"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. balandžio 16 d., Nr. 8 (53)

PRIEDAI

Pokarinis Irakas: kova už rinkas

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis, kuriam ką tik suteiktas Sankt Peterburgo universiteto garbės daktaro titulas, priima Rusijos prezidento
Vladimiro Putino sveikinimą

EPA-ELTA nuotrauka

Irake dar siautėja anarchija, irakiečiai ir džiaugiasi ilgamečio rėžimo žlugimu, ir neatsilaiko prieš plėšikavimo pagundas, šalies šiaurėje amerikiečiai kartu su kurdais muša priešo likučius, specialieji daliniai tebeieško O. bin Ladeno pėdomis dingusio 24 metus valdžiusio diktatoriaus ir jo svitos, o pasaulis jau svarsto, koks bus pokarinis Irakas, kas jį valdys, kas tvarkys naftos telkinius, kokie santykiai bus su kaimyninėmis šalimis.

Iraką valdys generolai

Amerikiečiai, dar neužėmę Bagdado, paskelbė planus, koks bus pokarinis Irakas. Apžvalgininkų nuomone, toks skubotumas yra dėl to, kad JAV vadovybė nori užbėgti už akių Europai, kuri reikalauja į vyriausybės formavimą įtraukti ir Jungtines Tautas. Vašingtonas neketina to daryti, ir JT, matyt, bus skirtas tik formalus vaidmuo, sudarant pokarinę Irako valdžią ir atkuriant šalį. Šalis bus padalyta į tris administracinius sektorius.
Šiai administracijai vadovaus Amerikos generolas Džejus Garneris, ir ji atsiskaitys tiesiogiai Pentagonui. Kartu jis bus atsakingas už pietinę Irako dalį. Antruoju žmogumi Irake taps taip pat generolas Bakas Muras, kuris atsakys už kurdų rajonus, o centrinei šalies daliai vadovaus buvusi JAV pasiuntinė Jemene Barbara Bodin.
Kiekvienai žinybai vadovaus amerikietis, bet visi iki keturių artimiausių jo padėjėjų bus irakiečiai. Karinės administracijos vadovu bus operacijos Irake vadas generolas Tomis Frenksas.

Svarbiausia – įvesti tvarką

Taigi Vašingtonas paskubėjo paskelbti, kad laikinajai civilinei administracijai vadovaus Amerikos atsargos generolas Dž.Garneris. Jis jau sukūrė savo vadavietę Pietų Irake, Um Kasro mieste. Iš Amerikos vyriausybės jis atsirinko apie 30 bendradarbių, kurie šalies pietuose kurs vadinamąją Humanitarinės pagalbos ir rekonstrukcijos valdybą (HPRV). Vienas grupės narių majoras Džefas Jurgensenas britų laikraščiui “The Independent” pasakė, kad HPRV organizuos humanitarinę pagalbą, atstatys Iraką ir rengs šalį sudaryti laikinąją irakiečių vyriausybę. Bet kadangi visuose Irako miestuose siaučia plėšikai, viešpatauja anarchija, ši grupė taip pat spręs tvarkos įvedimo klausimus. Tam iš JAV netrukus atvyks apie tūkstantį specialiai parengtų policininkų.
Tačiau administracija turi spręsti ir kitą nelengvą uždavinį. Kaip ir Kosove bei Afganistane, ji privalo rasti sąžiningų ir lojalių pagalbininkų tarp vietinių gyventojų. Tai ne taip lengva. Tie, kurie turi tam tikrą kvalifikaciją, susiję su ankstesniu režimu arba į pagalbininkus tuojau perša savo giminaičius. Kitas neišspręstas klausimas – kaip elgtis su buvusiais “BAAS” partijos nariais.
Patirtis Afganistane parodė, kad buvę karo vadai, padėję išvyti “Al Qaeda” grupuotes ir talibus, dabar jaučiasi nepakeičiami, ir Hamido Kerzajo vyriausybei jie tapo kietu riešutėliu.

Mūšis dėl kontraktų

Irakas, kuris užima antrą vietą pagal naftos gavybą pasaulyje, yra turtingesnė šalis už Afganistaną. Bet per 13 sankcijų metų naftos telkiniai, negavę investicijų, smuko ir apie 60 proc. irakiečių priklauso nuo Jungtinių Tautų malonės. Todėl Irakui reikės ne tik geros verslo vadybos, bet ir solidžių finansinių injekcijų, rašo “The Independent”.
Pasaulyje jau įsiliepsnojo kova dėl kontraktų atstatyti Iraką. Tačiau JAV paskelbė, kad juos sudaryti turės teisę tik JAV sąjungininkai, pritarę operacijai Irake. Net Londonas dėl to pareiškė nepasitenkinimą, pritaręs Prancūzijai, Vokietijai ir Rusijai, kad pagrindinis vaidmuo atkuriant Iraką turi atitekti Jungtinėms Tautoms.
Tuo tarpu pasaulio valstybių lyderius ir vyriausybes spaudžia šių šalių kompanijos, kad kuo greičiau jos galėtų užmegzti kontaktus, siekiant dalyvauti Irako atstatyme. Netgi Lietuvos statybos firmos, gavusios formalų Vašingtono pakvietimą, suskato domėtis tokiomis galimybėmis. Manoma, kad į Iraką ir Kuveitą išsiųsti Lietuvos karo medikai buvo paprašyti pasidomėti dalyvavimu šiame atstatyme.

Generolas turi varžovų

Bet svarbiausia, kad pats Irako administracijos vadovas Dž.Garneris yra nemėgstamas arabų pasaulyje. Čia puikiai prisimenama, kad prieš dvejus metus generolas pasirašė pareiškimą, remiantį Izraelį, kuriame kaltinami palestiniečiai, neva auginantys savo vaikus neapykantos žydams dvasia. Generolui taip pat teks susigrumti su Achmedu Čalabiu, kurį Pentagonas kariniu lėktuvu po 40 metų tremties Amerikoje praėjusią savaitę atskraidino į Irako pietus. Šis senas S.Huseino priešas yra laikomas Irako H.Kerzajumi. Bet Pentagonui koją pakišo CŽV, organizavusi informacijos nutekėjimą, neva A.Čalabio nepalaiko irakiečiai.
Naujoji Amerikos administracija Irake (kažkodėl vadinama civiline, nors jai vadovaus generolas) teišbus vos 90 dienų. Daug kas abejoja, ar ji pasitrauks po trijų mėnesių. Tačiau irakiečiai jau perspėjo, kad amerikiečiai iš Irako turi tučtuojau išeiti. Ignoruoti šį reikalavimą nugalėtojui pavojinga, rašo britų apžvalgininkai.

Pabudo karo priešininkai

Tuo tarpu antiamerikietiška koalicija taip pat nutarė nesudėti ginklų. Tiesa, jų praėjusio savaitgalio veiksmas daugiau simbolinis negu demonstratyvus.
Trijų antikarinės koalicijos vadovų – Vladimiro Putino, Gerhardo Šrioderio ir Žako Širako – penktadienio ir šeštadienio susitikimą Sankt Peterburge galima vadinti “šaukštų laižymu po pietų”. Rusija, Vokietija ir Prancūzija buvo ryžtingos karo Irake oponentės. Jos nepritarė jėgos naudojimui sprendžiant tarptautines problemas. Visą laiką Maskva, Berlynas ir Paryžius kartu su kitomis šalimis reikalavo, kad lyderio vaidmens imtųsi Jungtinės Tautos. Vašingtonas nusprendė nelaukti, nes, jo nuomone, S.Huseino diktatūros “kritinė masė” taip išaugo, kad režimas ėmė grėsti pasaulio saugumui.

Oponentų tonas švelnėja…

Nuo karo Irake pradžios iki to momento, kai pagrindinėje Bagdado aikštėje buvo nuversta didžiulė S.Huseino statula, tai yra galutinai žlugo diktatūra, praėjo trys savaitės. Netgi didžiausi JAV oponentai netrukus pripažino, kad Amerika šį karą laimėjo, ir suskato siūlyti savo paslaugas atstatant pokarinį Iraką. Tačiau iki šiol nei Maskva, nei Vakarų lyderiai nepatikėjo Džordžo Bušo ir Tonio Bleiro pareiškimu, kad Jungtinėms Tautoms pokario Irake teks “gyvybiškai svarbus vaidmuo”.
Prieš Sankt Peterburgo susitikimą G.Šrioderis pareiškė, kad “Vokietija gali prisidėti ir prisidės prie Irako rekonstrukcijos, jeigu ji bus vykdoma globojant Jungtinėms Tautoms”. V.Putinas anksčiau yra pasakęs, kad jis nenorėtų, jog Vašingtonas pralaimėtų šį karą. Trijų vadovų tono švelnėjimas reiškia, kad Europa nenorėtų tęsti konflikto su Amerika. Rusijos santykiai su JAV ypač atšilo po rugsėjo 11–osios, ir jų pagadinti nė viena pusė nenorėtų. Po derybų spaudos konferencijoje V.Putinas pareiškė: “Mūsų susitikimo tikslas – neskaldyti tarptautinės visuomenės”.
S.Huseino žlugimas jau yra įvykęs faktas. Dabar Maskva turi galvoti, kaip atstatyti buvusias pozicijas Irake. Apžvalgininkai lyg susitarę tvirtina, kad karas su S.Huseinu ypač nuostolingas Rusijai, turėjusiai didžiulius energetinius kontraktus su diktatūra. Antai Irako opozicija, kuri tikisi užimti pagrindines valdžios pozicijas Bagdade, tvirtina, kad ji negrąžins Rusijai aštuonių milijardų dolerių Irako skolų. Tuo tarpu JAV ragina Rusiją, Prancūziją ir Vokietiją nurašyti visas Irako skolas, kad šalies atkūrimas būtų mažesnė našta irakiečiams. Tai kartu būtų šių šalių indėlis į pokarinę Irako rekonstrukciją, pareiškė JAV gynybos ministro pavaduotojas Polas Vulfovicas.
Vis dėlto aišku, kad vien tokio dalyvavimo pokariniame Irake šioms šalims neužtenka. Taigi trijulės susitikimas Sankt Peterburge negalėjo duoti jokių apčiuopiamų rezultatų, tuo labiau tapti tolesnės konfrontacijos su Vašingtonu vieta.

Sankt Peterburgo susitikimas – „KBH“

Susitikimo reikšmę sumenkino ir tai, kad paskutiniu metu jame dalyvauti atsisakė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofis Ananas. Pretekstas – didelis užimtumas. Matyt, Jungtinių Tautų vadovui diplomatiškai netikslinga tęsti draugystę su karo Irake priešininkais, nes JAV parodė bent jau formalius ženklus, kad pokarinį Iraką tvarkys su JT pagalba.
Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai į Sankt Peterburgą buvo kviesti ne specialiai derėtis dėl Irako. G.Šrioderis dalyvavo metiniame forume “Peterburgo dialogas” ir šventė kompanijos „Siemens“ 150–metį, o Ž.Širakas skaitė pranešimą šeštadienio konferencijoje “Taika, saugumas ir tarptautinė teisė: žvilgsnis į ateitį”. Vadinasi, kaip tvirtina interneto svetainė „gazeta.ru“, nederėjo laukti, kad Peterburge bus sprendžiamas Irako likimas. Galbūt todėl šios svetainės apžvalgininkė E.Šiškunova komentarą apie susitikimą pavadino gana sarkastiškai: “Linksmųjų ir išradingųjų klubas” (rus. - KBH). Nei pridėsi, nei atimsi…

Amerika pajuto pergalių skonį

Vašingtono triumfas akivaizdus, ir net jo buvę priešininkai ima suprasti, kad kol kas pasaulis negali įvesti tvarkos kitaip, kaip tik jėga. Betgi Amerikos karinė mašina parodė precedentą: galbūt kada nors savo tvarką Vašingtonas panorės įvesti Sirijoje, Libijoje, Šiaurės Korėjoje arba, sakykime, Rusijoje?..
JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas jau keletą kartų perspėjo Damaską, kad Sirijai bus sunku, jeigu ji priglaus S.Huseino režimo vadovus. O kad šie sprunka iš šalies – akivaizdu: savaitgalį amerikiečiai pasienyje su Sirija sulaikė S.Huseino įbrolį.

Česlovas IŠKAUSKAS
Politikos apžvalgininkas

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija