Horizontai

Balkanuose vėl neramu

Serbijos premjeras Zoranas Džindžičius
su žmona Ružica

Gėlės nužudytam Serbijos premjerui

EPA-ELTA nuotraukos

Nužudžius Serbijos premjerą Zoraną Džindžičių, pasaulis vėl atsigręžė į Balkanus. Bent jau kuriam laikui Serbijos įvykiai nustūmė į šalį net galimo karo Irake peripetijas. Z.Džindžičius buvo aktyvus laisvosios rinkos ir negailestingos kovos su organizuotu nusikalstamumu šalininkas. O žinant, kad buvusio diktatoriaus Slobodano Miloševičiaus gerbėjų Serbijoje daugiau negu reikia, tai Z.Džindžičiaus nužudymas neturėtų stebinti. Tuo labiau kad nepaprastai korumpuotas ir glaudžiai susijęs su nusikalstamomis struktūromis S.Miloševičiaus režimas paliko daugybę įvairių karinių grupuočių, slaptus ginklų sandėlius. Be to, nemaža dalis serbų S.Miloševičiaus valdymo metais buvo sąmoningai užkrėsti nacionalizmo ir šovinizmo bacilomis, konkrečiai - didžiosios Serbijos idėja. Manoma, kad tokie žmonės sudaro mažiausiai pusę visų Serbijos gyventojų. Tai jie ir kaltino premjerą, jog tas išdavė Serbiją, o svarbiausia, perdavė tarptautiniam Hagos karo nusikaltimų tribunolui „didįjį serbą“ S.Miloševičių. Be to, Z.Džindžičius pažadėjęs surasti ir atiduoti tam pačiam tribunolui dar du buvusios Jugoslavijos karo nusikaltėlius: buvusį Bosnijos serbų kariuomenės vadą Radko Mladičių ir jo viršininką - Bosnijos serbų „premjerą“ Radovaną Karadžičių. Manoma, kad R.Mladičius slapstosi Serbijoje, o R.Karadžičius - Juodkalnijoje. Be to, savo metu S.Miloševičius įkūrė specialius policijos dalinius, kuriuose buvo aršūs serbų šovinistai. Šie daliniai buvo labai susiję su kriminaliniais nusikaltėliais. Neatsitiktinai Londono „Times“ rašė, jog S.Miloševičiaus policijos ir norėdamas negalėjai atskirti nuo banditų. Vienas tokių baudžiamosios policijos dalinių buvo „Raudonosios beretės“, kurioms vadovavo S.Miloševičiaus numylėtinis, profesionaliu žudiku vadinamas Miloradas Lukovičius. Manoma, kad jo grupuotė „Zeman“, pasitraukusi į pogrindį, ir nužudė „išdaviką“ Z.Džindžičių. Beje, tai pirmoji valstybės vadovo žmogžudystė Europoje po 1986 metų, kai buvo nužudytas Švedijos premjeras Ulofas Palmė.
Serbijos vicepremjeras Z.Koračas pranešė, jog suimta apie 200 asmenų, įtariamų prisidėjus prie premjero nužudymo. Suimti ir pagrindiniai sąmokslo prieš Z.Džindžičių iniciatoriai. Tačiau galima suprasti, jog „Raudonųjų berečių“ vadeivų tarp suimtųjų nėra.
Europos laikraščiai, komentuodami Z.Džindžičiaus nužudymą, priekaištauja Europos Sąjungai, kad ji labai greitai pamiršo Balkanų regioną, nors ten padėtis toli gražu nėra stabili. Anot Londono „Times“, dabar Serbija, Makedonija, pagaliau ir Albanija su pavydu žvelgia į kitas buvusias komunistines valstybes, kurias rengiamasi priimti į Europos Sąjungą. „Žvelgia, tačiau žino, kad jos bus paliktos už borto“, - teigia britų laikraštis.
Kaip toliau plėtosis įvykiai Serbijoje, niekas nesiima prognozuoti. Šaliai rimtai iškilo politinio nestabilumo, kovos dėl valdžios ir netgi smurto grėsmė. Nėra abejonės, jog po Z.Džindžičiaus nužudymo pakels galvas S.Miloševičiaus šalininkai. Labai svarbu, kaip elgsis Serbijos ministrų kabineto nariai. Yra vilčių, kad nužudytas premjeras paliko savų žmonių aukščiausioje valdžioje. Dar prieš Z.Džindžičiaus nužudymą Europos spaudoje buvo rašoma, kad jis subūrė aplink save labai progresyvią, Vakarų universitetuose baigusių mokslus žmonių komandą iš bekompromisinių laisvosios rinkos šalininkų.
Padėtimi Serbijoje pagaliau susirūpino ir ES. Į Belgradą skubiai atvyko Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana. Tiktai demokratiniai Belgrado laikraščiai rašo, jog Ch.Solanai ir kitiems Briuselio ponams kur kas anksčiau reikėjo skirti daugiau dėmesio, tuo labiau nestabiliai Serbijai.
Yra dar vienas svarbus dalykas. Kaip pakryps naujos valstybės Serbijos ir Juodkalnijos Konfederacijos kūrimo reikalai, kuriais labai rūpinosi nužudytasis Serbijos premjeras? Jau artimiausiu metu turėjo būti išrinktas Konfederacijos prezidentas ir ministrų kabinetas. Dabar, aišku, šis procesas, bent jau kuriam laikui, sustos. Tuo labiau kad Serbijoje paskelbta nepaprastoji padėtis, o policijos funkcijas perėmė armija.

Petras KATINAS