Įsikūrė demokratinis judėjimas „Lietuvos kelias“

Gegužės 24 dieną Vilniuje, “Žinijos” draugijoje, įsikūrė demokratinis judėjimas “Lietuvos kelias”. Šio judėjimo pirmininke išrinkta socialinių ir psichologijos mokslų daktarė Lilijana Astra.
Demokratinio judėjimo svarbiausi tikslai: stiprinti konstitucinę demokratiją, teisingumą ir tautinę kultūrą; ginti asmeninę ir politinę laisvę; siekti gyventojų socialinės saugos bei stabilumo, ekonominės plėtros ir dvasinės kultūrinės pažangos; stiprinti vietos savivaldą ir bendruomenes.
“Lietuvos kelias” turi tris pagrindines idėjas: pirma, teisė į teisingą atlyginimą. Mūsų šalyje dirbančių gydytojų, mokytojų, kultūros darbuotojų, policininkų ir kitų sričių specialistų grynosios pajamos yra tik 600 litų - tai anomalija demokratiniame pasaulyje ir Europoje.
Didelė ir niekuo nepagrįsta Lietuvos kvalifikuotų specialistų darbo užmokesčio nelygybė įtvirtina privilegijas tik tam tikroms išskirtinėms aukštų valstybės pareigūnų grupėms, iškreipia įgyto aukštojo išsilavinimo, kvalifikacijos kėlimo, darbo stažo principus ir ypač yra nuostolinga valstybei (emigruoja geriausi specialistai). Be to, ši darbo užmokesčio nelygybė niekaip nesuderinama su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis teisingo mokėjimo už darbą nuostatomis ir 1996 metų Europos socialinės chartijos, 2001 m. gegužės 15 d. ratifikuotos Lietuvoje, principais.
Gerai mokamas ir kvalifikuotas darbas turi tapti Lietuvos gyventojų gerovės ir stabilumo pamatu, ypač formuojant ir stiprinant vidurinįjį gyventojų sluoksnį.
Antra, teisė į garbingą pensiją. Augant bendrajam vidaus produktui (BVP), būtina nuosekliai ir proporcingai didinti senatvės išmokas vyresnio amžiaus asmenų grupėms (šis teisės aktas atitiktų Europos socialinės chartijos 23 str. ir 30 str. reikalavimus “Pagyvenusių žmonių teisė į socialinę apsaugą”, “Teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties”).
Šiuo metu kiekviena ES valstybė pati sprendžia, kokio dydžio pensijos ar pašalpos yra skiriamos. Lietuvai įstojus į ES, pensijų dydis, kaip ir visa socialinių išmokų sistema, savaime nepasikeis. Tačiau mūsų šalyje vidutinė pensija siekia vos 28 proc. vidutinio atlyginimo, o ES šalyse vidutinė pensija sudaro apie 75-85 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Daugelį metų mūsų šalyje taip ir nebuvo vykdoma nuosekli pensijų reforma, dabartinio pensinio ir vidutinio amžiaus žmones pasmerkiant žiauriam skurdui senatvėje. Kasmet augant BVP, valstybinio socialinio draudimo išmokos, ir pirmiausia pensijos, išlieka pernelyg mažos ir negarantuoja reikiamo lygio senatvėje. Daugiau kaip 800 tūkst. Lietuvos pensininkų ar ikipensinio amžiaus žmonių ir toliau yra bloškiami į gėdingai skurdaus ir nevilties kupino jų gyvenimo užribį.
Trečia, realios, o ne tariamos bausmės už finansinius nusikaltimus ir korupciją valstybės valdyme. Derinant teisės aktus, Lietuva privalo skubiai sutvarkyti savo nacionalinę teisinę bazę taip, kad už korupcinius nusikaltimus būtų taikomi Civilinės ir Baudžiamosios teisių kodeksai (pagal šiuolaikines europines konvencijas), o etika neliktų vien patogia priedanga neteisėtiems valstybiniams sandoriams ir kitiems finansiniams nusikaltimams nuslėpti. Priešingu atveju, vis dar išliekant aukšto lygio politinei ir administracinei korupcijai, Lietuvoje būsimą finansinę paramą iš struktūrinių ES fondų ir vėl skirstys korumpuoti politikai ar pareigūnai, o didelė dalis lėšų taip ir nepasieks mūsų šalies gyventojų.
Lietuva, tampanti visateise Europos Sąjungos ir NATO nare, galų gale privalo įveikti ilgametį posovietinį atsilikimą ir tapti stipria valstybe.

“XXI amžiaus” inf.

© 2003"XXI amžius"