Ar pakaks kantrybės ir gebėjimo

Po viešnagės Paryžiuje ir susitikimo su Prancūzijos prezidentu Žaku Širaku Lietuvos Prezidentas optimistiškai pareiškė, jog pasaulyje plačiai nuskambėjęs ir sukėlęs atvirą pasipiktinimą Rytų ir Vidurio Europos šalyse Ž.Širako įžeidžiantis pareiškimas, liepiant joms „geriau patylėti“, jau nuėjo diplomatinėn užmarštin. Gerai būtų, jeigu taip būtų iš tiesų. Neatrodo, kad Paryžius atsisakytų savo ambicijų tapti Europos Sąjungos lyderiu. Be abejo, labiausiai bus spaudžiamos naujosios ES narės, tarp jų ir Lietuva. Po referendumo, kai viena koja jau atsidūrėme Europoje, Lietuvos politikų laukia ne ką lengvesni uždaviniai. Ypač vykstant aršioms diskusijoms dėl būsimosios Europos Sąjungos Konstitucijos. Pagal išankstinį sumanymą, ES Konstitucija turi būti priimta 2004 metų gegužės ar birželio mėnesiais, kai visateisėmis ES narėmis taps dešimt naujų valstybių. Tačiau jau dabar galima drąsiai tvirtinti, jog šis terminas nerealus. Tuo labiau kad ne tik naujosios narės, bet ir ES senbuvės būgštauja, jog ES Konstituciją priims didžiosios ES valstybės, žinoma, palankią savo interesams. Todėl mažosios ES šalys nenori, bent jau per artimiausius kelerius metus, keisti dabartinę ES valdymo tvarką, kai Europos Sąjungai kas pusmetį pirmininkauja kuri nors bendrijos valstybė. Prancūzija ir Vokietija atkakliai siekia, kad būsimojoje ES struktūroje būtų įteisintas nuolatinis Europos viršūnių tarybos pirmininkas. Kitaip tariant, – prezidentas. Jis ir priimtų visus svarbiausius sprendimus, privalomus kiekvienai ES narei. Pasak Danijos atstovės Europos Parlamente Anės Jensen, aišku, jog ES prezidentu taptų didžiųjų ES valstybių atstovas. O tai nepriimtina ne tik Danijai, bet ir ypač šalims kandidatėms. Kol kas vis dar neaišku, ar dešimt būsimųjų ES narių galės kaip lygiavertės partnerės dalyvauti rudenį Romoje įvyksiančioje Tarpvyriausybinėje konferencijoje, kuri turėtų apsvarstyti ES Konvento parengtą bendrijos Konstitucijos projektą. Briuselyje ir Strasbūre beveik atvirai kalbama, jog Europos Komisijoje vyrauja nuomonė, kad Tarpvyriausybinėje konferencijoje sprendimo teisę dėl ES Konstitucijos priimtų tik senosios penkiolikos ES valstybių narės. Šitokia pozicija, aišku, gali ir pasikeisti. Tuo labiau kad mažosios ES valstybės linkusios palaikyti naująsias nares.
Šiaip ar taip, Lietuvos bei kitų naujojo ES dešimtuko šalių laukia galimas referendumas dėl naujosios ES Konstitucijos. Danijoje ir Airijoje tokie referendumai jau numatyti surengti. Sunku prognozuoti, kas ištiktų, jeigu žmonės balsuotų prieš tokią Konstituciją. Kai kurių politikų nuomone, nieko baisaus neatsitiktų, nes liktų galioti dabartinė ES sistema. Kaip teigė Lietuvos Europos reikalų komiteto vadovas V.Andriukaitis, toks referendumas dėl ES Konstitucijos Lietuvoje galėtų įvykti kitų metų pavasarį. Tik neaišku, ar už tai pasisakytų dauguma piliečių, kaip buvo referendume dėl narystės Europos Sąjungoje. Juk daugelis, nepajutę laukto eurų lietaus, gali ir neateiti balsuoti. Nesvarbu, kad dauguma balsavusiųjų už narystę ir teigė, kad balsuoja už geresnę savo vaikų ir vaikaičių ateitį. Vos pasibaigus referendumui, žemdirbių vadais besivadinantieji, pirmiausia iš valstybės biudžeto išlaikomas Žemės ūkio rūmų vadovas J.Ramonas, teigęs, kad žemės ūkis, jeigu ne šiandien, tai rytoj bankrutuos, tiesiog kursto žmones streikams ir kelių blokadoms. Tik kažkodėl tas pats J.Ramonas ir jo vadovaujami Žemės ūkio rūmai, tariamai ginantys pieno gamintojus, absoliučiai nieko nedaro steigiant ūkininkų kooperatyvus ar kaip atsvarą perdirbėjų monopoliui - kooperatines pienines. Pasirodo, visi šie grūmojimai turi kitą tikslą - nurėžti išlaidas krašto apsaugai. Kažkodėl tie du BVP procentai, skiriami krašto apsaugai, neduoda ramiai miegoti ne tik Seimo nariams R.Pavilioniui ir J.Veselkai, bet ir tiems, kas kursto blokuoti greitkelius, vedančius Lenkijos sienos link. Tai aiškus siekis sutrukdyti tarptautinį eismą ir sukelti Lietuvai naujų problemų. Taigi entuziazmas, praėjus vos kelioms dienoms po sėkmingo referendumo, keičiasi į anarchiją. Kita vertus, tie patys, dabar besiskelbiantys žemdirbių gynėjais, ir agitavo valstiečius balsuoti už socialdemokratus. Tad kodėl jie dabar blokuoja greitkelius, o ne Premjero Vyriausybę?
O kaip tvarkytis būnant Europos Sąjungoje, galima pasimokyti iš Portugalijos, kurios prezidentas Žoržė Sampajas šiomis dienomis lankėsi Lietuvoje. Beje, tai buvo pirmojo Europos Sąjungos valstybės vadovo vizitas į Lietuvą po sėkmingo referendumo. Net vadinamieji Briuselio biurokratai pripažįsta, kad, 1986 metais tapusi ES nare, Portugalija ypač efektyviai panaudojo ES struktūrinių fondų lėšas. Neatsitiktinai Portugalijos prezidentas atsivežė į Vilnių ir kelis ekspertus, kurie Lietuvos eurointegracijos specialistams surengė seminarą. Beje, Portugalija labai daug lėšų, gautų iš ES fondų, skyrė švietimui. Ir ne tik studentams bei moksleiviams, bet ir ūkininkams mokyti, kaip prisitaikyti prie ES nustatytų normų, pakeisti savo ūkių profilį. Tad pasimokyti iš šios pietų šalies tikrai verta.
nukelta į 3 p.
atkelta iš 1 p.
Kai kas, matydamas valdžios suktybes, savanaudiškumą, netiki, kad dabartiniai valdantieji sugebės ir norės perimti kokią nors, kad ir pačią geriausią patirtį. Taip pat galima labai suabejoti ir valdžioje esančiųjų gebėjimais. Juk kai į valdžią skiriami žmonės tik vadovaujantis partine atranka, gerų rezultatų ir nuoširdaus darbo nėra ko tikėtis. Tuo labiau kad įsigalėjo mada, kai niekas už nieką neatsako. Tiesa, Lietuvos bankininkai ir finansininkai teigia, kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos bus panaudotos sėkmingai. Bent jau taip kalbėjo Vilniuje vykusiame Baltijos ekonomikos forume Vilniaus banko valdybos pirmininko pavaduotojas A.Feiferas. Jo žodžiais tariant, Lietuva labai sėkmingai įsisavino ES PHARE programos lėšas, panaudojo net 97,3 proc. skirtų pinigų. Tačiau daugeliui kyla abejonių dėl Lietuvos sugebėjimo paimti kuo daugiau ES struktūrinių fondų lėšų. Tai priklausys ne tik nuo verslininkų, ūkininkų ir kitų sričių dirbančiųjų sugebėjimo sutvarkyti reikiamus dokumentus, bet ir nuo vietinių biurokratų. Čia ir slypi didžiausi pavojai.
Šiomis dienomis Briuselyje Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų ministrai pradėjo svarstyti 2004 metų ES biudžeto projektą. Šiame susitikime dalyvavo ir būsimųjų ES narių finansų ministrai. Tarp jų – ir Lietuvos finansų ministrė Dalia Grybauskaitė. Kitų metų ES biudžeto projekte numatomi asignavimai jau ne penkiolikai, o visoms 25 ES šalims narėms. Visos biudžeto išlaidos 2004 metais siektų 100 milijardų eurų. Šalims naujokėms nuo jų narystės pradžios - 2004 m. gegužės 1 d. Europos Komisija siūlo skirti penkis milijardus eurų (17,264 mlrd. litų). Iš jų du milijardus eurų žemės ūkiui.
Na, o kol kas Lietuva, nepaisydama nieko, skinasi kelią į ES ir NATO. Dar viena maloni žinia atėjo iš Baltijos valstybių bičiulės Danijos. Jos parlamentas vieningai balsavo už naujų narių stojimo į NATO dokumentų ratifikavimą. Iš 101 Danijos parlamento nario tik keturi komunistai balsavo prieš. Taigi Danija tapo ketvirtąja NATO šalimi, po Norvegijos, Kanados ir JAV, ratifikavusi naujų narių stojimo į Aljansą protokolus.
Tiesa, Lietuvos parlamentarų delegacija Europos Parlamente vėl sugebėjo atkreipti Europos dėmesį į save. Triukšmą sukėlė Seimo narys K.Bobelis, užsimojęs tapti Europos Parlamento Liaudies partijos frakcijos Užsienio reikalų komiteto nariu. Nesvarbu, jog iš anksto buvo susitarta, jog į šį postą turi būti skiriamas parlamentaras E.Vareikis. Tačiau K.Bobelis pareiškė, kad ši vieta priklauso jam, nes esą E.Vareikis atstovauja neegzistuojančiai Moderniųjų krikščionių demokratų partijai ir nėra joks krikščionis demokratas, o liberalas. Taigi panašūs „pokštai“ krečiami ne tik Vilniuje, bet jie jau pasiekė Briuselį ir Strasbūrą.

Petras KATINAS

Portugalijos prezidentas Žoržė Sampajas kartu su žmona Marija Chosė Rita (kairėje) apžiūrėjo Vilniaus senamiestį. Tomo BAURO (ELTA) nuotrauka

Lietuvoje su valstybiniu vizitu viešėjęs Portugalijos Respublikos prezidentas Žoržė Sampajas kartu su žmona Marija Chosė Rita ir oficialia delegacija dalyvavo Lietuvos ir Portugalijos verslo forume, Antakalnio kapinėse padėjo vainiką prie memorialo žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, lankėsi Vilniaus universitete. Universiteto bibliotekoje aukštieji svečiai pirmiausia apžiūrėjo puošniausią Pranciškaus Smuglevičiaus salę ir joje veikiančią senųjų spaudinių ekspoziciją, ilgiau sustodami prie XVI amžiaus atlasų su Portugalijos žemėlapiais. Šv. Jonų bažnyčioje svečiai apžiūrėjo įspūdingą Šv. Onos koplyčios altorių, klausėsi didžiųjų vargonų muzikos. Vėliau VU Auloje svečiai klausėsi senosios muzikos ansamblio iš Lisabonos “Segreis de Lisboa” atliekamos muzikos. Ž.Sampajas ir Vilniaus universiteto rektorius akademikas Benediktas Juodka aptarė abiem šalims aktualias aukštųjų mokyklų valdymo, švietimo reformos, kitas švietimo problemas. Portugalijos vadovui labai didelį įspūdį paliko Lietuvos aukštojo mokslo statistika, vienas didžiausių Europos Sąjungoje studijuojančiųjų skaičius. Portugalijos prezidentas taip pat lankėsi Trakuose.

© 2003"XXI amžius"