Netikėta versija

Rusijos Izraelio ir Artimųjų Rytų problemų tyrimo instituto prezidentas J.Satanovskis paskelbė versiją, kodėl arabai „atidavė“ Sadamą Huseiną. J.Satanovskis pirmiausia pažymi, kad apie arabų pasaulio vienybę negali būti ir kalbos. Jos niekada ir nebuvo. Arabų pasaulyje susikūrę tik atskiri klanai, kurie yra įvairių arabų valstybių valdžioje ir labai dažnai nekenčia vieni kitų, net kariauja tarpusavyje. Taip per dešimt metų trukusį Irako - Irano karą Irakas liko skolingas kaimynams milijardus dolerių. Vienas pagrindinių Irako kreditorių buvo „broliškas“ Kuveitas. Todėl Irako diktatorius S.Huseinas ir nusprendė susidoroti su Kuveitu. Pasak J.Satanovskio, pagal tokią pačią metodiką, kurią naudojo Maskva devintojo dešimtmečio pradžioje.
Kraštutinis pragmatizmas - ypatingas visų Rytų politikų bruožas. Žinoma, arabams nenaudingas JAV dalyvavimas regione. Tačiau istorija aiškiai rodo, jog arabų elitas visada pasirengęs išsiderėti sau kokios nors naudos, nepaisant esamų aplinkybių ir derybų partnerių. Arabų pasaulyje realią vertę turi tiktai jėga. Beje, J.Satanovskis teigia, kad šios karinės operacijos Irake išvakarėse su amerikiečiais derėjosi patys irakiečiai. Juk iš tiesų šį kartą Irako kariuomenė nesprogdino strateginių tiltų, nepadeginėjo naftos verslovių, o pasipriešinimas sąjungininkams tebuvo daugiau simbolinis.
Tokias prielaidas daro ne tik J.Satanovskis, bet ir kai kurie Vakarų Artimųjų Rytų ekspertai. Vis dar nežinoma, kur yra S.Huseinas ir ar išvis jis yra gyvas. Bene pačią originaliausią versiją apie S.Huseino likimą paskelbė Rusijos laikraštis „Vremia novostej“. Laikraštis rašo, kad S.Huseinas mirė dar 1999 metais nuo limfgyslių vėžio. „Vremia novostej“ teigia, kad šią versiją pateikė buvęs Aukščiausiosios islamo revoliucijos tarybos veikėjas gydytojas Muslimas Asadis, savo iniciatyva tyrinėjantis S.Huseino bei jo antrininkų biografijas, turintis surinkęs daugybę Irako diktatoriaus nuotraukų ir vaizdo įrašų. Taip pat remiamasi vieno iš S.Huseino antrininkų Mikailo Ramadano, dabar gyvenančio Jungtinėse Valstijose, parodymais. Pastarasis teigė, kad S.Huseinas iš kelių savo antrininkų turėjo vieną, kurio neatskirdavo netgi jo sūnūs, kai diktatorius dar buvo gyvas. Tas antrininkas ir buvo M.Ramadanas. Taip pat nurodoma, jog po S.Huseino mirties Iraką faktiškai valdė jo sūnūs Udajus ir Kusajus bei kiti asmenys iš artimiausios diktatoriaus aplinkos. O televizijos ekranuose pasirodydavo S.Huseino antrininkai. Gydytojas M.Asadis tvirtina nustatęs, jog pastarojo meto nuo 1999-ųjų skelbiamose S.Huseino nuotraukose yra keli dideli skirtumai tarp paties diktatoriaus ir jo antrininkų. Pirmiausia skiriasi jų ūgis, kakta ir ausų forma, taip pat kiti požymiai. Be to, M.Asadis aiškina, jog, prasidėjus sąjungininkų puolimui, per televiziją buvo parodyti net trys skirtingi Huseinai.
Sunku pasakyti, ar Rusijos laikraštis, pateikęs tokią sensaciją, tai daro sąmoningai, siekdamas suklaidinti amerikiečius, ar tik populiarumo ieškodamas. Tiesa, tai jau ne pirmas kartas, kai ir kitų pasaulio šalių žiniasklaida skelbė panašias versijas. Tiesa, jose buvo teigiama, jog tai tėra tik kaimyninio Irano specialiųjų tarnybų darbas. Jos esą pavedusios Irako šiitams, kurių dalis buvo emigracijoje Irane, plačiai skelbti tokias versijas apie tai, jog S.Huseinas jau seniai miręs. O dėl Rusijos laikraščio, tai yra dar vienas galimas tokių publikacijų tikslas: nukreipti dėmesį nuo vis pasirodančių pranešimų, kad S.Huseinas galbūt yra Rusijoje ar Baltarusijoje.
Viena aišku – S.Huseino režimo nusikaltimai neišmatuojami. Jį galima drąsiai lyginti su Stalinu. Juk dabar beveik kasdien amerikiečiai ir britai aptinka Irake naujų masinių kapaviečių, kuriose užkasta tūkstančiai nužudytų žmonių palaikų. Pavyzdžiui, šiomis dienomis už 90 kilometrų į pietus nuo Bagdado rasta dar viena tokia masinė kapavietė su trijų tūkstančių žiauriai nužudytų žmonių kūnais. Vietinių liudytojų teigimu, šiose apylinkėse gali būti dar kelios panašios kapavietės su penkiolikos tūkstančių žmonių palaikais. Manoma, kad šioje kapavietėje palaidoti 1991 metų šiitų sukilimo dalyviai. Tačiau tarp palaikų yra daug moterų ir vaikų. Tai rodo, kad buvo žudomos ištisos šeimos.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"