KUDIRKOS NAUMIESTIS – mažoji Lietuvos kultūros sostinė Suvalkijos regione šiais, 2025-aisiais, metais pageidavusiems artimiau ir giliau pažinti senąjį Paprūsės miestą leido įvairiais kultūriniais renginiais, paskaitomis, ekskursijomis.
PAJEVONYS. Rūškanas antrasis Advento sekmadienis ypatinga šviesa suspindo Pajevonyje. Įkalnę į Šventakalnį papuošė naujas kryžius ir koplytstulpis. Po šv. Mišių gausiai susirinkus bendruomenės žmonėms ir svečiams naujus kapinių akcentus pašventino klebonas kun. Audrius Kurapka.
RUDAMINA. Kultūros centre dažnai skamba lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių kalbos, tačiau gruodžio 12 dieną skambėjo ir daug įvairiuose šalies regionuose skambančių tarmių – čia susirinko visų šalies regionų mažųjų kultūros sostinių atstovai.
ILGUVA–ŠAKIAI. Lapkričio 12 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje vyko popietė „Tapatybės ir atminties formatai“.
Renginys prasidėjo Ilguvos kapinėse, kur Kauno, Kudirkos Naumiesčio 410-osios kuopos šauliai, Kriūkų, Gerdžiūnų bendruomenių žmonės nusilenkė publicistui, Lietuvos valstybės kūrėjui, teisininkui, Lietuvos šaulių sąjungos Centro valdybos pirmininkui Stasiui Šilingui, minint 140-ąsias gimimo metines.
2025-ieji paskelbti Prūsijos regiono paveldo metais ir Mažojoje Lietuvoje, Užnemunėje, su Karaliaučiaus kraštu besiribojančiuose rajonuose bei Klaipėdos krašte ta proga organizuoti įvairūs renginiai.
Sostinei tai turbūt neaktualu, nes vyksta kova dėl ministerijų ir kultūrai skirtų pinigų išsidalinimo. Ar dar verta priminti, kad Klaipėdos sukilimo data – Sausio 15-oji – nepripažinta kaip valstybine šventė?
Prūsija jau Ordino kronikose viduramžių metraščiuose pristatyta kaip miškais apaugęs su savitais laidojimo papročiais, karine hegemonija išsiskiriantis kraštas.
Martynas Liudvikas Gediminas Rėza (vok. Martin Ludwig Rhesa) – kuršininkas, prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, tautosakininkas, kritikas, Karaliaučiaus universiteto profesorius, evangelikų liuteronų kunigas, lietuvių raštijos darbuotojas, folkloristas, teologijos ir filosofijos mokslų daktaras, gimė 1776 m. sausio 9 d. Karvaičiuose, Kuršių Nerijoje, pajūrio sargo šeimoje.
Šiais Paprūsės metais kartu su Kauno Švč. Trejybės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigu Sauliumi Juozaičiu nusprendėme susipažinti su Lietuvos–Karaliaučiaus srities pasienyje esančiomis Suvalkijos evangelikų liuteronų bažnyčiomis.
Į „XXI amžiaus“ klausimus atsako Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Kęstutis PULOKAS.
MOSĖDIS. Lapkričio 14-ąją čia įvyko konferencija „Akmens ir žmogaus pasaulis: Vaclovui Intui – 100“, skirta garsaus gydytojo ir gamtosaugininko, Akmenų muziejaus įkūrėjo 100-osioms gimimo metinėms. Jo vardu pavadinto Akmenų muziejaus veiklą koordinuoja Aplinkos ministerija.
ALVITAS. Gruodžio 15 diena – vyskupo Dovydo Zigmanto Pilchovskio (1735-1803) gimimo diena. Gimė jis dabartinės Alvito parapijos teritorijoje buvusiame Rutkiškių dvare, 1735 m. gruodžio 15 d. Gruodžio 20 dieną Alvito Šv. Onos bažnyčioje jį pakrikštijo klebonas kun. Kazimieras Voistratas.
Irena Fedorovič-Vasilevska gimė Rudaminoje, Vilniaus rajone. Baigusi Vilniaus universitetą, dirbo Adomo Mickevičiaus bibliotekos meno skyriuje, vėliau – Rudaminos Ferdinando Ruščico gimnazijos bibliotekoje.
Šiemet minint gimimo 100-ąsias metines, norėčiau apžvelgti monsinjoro Alfonso Svarinsko (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17) gyvenimo laikotarpį nuo 1991 m. rugsėjo 15 iki 1992 m. lapkričio 19 dienos. Tai yra monsinjoro 15 veiklos mėnesių, kai jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (LR AT) deputatas.