„XXI amžiaus“ neperiodinis priedas
apie lietuvių tautą bei jos kovą už Dievą ir Tėvynę

2012 m. rugsėjo 21 d., Nr. 1


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Kristus ir pasaulis

Sidabrinė gija

Atodangos

Abipus Nemuno

Bendruomenėse

Dzūkijos kaimas nusilenkė legendiniams lakūnams

Rūta Averkienė

Kalba gidė Birutė Švagždienė,
centre – šv. Mišias aukojęs Dubičių
klebonas kun. Almantas Kibirkštis

Skulptorius Antanas
Česnulis prie S. Dariaus
ir S. Girėno skulptūros

Krokšlio kaimo audėjų darbai

Renginio svečiai prie Stavario ąžuolo

Pagerbta vyriausia kaimo
gyventoja 90-metį švęsianti
Ona Stavarienė

Skulptorius Antanas Česnulis
ir Aldona Žydelienė
prie jos siuvinėtų paveikslų

Šv. Mišias prie S. Dariaus
ir S. Girėno skulptūros
aukoja Dubičių klebonas
kun. Almantas Kibirkštis

Krokšlio kaimo moterys

KROKŠLYS. Nediduką Varėnos krašto miškuose pasislėpusį Krokšlio kaimą papuošė šventiniai renginiai – čia buvo surengta dvi dienas trukusi kaimo šventė „Naujos tradicijos Krokšlio kaime“. Į gimtinę trumpam sugrįžę vaikai ir anūkai drauge su savo tėvais ir seneliais dar kartą pagerbė lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno atminimą, šalia baublio, paminklo ir stogastulpio, skirtų legendinių lakūnų garbei, buvo pašventinta iš ąžuolų išdrožta S. Dariaus ir S. Girėno skulptūra.

Šventė prasidėjo šv. Mišiomis prie Krokšlio kaimo ąžuolų, kurias už gyvus ir į Amžinybę jau iškeliavusius kaimo gyventojus bei už legendinius lakūnus aukojo Dubičių parapijos klebonas kun. Almantas Kibirkštis. Jis pašventino iš Krokšlio kilusio žymaus liaudies meistro Antano Česnulio sukurtą skulptūrą ir kvietė gyventojus bei toliau savo gražiais darbais puošti savo kaimą.

Vėliau skulptūros autorius Antanas Česnulis, Varėnos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Vidas Mikalauskas ir Kaniavos seniūnijos seniūnė Janina Pavilonienė atidengė skulptūrą.

Krokšlio kaimas visais laikais stipria lietuviškumo dvasia buvo pavyzdys kitiems. 1933 metų liepą, kai pasaulį nustebino S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbis ir sudrebino jų žūtis, krokšliškiai Aleksas Gudačiauskas ir Vincas Ratkevičius jų atminimui kaimo viduryje pasodino du ąžuoliukus. 1959 metais kaimo jaunimas vėl pagerbė lakūnus ir šalia ąžuolų pastatė cementinį paminklą su užrašu: „Krokšlio ir Šumo kaimų jaunimo atmintis“. 1986 metais legendinių lakūnų atminimo memorialas kaimo gyventojo Antano Tamulevičiaus dėka pasipildė baubliu – kaimo prieigose augusiu audrų nuniokotu senoliu Stavario ąžuolu. Atgimimo pradžioje, 1989 metais, Krokšlyje prie kaimo ąžuolų vyko pirmoji vieša kaimo šventė. Tuomet iš Krokšlio kilęs A. Česnulis padovanojo kaimui paties išdrožtą stogastulpį su varpu viršuje ir išraižytu užrašu: „Skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos“. Atgimimo pradžioje virš Stavario ąžuolo baublio kaimo vyrai iškėlė vėjarodę su stiebu trispalvei, kuri keliama per valstybines ir kaimo šventes. Trispalvė, perrišta juodu kaspinu, keliama Krokšlyje ir liūdnomis progomis, kai kaimas į paskutinę kelionę palydi savo gyventoją.

Šiemet kaimas pasipuošė dar vienu legendinių lakūnų atminimo ženklu – dailia S. Dariaus ir S. Girėno skulptūra. Ji sukurta iš tų pačių 1933 metais jų garbei pasodintų ąžuoliukų, kuriuos nulaužė 2010 metais pro kaimą praūžusi galinga audra. Skulptūros viršuje sukasi mažas lėktuvėlis – simbolinė „Lituanika“ – ir liudija, jog šiame kaime lietuviškumo, patriotizmo dvasia bus gyva amžinai, ji keliaus iš kartos į kartą.

Skulptūros autorius, Krokšlio kaimo garbės pilietis A. Česnulis sakė, kad ją kūrė lydimas stipraus patriotiškumo savo kaimui bei pagarbos legendiniams lakūnams jausmo. „Nutraukti šią gražią ir prasmingą tradiciją būtų savotiškas nusikaltimas. Bet tradiciją tęsia kiekviena kaimo karta – pernai vėl pasodinti du ąžuoliukai“, – sakė medžio drožėjas.

Skulptūros autorius buvo pagerbtas ąžuolų vainiku, Krokšlio kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Jazepčikas kaimo vardu jam padovanojo šiuo metu Varėnoje gyvenančios krokšliškės Aldonos Žydelienės išsiuvinėtą paveikslą su Krokšlio kaimo ąžuolais.

Mero pavaduotojas V. Mikalauskas pasidžiaugė bendruomenės iniciatyvomis ir gražiais darbais. „Jūs esate pats geriausias pavyzdys, kaip reikia mylėti savo kaimą. Žinoma, kaimui labai svarbu turėti lyderį, bet ne mažiau svarbu, kad jame būtų ir darbščių žmonių. Džiugu, kad čia gimę žmonės daro gražius darbus, ir vienas iš jų yra talentingas menininkas Antanas Česnulis...“, – kalbėjo mero pavaduotojas. Jis A. Česnuliui įteikė Padėkos raštą. Padėkodami pagerbė ir bendruomenės pirmininką J. Jazepčiką, kaimo seniūną Bronių Sereičiką bei kitus aktyvius krokšliškius – Urboną Sereičiką, Joną Sereičiką ir Juliją Česnulytę.

Su gražia švente kaimo gyventojus pasveikino Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas Jakavonis. Jis paminėjo, kad Krokšlyje, kaip retai kuriame kitame kaime, apstu lietuviškumo ir meilės savo gimtinei dvasios.

Tylos minute buvo pagerbti nuo paskutinės kaimo šventės, vykusios 2008 metais, į Amžinybę išėję kaimo gyventojai, pagerbta vyriausia kaimo gyventoja, netrukus devyniasdešimtmetį švęsianti Ona Stavarienė bei du jauniausi krokšliškiai.

Vėliau šventė persikėlė kitapus kelio, į Česnulaičių sodybą, kurioje iki vėlaus vakaro netilo dainos ir kalbos. Čia koncertavo Perlojos kaimo kapela, Dubičių etnografinis ansamblis, dainavo Lynežerio ir Krokšlio moterys, eiles deklamavo jaunieji kaimo gyventojai, prisiminimais dalijosi kitur gyvenantys, bet širdimi visada čia esantys krokšliškiai. Didžiausia šventės viešnia – Veronika Pavilionienė savo skambiomis dzūkiškomis dainomis užgavo jautriausias sielos stygas. Po atviru dangumi veikė krokšliškių moterų rankomis išaustų lovatiesių, rankšluosčių, rankdarbių ir kaimo istoriją liudijančių senovinių nuotraukų paroda, ant sienos puikavosi itin dailūs Aldonos Žydelienės siuvinėti paveikslai. Vėliau norintys rungėsi pramoginėse ir sportinėse baidarių slalomo, krepšinio varžybose, dalyvavo estafetėse. Be dėmesio neliko ir jauniausios kaimo atžalos – buvo suorganizuotas piešimo ant asfalto konkursas „Krokšlio kaimas“. Visi prisidėjusieji prie kaimo šventės organizavimo bei gražinimo buvo pagerbti bendruomenės padėkomis ir atminimo dovanėlėmis. Šią šventę bendruomenė organizavo įgyvendindama Varėnos rajono VVG finansuojamą projektą „Jaunimo aktyvinimas ir integravimas į vietos bendruomenes“.

Vakarėjant visi buvo pavaišinti Kaniavos seniūnijos darbuotojų virta skania grybiene, naminiais pyragais ir namine gira. O kaimo gyventojai, lydimi vaikų ir anūkų, paruošė bendrą vaišių stalą, ant kurio netrūko dzūkiško kulinarinio paveldo valgių. Besivaišindami jie žiūrėjo filmus apie ankstesnes kaimo šventes bei kaimo kasdienybę, susipažino su genealoginiu kaimo medžiu, iki sutemų bendravo ir linksminosi smagioje vakaronėje.

Kitądien krokšliškio A. Sereičiko kieme buvo suorganizuotos pirmosios golfo varžybos pirmojo Krokšlio kaimo bendruomenės seniūno Juozo Sereičiko taurei laimėti. Visi norintys turėjo galimybę, lydimi entuziastingos šių apylinkių gidės Birutės Švagždienės, leistis į trejeto valandų ekskursiją po Krokšlio kaimo apylinkes. Nors šiame lietuvybę puoselėjančiame kaimelyje registruoti tik 83 gyventojai, tačiau mylinčių kaimą, sugrįžtančių į jį pailsėti, pasisemti dvasinės stiprybės, papuošti jį savo prasmingais darbais yra daug daugiau.

Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija