Horizontai

Amerikiečiai tikisi greito dolerio kurso didėjimo

Ištisus dešimtmečius stipriausia pasaulio valiuta laikytas JAV doleris šiandien gerokai susilpnėjo. Dolerio kurso kritimas daugeliui ekonomistų nėra staigmena, kai kurie jų tvirtina, esą dolerio kursas buvęs dirbtinai pakeltas 90-aisiais, todėl anksčiau ar vėliau jis turėjęs kristi. Tačiau vargu ar kas būtų drįsęs prognozuoti dabartinį JAV dolerio kursą.
JAV žiniasklaida tvirtina, kad dolerio bei euro kursas ir toliau kryps euro naudai. Paradoksalu, nors JAV ekonomikai prognozuojamas kur kas spartesnis augimas nei euro zonos valstybėms, tačiau euras vis stiprėja. Viena pagrindinių šio reiškinio priežasčių galima laikyti investuotojų bei verslininkų žavėjimąsi tomis valiutomis, kurios šiuo metu garantuoja greitą ir patikimą pelną. Todėl finansininkų rinkose vis labiau vertinamos valiutos, padengtos šalių vertybiniais popieriais. Siekiantiesiems pasipelnyti šiandien patrauklesnis euras ar Brazilijos realas. Kita priežastimi laikytina Amerikos centrinio banko pozicija, tikintis, kad silpnas doleris skatins sparčiau augti ekonomiką. Deja, kritus dolerio vertei šalies viduje, sunku tikėtis, jog ji nekris už jos ribų. Deja, tai ne vienintelė bėda. Kur kas rimtesne problema gali tapti dvigubas – federalinio biudžeto bei vidaus prekybos – deficitas.
Ir nors doleris išgyvena ne pačius geriausius laikus, JAV ekonomistai mano, kad laimėjo tie investuotojai, kurie pasitikėjo JAV doleriu ir JAV kompanijomis. Pasak jų, bendroji Europos valiuta euras stipriausia per ketverius metus, o daugelio ES šalių ekonomika per pirmąjį šių metų ketvirtį nė trupučio neišaugo. Tai patvirtina ir Europos ekspertai.
Vokietijos politikai bei ekonomistai savo šaliai, o ir visai ES neprognozuoja nei didžiulio ekonominio augimo, nei nuosmukio, kurio pirmaisiais ženklais laikomas didėjantis nedarbas ir infliacija. Nepriklausomų ekspertų prognozės kur kas pesimistiškesnės: Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje bei Nyderlanduose pastebimas tam tikras ekonominis sąstingis. Šių metų statistika ypač nepalanki Vokietijai – per pirmuosius tris metų mėnesius užfiksuotas vos 0,2 proc. BVP augimas. Situacija negerėja jau nuo praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio. Sparčiai augantis nedarbas, realių gyventojų pajamų mažėjimas ir valstybės biudžeto deficitas taip pat nieko gera nežada. Prieš keletą savaičių Vokietijos finansų ministras Aichelis patvirtino, kad šalis nepajėgi įvykdyti visų savo finansinių įsipareigojimų bei pasiekti ES reikalaujamą ekonominį lygį. Vokietijos ekonomikos augimas sudaro daugiau nei trečdalį visos ES ekonominio augimo, todėl ekonominis nuosmukis šioje šalyje reiškia visos ,,Didžiosios Europos“ sąstingį. Visos Europos ekonomikai įtakos turi tiek vidiniai, tiek ir išoriniai faktoriai. Svarbiausiais išoriniais faktoriais laikomas nepalankus dabartinis eksporto ir importo santykis bei nuolat svyruojantis populiariausių pasaulio valiutų, įskaitant ir eurą, kursas.
Kalifornijoje įsikūrusio Stenfordo universiteto profesorius M.Bernštainas sakosi manąs, jog Europos ir ypač Vokietijos ekonomika beveik pasiekė vadinamąją recesijos ribą arba nulinį ekonomikos augimą. Pasak jo, Europą gali ištikti tokia ekonominė krizė, kokia jau daugiau nei dešimtmetį vargina Japoniją, kurios ekonomika tam tikrą laikotarpį tai nustoja augusi, tai ima smarkiai kristi, o kritimo metu smunka pragyvenimo lygis. Todėl visiškai tikėtina sulaukti euro defliacijos, kuri būtų bene vienintelis būdas išbristi iš ilgalaikės recesijos. M.Bernštainas įsitikinęs, jog netrukus paspartėsiantis JAV ekonominis augimas atgaivins ir Europą.
Stiprus euras rodo tai, kad JAV ekonomika auga sparčiau nei Europos. Didėja Europoje gaminamų prekių eksportas ir importas. Atsiradus JAV prekybiniam finansų deficitui, dolerio kursas mažėja. Tai turėtų rodyti viena – JAV ekonomika rengiasi atgimimui. Profesorius pateikia pavyzdį: darganotą dieną daugiau drabužių apsirengia tas, kuris jau yra persišaldęs, o ne tas, kuris sveikas.
Ekonomikos ekspertai kol kas dar laukia JAV ekonominio atgimimo, kurį turėjo sukelti karo Irake pabaiga. Iš visų G-8 grupės valstybių šiandien tik Rusija drįsta girtis stabiliu ekonominiu augimu. Tuo tarpu daugelis finansininkų bei ekonomistų linkę manyti, jog karo Irake pasekmės bus skaudžiausios būtent jai. JAV bei ES šalys gali tikėtis palankesnių permainų. Irako naftos pramonei grįžus prie ankstesnių naftos gavybos bei perdirbimo rodiklių, pasaulinės naftos kainos gerokai sumažės. Tai bus naudinga visoms pramoninėms ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms, kurios sutaupys lėšų gamybinėms išlaidoms, nemažindamos savo gaminamos produkcijos kainų. Tuo tarpu valstybės, kurių didžiąją biudžeto įplaukų sumą sudaro iš naftos eksporto gaunamos pajamos, tarp jų ir Rusija, patirs milžiniškų nuostolių. Pasaulinės naftos rinkos kainos krenta: jei metų pradžioje už barelį buvo mokama 29 JAV doleriai, dabar kaina krito iki 24 dolerių. Todėl po dviejų ar trijų mėnesių sumažės Rusijos gaunamos pajamos už naftą, o tai gali dar labiau susilpninti rublį, kurio vertė krenta tiek dolerio, tiek euro atžvilgiu. Tiesa, Rusijos ekonomistai ir politikai tikisi netrukus sustabdyti rublio kritimą dolerio atžvilgiu dėl pastovių šios valiutos įplaukų į šalies biudžetą.

Gražina MINKAUSKAITĖ