lietuvos padėties nesuprantantiems žmonėms ar netgi priešiškai nusiteikusiems katalikiškos spaudos ir konkrečiai „XXI amžiaus“ atžvilgiu, mūsų darbas ir pastangos tapo ignoruojamos. Prie to prisidėjo ir minėtas Spaudos, televizijos ir radijo rėmino fondo paramos netekimas dėl mums kerštaujančios buvusios darbuotojos.

Taigi kreipiamės į mūsų skaitytojus, kaip į sąmoningus katalikus, prašydami mums visokeriopai pagelbėti ir padėti išlaikyti katalikišką laikraštį, siekiant jį išgelbėti nuo sužlugdymo. Paramą siųskite į sąskaitą: AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, viešoji įstaiga „Naujasis amžius“. Įmonės kodas: 135193485. Atsiskaitomoji sąskaita LT747300010002262704.

Tik nuo jūsų, mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai, priklauso „XXI amžiaus“ išlikimas. Tik jūs, mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai, galite išlaikyti jį ir neleisti jam žlugti. Tikėkimės, kad visos mūsų priemonės, ieškant išeičių, duos rezultatą ir po kurio laiko vėl pajėgsime tvirčiau atsistatyti.

„XXI amžiaus“ redakcija