Kodėl keturi pasaulio didieji vetavo Irako režimo nuginklavimą?

Žinyno (CIA World Factbook) duomenys rodo, kad Prancūzijai tenka 22,5 proc. Irako importo. Prekyba su Iraku pagal JT programą “Nafta už maistą” yra trečioji pagal apimtį ir nuo 1996 metų siekia 3,1 mlrd. JAV dolerių. Prancūzija buvo didžiausia 2001 metų prekybos su Iraku partnerė. Stambiausioji naftos kompanija „Total Fina Elf“ derėjosi dėl Irako naftos telkinių žvalgymo. Apimtis – ketvirtadalis visų telkinių. Stokholmo instituto (SIPRI) duomenimis, Irakas nuo 1981 iki 2001 metų importavo iš Prancūzijos per 13 proc. savo ginkluotės.
Tiesioginė Vokietijos ir Irako prekyba sudaro 350 mln.dolerių kasmet ir dar vieną milijardą per trečiąsias šalis. 2002 metais Bagdade buvo pasirašyta penkių tūkstančių automobilių ir atsarginių dalių tiekimo sutartis už 80 mln. dolerių. Tais pačiais metais kompanija „Daimler Crysler“ įsipareigojo tiekti Irakui sunkvežimius už 13 mln. dolerių. Vokietijos valdžia tiria šalies korporacijų nelegalų ginkluotės tiekimą Irakui per Jordaniją.
To paties žinyno duomenimis, Rusijos prekyba su Iraku apytikriai sudaro 5,8 proc. metinio Irako importo. Pagal JT programą “Nafta už maistą” prekybos apimtis per 2001 metų antrą pusmetį siekė iki milijardo dolerių. Rusija labai suinteresuota Irako naftos telkinių ekonomika. Parengti 67 nauji projektai dešimties metų laikotarpiui. Dalis jų turėjo būti pradėti įgyvendinti po to, kai bus atšauktos sankcijos Irakui. Sovietų Sąjunga buvo svarbiausioji ginkluotės tiekėja Irako armijai. Nuo 1981 iki 2001 metų Rusija tiekė Irakui 50 proc. visos ginkluotės.
Irako importas iš Kinijos siekia apie 5,8 proc. Pastaraisiais metais Kinija pagal JT programą “Nafta už maistą” sudarė meteorologinių palydovų pardavimo Irakui sutartis. Taip pat 2000 metais už du milijonus pardavė optinio pluošto kabelių, kurie gali būti panaudojami vadaviečių ryšių, radarų sistemų, raketų paleidimo įtaisų įrangai. Kinija buvo antroji pagal apimtį ginkluotės tiekėja Irakui, patiekusi per 18 proc. bendro ginkluotės importo.
“Šios keturios šalys ir JT yra atsakingos už tai, kad per 2001 metus Irakui buvo tiekiama 81 proc. ginkluotės ir technologijų, reikalingų karui ir teroro akcijoms. Aiškėja jų vetavimo ar nebalsavimo motyvai Jungtinėse Tautose”, - rašoma Amerikos lietuvių interneto žinutėje.
Vetavusių Irako nuginklavimą valstybių pozicija ima kardinaliai keistis. Amerikiečiai ir britai atlieka pačią sunkiausią, pakankamai rizikingą, reikalaujančią didelių finansinių išteklių ir žmonių aukų, tačiau labai reikalingą tarptautiniam saugumui išlaikyti akciją. Jos vaisiais, be jokios abejonės, pirmiausia stengsis pasinaudoti valstybės, kategoriškai protestavusios prieš S.Huseino režimo nuginklavimą. Interesai išliko tie patys. Didžiojoje politikoje garbė, pelnas, interesai viename krepšyje neišsitenka.

Edmundas SIMANAITIS

© 2003"XXI amžius"