Kūrybos
horizontuose

2012 metai

Išnašos

Katorgininko prisiminimai

Genovaitė Baliukonytė

Jurgis Bielinis edikuoja savo dėdės knygą Jono Ivaškevičiaus nuotrauka

Nedeniai Kaune, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, buvo pristatyta knygnešio Jurgio Bielinio sūnaus, Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovo, priešario Lietuvos socialdemokratų ir visuomenės veikėjo Kipro Bielinio (1883–1965) atsiminimų knyga „Katorga ir trėmimas“. Pasak knygą išleidusio jo sūnėno Jurgio Bielinio, šie atsiminimai buvo parašyti prieškariu, o knygą buvo planuota išleisti vokiečių okupacijos laikais, tačiau tai padaryti pavyko tik dabar, praėjus daugeliui metų.

Laikas ir žmonės

30 knygų Lietuvai ir pasaulio lietuviams

Rašytojo Leono Balčiūno 80-mečio jubiliejui

Robertas Keturakis,

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto leidyklos vyriausiasis redaktorius, rašytojas

Rašytojas Leonas Balčiūnas

Įsijungiu internetą džiaugdamasis, kad Lietuva jau nuo 2004 metų turi Mokslinę elektroninę biblioteką, ieškau naujovių ir staiga nustembu – mano seniai pažįstamo kolegos Leono Balčiūno 30 knygų jau skaito ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio lietuviai! Ir visai nesvarbu, kokiame Žemės kampelyje jie begyventų, tik turi būti prisiregistravę šios bibliotekos skaitytojai. Visa tai – be jokio mokesčio. Kaip jo knygos čia atsirado? Paaiškėjo, kad jis įdėjo labai daug darbo. Didesnė jo knygų dalis buvo išleista dar iškiliąja spauda. Jas visas reikėjo perrašyti kompiuteriu ir įrašyti į kompaktinį diską. O dauguma tų knygų – stambios. Iš kur tiek valios pastangų? Kad paaiškėtų, pasidomėkime jo gyvenimo keliais.

Atmintis

Įsiliepsnojusi užpoliarėje, užgesusi Lietuvoje

Lina Abromaitytė- Malinauskienė,

1941-ųjų tremtinė

Dalia Grinkevičiūtė

Tragiškasis Lietuvai 1941-ųjų birželis lėmė, kad dvi iki tol nepažįstamos šeimos susivienijo Tėvynės meilės, jos ilgesio ir pasipriešinimo pavergėjui pagrindu. Tai mokytojų Juozo Grinkevičiaus ir Jono Abromaičio šeimos. Mokytojas J. Grinkevičius, atskirtas nuo žmonos Pranės, dukros Dalios ir sūnaus Juozo, jau 1942 metais iš bado mirė Sverdlovsko lageryje, jo žmona Pranė, praradusi sveikatą, 1949 metais pabėgo iš tremties ir po metų mirė Lietuvoje, dukra Dalia, kartą pabėgusi iš tremties drauge su motina, vėl buvo suimta, per kalėjimus grąžinta į tremtį, o į Lietuvą grįžo 1956 metais. Mokytojo J. Abromaičio, mano Tėvelio, šeimai likimas buvo palankesnis – išgyvenę tremtyje, sugrįžome.