Horizontai

Finišo tiesiosios barjerai

Šiandien Atėnuose pasirašomi istoriniai dokumentai – ES sutartis su valstybėmis kandidatėmis. Lietuvos vardu šią sutartį pasirašo premjeras A.Brazauskas ir užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. O prieš savaitę, praėjusį trečiadienį, Europos Parlamentas balsavo dėl dešimties šalių kandidačių, tarp jų ir Lietuvos, priėmimo į Europos Sąjungą. Dėl kiekvienos šalies kandidatės buvo balsuojama atskirai. Kad Europarlamentas rekomenduotų priimti valstybę kandidatę, reikėjo, jog už tai balsuotų mažiausiai 314 iš 626 Europos Parlamento narių. Negavus tokio pritarimo, kandidatė nebūtų buvusi pakviesta balandžio 16 dieną pasirašyti stojimo sutarties. Už Lietuvos narystę trečiadienį balsavo 521 Europarlamento narys, 22 – prieš, 24 – susilaikė. Tai palyginti geras rezultatas. Aišku, tiek balsavimas Europarlamente, tiek ES sutarties pasirašymas Atėnuose – dar negalutinė naujų narių priėmimo į Europos Sąjungą procedūra. Naujų narių priėmimą turi ratifikuoti visų ES šalių parlamentai. Štai čia ir iškyla tam tikri nuogąstavimai. Ypač neaiški Prancūzijos, Vokietijos ir Belgijos pozicija po skandalingo Prancūzijos prezidento Žako Širako pareiškimo dėl Vilniaus dešimtuko valstybių proamerikietiškos pozicijos karo Irake klausimu. Kai kurių politikos analitikų nuomone, po savaitgalį įvykusio Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovų susitikimo Sankt Peterburge Prancūzijos prezidento ir Vokietijos kanclerio antiamerikietiškos aistros „naujosios Europos“ šalių atžvilgiu bus aprimusios. Savaime suprantama, Rusijos prezidentas V.Putinas turi savų tikslų ir dar nežinia, ką jis rekomendavo savo naujiesiems partneriams iš Paryžiaus ir Berlyno.
Atrodo, kad V.Putinas jau susitaikė su Europos Sąjungos plėtra. Kitas klausimas – dėl NATO. Nepaisant tariamai aprimusios Kremliaus priešpriešos NATO plėtrai, Maskva, turinti didžiulį suktos diplomatijos patirtį, daro viską, kad tą plėtrą sutrukdytų. Jeigu jau susitaikyta su kitų buvusio „socialistinio lagerio“ valstybių priėmimu į Aljansą, tai Baltijos valstybių, ypač Lietuvos, atžvilgiu tebesilaikoma neigiamos pozicijos. Pagrindinis Rusijos priekabių Lietuvai argumentas – dirbtinai išpūstas Kaliningrado tranzito klausimas. Paskutinėse Europos Sąjungos, Rusijos ir Lietuvos atstovų derybose šiuo klausimu Maskva aiškiai išdėstė savo poziciją, reikalaudama, kad Rusijos piliečiai, jau pirkdami bilietą į Kaliningradą, gautų ne tik „supaprastintą“ vizą (kurią ir viza juridiškai pavadinti negalima), bet ir faktiškai reikalauja revizuoti Šengeno sutartį. Kremliaus poziciją lengvai galima suprasti. Ten puikiai žinoma pakankamai aiški Lietuvos premjero A.Brazausko ir valdančiosios partijos maksimalių nuolaidų Rusijai pozicija. Tuo labiau kad tuo klausimu įtartinai ilgai tyli prezidentas R.Paksas. Naivu būtų manyti, kad Kremlius detaliai nėra išanalizavęs, kas yra žmonės, susibūrę Prezidentūroje. Kad ir kaip kalbėtume, tačiau dauguma jų yra Rusijos pusėje. Ir niekur nuo to nepasislėpsi. Sunku suvokti, kiekgi nepriklausoma valstybė gali daryti nuolaidų Rusijai, kuri net nesugeba (ar nenori) išspausdinti pasų Rusijos piliečiams. Daugelis jų naudojasi nebeegzistuojančios Sovietų Sąjungos pasais. Neįtikinamai skamba Prezidento atstovo Kaliningrado klausimais Seimo nario G.Kirkilo aiškinimai, jog, darant maksimalias nuolaidas Rusijai, tikimasi, kad ir Maskva atitinkamai reaguos. Pavyzdžiui, ratifikuos valstybinės sienos ir readmisijos sutartis bei padarys nuolaidų Lietuvos piliečiams, vykstantiems verslo ar kitokiais reikalais į Rusiją. G.Kirkilas kaip ir jo partinis viršininkas premjeras A.Brazauskas puikiai žino, kad Rusija net neketina keisti savo pozicijos. Šitokioje situacijoje daugiau nei keista yra Prezidento pozicija. Bent jau kol kas jis visiškai nereagavo į Kaliningrado tranzito klausimą. O gal ką nors jau susitarė su V.Putinu telefoniniuose pokalbiuose? Dar keisčiau nuteikia aukščiausiųjų valdžios pareigūnų samprotavimai, jog „supaprastintas“, tiksliau sakant, bevizis Rusijos piliečių važinėjimas per nepriklausomos būsimosios Europos Sąjungos narės teritoriją yra vos ne Rusijos malonė.
Europos Parlamentas didele balsų dauguma pritarė Lietuvos stojimui į ES. Galima tik pasidžiaugti, kad Europos parlamentarai, balsuodami už Lietuvos priėmimą į ES, atidavė kur kas daugiau balsų nei, pavyzdžiui, už Čekiją.
Tačiau yra kita reikalo pusė. Juk aukšti ES pareigūnai ne kartą atkreipė dėmesį dėl korupcijos Lietuvoje ir panašių dalykų. Todėl sunku suvokti, kai vidaus reikalų ministras J.Bernatonis (kaip pasirodė, su Premjero ir Prezidento palaiminimu) nusprendė pašalinti generalinį policijos komisarą, kurio nuopelnai kovojant su organizuotu nusikalstamumu pripažįstami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Ką visa tai galėtų reikšti? Tuo labiau kad jau keli didelės patirties kriminalinės policijos pareigūnai padavė prašymus atleisti iš pareigų. Tokiu būdu viešai padarytas žingsnis, kertantis Europos Sąjungos pasitikėjimą Lietuva. Policijos generalinis komisaras atsisakė dalyvauti Premjero ir vidaus reikalų ministro paskubomis surengtoje „atestacijoje“. Ta „atestacija“ buvo sugalvota kaip „bešališko“ tyrimo imitacija. Policijos generalinį komisarą V.Grigaravičių „atestavo“ ministro J.Bernatonio kelis kartus persijota vadinamoji komisija, kurios nariai klusniai vykdė ministro instrukcijas.
Tikėtis, kad Briuselyje nematoma ir nekreipiama dėmesio, kas vyksta Lietuvoje, kaip spjaunama net į Konstitucinio Teismo sprendimus, yra, švelniai tariant, iliuzija. Štai pernai gruodį Konstitucinis Teismas nustatė, kad savivaldybių tarybų nariais išrinkti Seimo nariai turi apsispręsti dėl gauto mandato iki pirmojo naujosios tarybos posėdžio. Nustatė, bet Seimo dauguma nutarė padaryti išimtį ir leisti parlamentarams dalyvauti pirmuosiuose naujųjų tarybų posėdžiuose. Dabar jau aišku, kodėl buvo padaryta tokia „išimtis“. Mat valdančioji partija nusprendė žūtbūt pasodinti savo žmogų į sostinės mero kėdę. Taip ir atsitiko. Trys balsai, kurie lėmė „savo žmogaus“ G.Paviržio išrinkimą Vilniaus meru, ir buvo trijų parlamentarų – Vladimiro Orechovo, Vasilijaus Fiodorovo ir Eduardo Šablinsko balsai. Atsidėkodama Seimo dauguma jau kitą dieną paknopstomis ėmė vykdyti lenkų ir rusų mažumoms duotus pažadus. Nutarta referendumo biuleteniuose dėl narystės ES „kompaktiškai gyvenančių“ mažumų rajonuose tekstą rašyti ir rusų bei lenkų kalbomis. Vargas valstybei, kurios piliečiai per trylika nepriklausomybės metų neišmoko kelių žodžių valstybine kalba. Latvijoje ir Estijoje, kur tų vadinamųjų tautinių mažumų yra nepalyginamai daugiau, niekas net negalvoja apie tokius dalykus. Ar tai nekvepia Lietuvos nepriklausomybės priešų išsvajota Vilniaus krašto autonomija? Neatsitiktinai lenkams jau pažadėti postai ne tik Vilniaus miesto, bet ir šalies valdžioje.
Apskritai pataikavimas svetimtaučiams įgavo drastiškas, netgi komiškas formas. Štai Prezidento vadovaujama Pilietybės komisija nusprendė išimties tvarka suteikti Lietuvos pilietybę dosniausiam Prezidento rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Pasirodo, pagrindinis argumentas – gausi J.Borisovo labdara mokykloms, universitetams, sportininkams. O kam dar skiria labdarą Borisovas – nekalbama. O gal tikimasi, kad J.Borisovas padės Rusijos Dūmai pagaliau apsispręsti ratifikuojant vilkinamas valstybinės sienos ir readmisijos sutartis? Vargu. Juk pats užsienio reikalų ministras A.Valionis tą vilkinimą aiškino, jog, ko gero, Maskvoje manoma, kad, Rusijai neratifikavus sutarčių, bus sukliudyta Lietuvai tapti Europos Sąjungos nare.
Šiaip ar taip, Lietuva artėja prie Europos Sąjungos. Jeigu, žinoma, vėl nekils kokie nors skandalai, apie ką įspėjo Seimo Antikorupcinės komisijos pirmininkė N.Steiblienė. Jos žodžiais tariant, dar didesni skandalai, nei dabar kilę dėl žemės, kils artimiausiojoje ateityje, kai bus pradėti skirstyti didžiuliai Europos Sąjungos fondai. N.Steiblienė sakė, jog tuomet dėl padarytų nusižengimų nukentės visi Lietuvos žmonės ir Europoje būsime menkiau vertinami bei mokėsime didžiules baudas už struktūrinių fondų dalybos pažeidimus. O kad prie tų fondų bandys pasišildyti rankeles valdininkai, galima neabejoti. Juk faktiškai nedaug kuo rizikuojama. Blogiausiu atveju būsi atleistas iš tarnybos, tačiau užtat būsi apsirūpinęs iki gyvenimo pabaigos.

Petras KATINAS