Inžinierius - lyg pamestinukas
Kas patars žemdirbiui?
Žemės ūkio ekonomistų nuomone,
šalies ūkiuose, žemės ūkio bendrovėse yra apie 80 procentų traktorių,
priekabų, kitos technikos, kuri, pagal šio laikotarpio keliamus
reikalavimus, yra netinkama naudoti. Na, gal kiek mažiau, negu
sakyta, nes labai tikslios apskaitos nėra, tačiau vis tiek labai
didelis kiekis. Ypač dėl to neramu, žinant, kokie reikalavimai
yra keliami mūsų žemės ūkiui einant į Europos Sąjungą, kurios
slenkstis - vos už kelių žingsnių. Tokia technika - sovietinių
laikų palikimas. Ją reikėtų keisti naujesne, pažangesne. Tik lengva
pasakyti - keisti nauja, pažangia. Nes ne kiekvienas ūkininkas
tai įstengs. Be to, seną ar naują techniką reikia rūpestingai
prižiūrėti, kad ji ne tik našiai dirbtų, bet ir būtų saugi, neterštų
aplinkos ir pan. Iš čia kyla daug kitų, su žemės ūkio technika
susietų dalykų.
Apie juos neseniai buvo kalbėta Lietuvos žemės ūkio inžinerijos
institute, Raudondvaryje (Kauno r.), įvykusiame respublikiniame
pasitarime. Jį surengė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių
komitetas (pirmininkas Petras Papovas) ir Lietuvos žemės ūkio
inžinierių asociacija (pirmininkas dr.Jonas Liaukonis).
Kas turi rūpintis mašinų technine eksploatacija ir remontu, darbosauga
ir gamtosauga, mašinų konservavimu, energetinių resursų taupymu?
Kas patars žemdirbiui apie racionalų mašinų kompleksų sudarymą?
Kas apgins žemdirbius nuo netinkamos, susidėvėjusios technikos?
Kaip nustatyti mašinų techninę būklę be prietaisų? Ar būtinas
vieningas specialistų metodinis vadovavimas? Ar reikalinga žemės
ūkio technikos inspekcija? Visa tai apima žemės ūkio technikos
priežiūrą, specialistų, žemdirbių kvalifikaciją, lėšas.
Žemės ūkio ministerijos Agroserviso ir infrastruktūros skyriaus
viršininkas Jonas Petrašiūnas sakė, kad buvo pasiūlyta steigti
atskirą žemės ūkio technikos priežiūros ir registracijos valstybinę
įmonę. Tam nereikėtų papildomų lėšų iš valstybės biudžeto, jų
pakaktų ir dar liktų iš surinktų mokesčių už atliktas paslaugas.
Buvo netgi parengtas tokios įmonės projektas. Maža to, buvo galvota
apie vieningą technikos registrą, kuris apimtų ne vien žemės ūkio,
bet ir aviacijos, laivų, geležinkelio ir kitą techniką. Tačiau
Vyriausybė viso labo iš apskričių į rajonų savivaldybes perkėlė
žemės ūkio skyrius. O juose - tik vienas inžinierius. Ką vienas
žmogus gali nuveikti visame rajone, nesunku įsivaizduoti. Be to,
kaimo mechanizatoriui reikia ne vien kontrolės. Daug labiau jam
reikia kvalifikuoto patarimo, kaip prižiūrėti, eksploatuoti savo
turimą techniką.
Ne vienas gerai pamena nuolat keiksnojamus sovietinius laikus.
Tuomet rajonų žemės ūkio valdybose dirbo didelis būrys inžinierių.
Jie nuolat važinėdavo į ūkius, tikrindavo, kontroliuodavo (vien
ką reiškė pavasario, rudens ir kitokios apžiūros), kaip parengta
darbams, kaip veikia, ar užkonservuota žiemojimui įvairi technika.
Čia pat, ūkiuose, mechanizatoriai galėdavo išlaikyti kvalifikacijos
egzaminus, įgyti aukštesnę kvalifikaciją. Ūkių inžinieriai, mechanizatoriai
iš žemės ūkio valdybų inžinierių gaudavo nemažai patarimų. Tose
valdybose būdavo tiksli žemės ūkio technikos - pradedant kombainu
ar traktoriumi, baigiant kultivatoriumi ar plūgu - apskaita. Nors
tuomet kompiuterių sistemos dar nebuvo.
Šiandien, pavyzdžiui, visame Biržų rajono žemės ūkio skyriuje
dirba, skaičiuojant ir techninį personalą, dvylika žmonių, iš
jų, kaip ir kitur - vienas inžinierius. Kaip sakė Šilutės rajono
žemės ūkio skyriaus specialistas Romualdas Naujokas, tas rajono
inžinierius tebėra tarsi pamestinukas. Pagėgių savivaldybės meras
Vaclovas Mišeikis sakė, kad jiems yra skirta tik pusė inžinieriaus
etato, nors reikėtų keturių penkių etatų. Tad ką kalbėti apie
rajonų savivaldybes.
Tiesa, visuose rajonuose yra Žemės ūkio konsultavimo tarnybos.
Tačiau jose nėra nė vieno inžinieriaus, tad aišku, kad kaimo mechanizatoriui
ten kelias uždarytas. Žemės ūkio ministerijos Agroserviso ir infrastruktūros
skyriaus specialistai parengė žemės ūkio technikos apžiūros tvarką.
Pagal ją matome, kokie dideli reikalavimai keliami traktorių,
žemės ūkio mašinų, jų priekabų, kitos technikos šeimininkams.
Vien tik, pavyzdžiui, traktoriuje, kitoje savaeigėje mašinoje
turi veikti daugiau nei dešimties paskirčių žibintų, žibintuvėlių,
švyturėlių. O kur nepalyginamai sudėtingesnė įranga, kaip varikliai,
ratų guoliai, stabdžiai, vairavimo ir kitos sistemos! Antai Šakių
rajone pernai buvo užregistruota bemaž 4400 traktorių, 1800 priekabų.
Visą šį ūkį turi apžiūrėti ir įvertinti rajono savivaldybė, tiksliau
- vienas žemės ūkio skyriaus inžinierius. Už technines apžiūras
pernai čia surinkta apie 88 000 litų. Net ir mažesniosios šios
sumos dalies pakaktų keliems inžinieriaus etatams, bet jų nėra.
Žinoma, galima iš dalies suprasti, kad savivaldybės turi ir kitų
svarbių išlaidų. Tad inžinerinė tarnyba, kaip sakė minėtas šilutiškis,
tebėra pamestinuko vietoje.
Turi rūpintis valstybė
Kalbėdami apie senąją, vadinamąją
sovietinę techniką, pasitarimo dalyviai nevengė kritikos ir šiuolaikinei
užsienietiškai. Ne naujai, kuri kainuoja dešimtis ir šimtus tūkstančių,
o gerokai padėvėtai, bet - žymiai pigesnei negu nauja. Ant šio
"kabliuko" ne vienas ūkininkas ir užkimba, nes toji
iš svetur atvežta padėvėta technika, tai, anot Žemės ūkio universiteto
docento Antano Sakalausko, kone metalo laužas. Tokia technika
jokiais būdais neturėtų būti registruojama, kol ji, kaip ir visa
kita, neatitiks visų techninės apžiūros reikalavimų. Bet šen ir
ten vakarietiškai technikai nuolankiai nuolaidžiaujama.
Eržvilko vidurinės mokyklos vairavimo mokytojas Jonas Jonikas
papasakojo, kad prieškario Lietuvoje pagal tų laikų techninius
reikalavimus kiekvieno ūkininko vežimas turėjo būti nudažytas,
prie jo pritvirtinta lentelė su numeriu, to valstiečio pavarde.
Nes valstybei rūpėjo ne vien tais laikais kukli valdiška technika,
bet ir privati. Tad ir dabar, anot pasitarimo dalyvių, valstybė
turėtų daugiau dėmesio skirti visai žemės ūkio technikai, nepaisant,
ar ji priklauso bendrovei, ar eiliniam valstiečiui. Todėl būtina
įsteigti žemės ūkio technikos inspekciją. Tik ne vienas atkreipė
dėmesį, kad toji inspekcija nebūtų atiduota į privačias rankas,
nes privatininkai už paslaugas anksčiau ar vėliau užsiprašytų
didelių užmokesčių. Inspekcija turėtų būti valstybinė.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P.Papovas
pripažino, kad valstybė atsakinga už visą žemės ūkio technikos
parką. Anot Seimo nario, reikia ieškoti papildomų lėšų rajonų
žemės ūkio skyrių inžinerinių tarnybų veiklai stiprinti, inžinieriams
mokyti.
Benjaminas ŽULYS
Raudondvaris, Kauno rajonas
© 2002 "XXI amžius"
