„XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus

2015 m. rugsėjo 18 d., Nr. 7 (66)


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno



ARCHYVAS

2001 metai
2002 metai
2014 metai
2015 metai

Paminklas šv. Jonui Pauliui II

Paminklą šv. Jonui Pauliui II
šventina Šalčininkų klebonas
mons. Vaclav Volodkovič

ŠALČININKAI. Rugsėjo 11 dieną Šalčininkų ligoninės kiemelyje iškilmingai atidengtas ir pašventintas paminklas šv. popiežiui Jonui Pauliui II – draugijos „Tarptautinis Katynės motociklininkų reidas“ dovana. Šv. Jono Pauliaus II figūrą, kaip dovaną už kunigystę, XIV Katynės reido metu jo vadas Viktoras Vengžinas (Wiktor Węgrzyn) įteikė kapelionui kun. Darjušui Stančikui. Kapelionas nusprendė, kad ji turi būti skirta Šalčininkų gyventojams. Popiežiaus figūros transportavimo iš Lenkijos išlaidas padengė Kazimežas Jablonskis iš Lukovo kartu su kun. D. Stančiku ir skautais. Identiška figūra, kaip lenkų motociklininkų dovana, pateko ir į Trakus. Iš viso Tarptautinio reido dalyviai padovanojo devynis šv. Popiežiaus Jono Pauliaus II paminklus už rytinės sienos ribų.


Po atlaidų pašventintas atstatytas paminklas Vytautui Didžiajam

Prie pašventinto paminklo
Benjaminas Bendikas, senąją
saulutę išsaugojusi Zita Katauskienė
ir Šilalės rajono meras Jonas Gudauskas

TŪBINĖS. Nors medinė parapijos bažnytėlė yra tituluota Dievo Apvaizdos titulu, tačiau tūbiniškiai nuo seno yra įpratę pirmąjį rugsėjo sekmadienį švęsti Šv. Kryžiaus Išaukštinimo atlaidus. Tad ir šiemet, rugsėjo 6-osios sekmadienį, į gėlėmis ir žalumynais išdabintą (tuo pasirūpino net 27 metus pročkele dirbanti Juzefa Benėtaitė) Dievo Apvaizdos šventovę susirinko daug žmonių, iš kurių buvo nemažai kilusių iš šio krašto. Jie gėrėjosi ir šventoriumi, kurį rūpestingai prižiūri Vladas Montrimas. Nors Tūbinių parapiją aptarnauja Šilalės parapijos kunigai, tačiau šiuose atlaiduose dalyvavo ir juos vedė svečias, puikus pamokslininkas iš Telšių kan. Andriejus Sabaliauskas. Jis pasakė homiliją apie kryžiaus paskirtį, jo galią, kvietė branginti šį mūsų Atpirkėjo Jėzaus Kristaus Kančios ženklą, atstatant apleistus arba sunykusius kryžius pakelėse, sodybose, žmonių žudynių vietose. Būtina atstatyti kryžius ir savo širdyse... Ypač tai svarbu jaunimui ir tiems, kurie apleidę tikėjimą, nutolę nuo kryžiaus. Pasak pamokslininko, svarbu turėti kryžių ir į jį dažnai pažvelgti. Jis būtinas namuose, kasdien prie jo suklaupiant šeimos maldai... Atlaidus pagyvino parapijos choras, vadovaujamas vargonininko Kęstučio Kareivos, bei iškilminga procesija aplink bažnyčią.


Jūrės praeitis, dabartis ir... viltis

Doc. dr. Irena Ramaneckienė

Šv. Mišios Jūrės koplyčioje:
zakristijonas Algirdas A. Juronis,
padėjėjas Mikas Baranauskas,
klebonas kun. teol. lic. Renaldas
Janušauskas, Jūrės koplyčią
aptarnaujantis kun. Kęstutis
Vosylius, kun. Ignas Plioraitis
Ričardo V. Ulozo nuotrauka

Kurioje Lietuvos vietoje ta Jūrė yra? Kuo ji nepaprasta? Prieš kokį mėnesį į tuos klausimus ne kažin ką būčiau galėjusi atsakyti. Dabar žinau: Jūrės miestelis – 7 km iki Kazlų Rūdos prie Pilvės upelio, miestelį supa trijų gretimų kaimų miškai, kurių medžiai paskirai ir pulkeliais ilgam „įsitaisę“ aštuoniose miestelio gatvėse, sodybų kiemuose. Pirmąkart išlipęs iš traukinio Jūrės geležinkelio stotyje, suabejoji: gal čia nauja Anykščių šilelio „versija“, nes „kur tik žiūri, vis gražu: žalia, liekna, gryna!“ Ir klausi savęs: „Kur aš stoviu – Jūrės centre ar suvalkiečių miškų masyve?“ Miestelio vizitinė kortelė – herbas, kuriame „įrašyti“ patys svarbiausi Jūrės praeities momentai. Jų kontekste galima įžvelgti žmonių, kūrusių ir saugojusių savo gyvenamąją vietą, apibendrintą portretą, būdingiausius charakterio bruožus.


Ant gerumo pamatų iškilusi Paštuvos bažnyčia

Kun. Virgilijus Dudonis

Baigtos statyti Paštuvos Šv. Barboros bažnyčios klebonas kun. Virgilijus Dudonis rugsėjo 20 dieną (sekmadienį) kviečia tikinčiuosius į šv. Mišias ir bendruomenės šventę. Prieš ketverius metus sudeginti maldos namai pakilo iš pelenų toje pačioje vietoje, jaukiose Paštuvos kapinaitėse. Nežinia, ar Kauno arkivyskupija būtų pasirašiusi dekretą, leidžiantį statyti naują bažnyčią, jei Bubių, Kvesų, Paštuvos ir kitų kaimų gyventojai nebūtų parodę didžiulio entuziazmo atgaivinti savo šventovę. „Visus darbus pavedžiau globoti Šventajai Dvasiai ir šventajai Barborai, todėl ir pavyko“, – šypsojosi kun. V. Dudonis. Vienu metu dvasininkui tenka vykdyti ganytojišką veiklą ne tik Paštuvos, bet ir Vilkijos bei Seredžiaus parapijose. „Nemeluosiu, privargau“, – atsidūsta kun. V. Dudonis, tačiau tvirtina, kad šis nuovargis malonus.


Atidarytas Balinskių dvaras

Dvarą šventina Šalčininkų klebonas
ir dekanas mons. Vaclav Volodkovič

JAŠIŪNAI. Rugsėjo 12 dieną čia vyko iškilmingos daugiau negu dvejus metus trukusio Balinskių dvaro rūmų atnaujinimo pabaigos iškilmės. Nuo šiol vienas gražiausių ne tik Vilniaus krašto, bet visos Lietuvos architektūros objektų yra atviras lankytojams. Renginyje dalyvavo Šalčininkų rajono meras Zdzislav Palevič, Savivaldybės vadovai, aukšti valstybės pareigūnai, gausiai susirinkę svečiai ir miestelio gyventojai.

„Šalčininkų žemė ir visa Lietuva atgavo nuostabų dvarą su įdomia istorija ir kilniu likimu. Dvaras – mūsų pilietiškumo ir sėkmės simbolis. Prie to, kad taptume šio įvykio liudininkais, prisidėjo daug žmonių. Dekoju visiems, prisidėjusiems prie pastato atgaivinimo“, – sakė Šalčininkų rajono meras Z. Palevič Balinskių dvaro atidarymo metu. Šio įvykio buvo laukiama beveik du dešimtmečius. Balinskių rūmus Jašiūnuose drąsiai galima vadinti Šalčininkų rajono perlu. Vienu iš svarbiausių turistinių objektų laikomas dvaras kelis dešimtmečius buvo pamirštas. Išsaugotas karo metu, sovietmečiu jis pradėjo nykti, kai buvo perimtas tarybinio ūkio administracijos nuosavybėn. 1996 metais dvaro pastatai atiteko Šalčininkų rajono savivaldybei. Nuo to laiko buvo siekiama jį rekonstruoti. Lėšos renovacijai skirtos tik 2009 metais, tačiau Vyriausybė, iš pradžių skyrusi lėšų, paskutiniu momentu pasitraukė iš projekto. Prasidėjo eilinis paraiškų ir prašymų etapas. Vietos valdžios atkaklumą ir ryžtą ieškant finansavimo ir įtikinant ministerijų valdininkus dėl būtinybės renovuoti Jašiūnų dvarą vainikavo sėkmė. 2013 metų pradžioje buvo pasirašyta sutartis dėl projekto „Šalčininkų rajono kultūros paveldo objekto – Jašiūnų dvaro sodybos – rūmų restauravimas bei pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams“ I etapo realizavimo. Dviejų aukštų vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmų, pastatytų 1828 metais pagal Karolio Podčašinskio projektą, rekonstrukcija prasidėjo 2013-aisiais. Tiriamuosius, archeologinius ir statybos darbus atliko konkursą laimėjusi UAB „Ekstra statyba“.


Diena Augustinui Žvirbliui, Vaižgantui ir Didžiajam karui atminti

Dr. Eglė Rimkutė kalbėdama
apie savos giminės giminystę
su Vaižgantu išskleidė giminės medį

BUTĖNAI. Rugpjūčio 22-ąją, šeštadienį, pirmą kartą istorijoje švęsta Butėnų diena. Šiemet ji buvo skirta rašytojo, kan. Juozo Tumo-Vaižganto krikšto tėvui Augustinui Žvirbliui ir prieš šimtmetį griaudėjusio Didžiojo karo įvykiams Butėnuose atminti. Drauge buvo prisiminti Žaliosios Rimkai, skaitoma Vaižganto kūryba, diskutuota, kodėl gi rašytojas nebuvo palaidotas Svėdasuose.

Istorinė popietė buvo saulėta ir maloniai šilta. Didelis būrys, gerokai per šimtą butėniečių, kraštiečių bei svečių susirinko Butėnų kaimo panteone – aukso smilčių kapinių kalnelyje. Melstasi už prieš šimtą metų rusų kazokų kardais sukapotą A. Žvirblį ir visus čia besiilsinčius bei visus jau amžinybėje esančius butėniečius. Dievo globos ir palaimos prašyta gyviesiems. Įtaigiai skambėjo iš storo XX amžiaus pradžios maldyno „Aukso altoriaus“ skaitomos maldos. Viltigoji šv. Augustino malda: „...Sutvertojau mano, išnaikink manyje neapykantą, o apdovanok mane ramumu širdies. Tėve, maloningiausis, duok man stiprų tikėjimą, didžią viltį, karštą meilę...“

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija