Ginklai - pajamų šaltinis. Tik geria iš jo ne visi

Rusijos laikraštis „Tribuna“, kurį labai mėgsta ir Lietuvoje gyvenantys neokomunistai ir kurio publikacijas nuolat skelbia Maskvos radijo stotys, netveria džiaugsmu, jog sparčiai didėja Rusijos ginklų eksportas. Pernai Rusijos karinis-pramoninis kompleksas pardavė ginklų už beveik penkis milijardus dolerių. Gauta vienu milijardu daugiau nei 2001 metais. Ypač padidėjo rusiškų karinių lėktuvų, raketų, priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos kompleksų, sraigtasparnių paklausa.
Pačia populiariausia preke tapo naikintuvai SU-27, tiksliau, jų paskutinių modifikacijų modeliai SU-30MMK ir SU-30MKI. Pirmoji modifikacija skirta Kinijai, antroji - Indijai. Jos yra bene pagrindinės rusiškų ginklų pirkėjos. O tie nauji pavadinimai tą ir nurodo, pavyzdžiui, SU-30MKI reiškia „modernizuotas, komercinis, indiškas“. Kaip rašo „Tribuna“ laikraščio apžvalgininkas Igoris Jelkovas, atrodytų smulkmena, tačiau labai maloni. Dar daugiau, visam pasauliui skelbiama, kad, modernizuojant SU-30MKI naikintuvą, nuo pat modernizavimo pradžios aktyviai dalyvavo Indijos kariniai specialistai ir generolai, kurie tuos naikintuvus užsakė. Bet ar žino, kad tai netiesa? Jokių Indijos specialistų, tuo labiau generolų, modernizuojant SU naikintuvus, niekas nekvietė ir vargu ar kada nors pakvies. Tačiau indų generolams malonu tai girdėti.
Indijoje, tapusioje stambiausia Rusijos ginklų pirkėja, bei kai kuriose arabų ir Azijos šalyse vis dar turi paklausą rusiški tankai ir šarvuočiai. Kol kas parduodama ginklus atsilieka tik Rusijos karo laivų statybos pramonė. Tačiau ir čia pastebimi poslinkiai. Kaip pranešama, jau baigtos derybos dėl pasenusio rusų lėktuvnešio. Iš tiesų tame vadinamajame lėktuvnešyje gali bazuotis ir pakilti iš jo tik sraigtasparniai. Šis laivas jau baigiamas rekonstruoti Severodvinske ir už jį tikimasi gauti kelis milijardus dolerių.
„Svarbu, kad šie pelningi ginkluotės kontaktai, esant nenuspėjamos Rusijos ekonomikos vingiams, būtų teisingai panaudoti“, - rašo „Tribuna“. Kitaip tariant, kad rusai pajustų, jog iš mirties prekybos ir jiems teks nors nedidelė tų milijardų dalis. Tačiau vargu ar taip kada nors atsitiks. Juk neseniai, atsakinėdamas į Valstybės Dūmos deputatų klausimus, Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas aiškiai pasakė, kad nėra ko tikėtis, bent jau per artimiausius kelerius metus, jog padidės skurdūs Rusijos biudžetininkų - mokytojų, gydytojų, jaunesniojo medicinos personalo, bibliotekininkų, muziejininkų bei kitų – atlyginimai. M.Kasjanovas sąžiningai atsakė, jog to niekada neatsitiks dėl paprasčiausios priežasties: atlyginimų padidėjimas negalimas, nes Rusijoje nepakaktų prekių… Kitaip tariant, Rusijos premjeras pasakė, kad jeigu žmonės sugebės gyventi ne pusbadžiu, parduotuvėse neliks produktų.
Todėl akivaizdu, jog biudžetininkų atlyginimai nepadidės bent jau iki pragyvenimo minimumo lygio. Vien dėl to Rusijoje, pasirodo, dabar tokia ekonomika. Ir visa tai skamba gana keistai, girdint nuolatines vyriausybės ir prezidento kalbas apie didžiulius ekonominius laimėjimus. Pasirodo, jeigu žmonės gautų nors po 100 dolerių per mėnesį, visos Rusijos parduotuvės taptų tuščios, kaip ir sovietiniais laikais. Taigi netiesiogiai teigiama, jog dabar pilnos parduotuvių lentynos, ypač didžiuosiuose miestuose, yra dirbtinis reiškinys. Beje, bet kokioje šalyje bendrojo vidaus produkto didėjimas siejamas su pinigų masės didėjimu. Kaip minimumas, tas didėjimas siekia 80 proc. nuo BVP didėjimo, o Rusijoje - vos 10-13 proc.
Rusijos ekonomikos ministras V.Grefas jau apskaičiavo, kad šiais metais pragyvenimo minimumas yra 2253 rubliai. Tačiau, sveikatos apsaugos ministro duomenimis, nuo spalio 1-osios žadamo padidinti gydytojų mėnesinio atlyginimo vidurkis sudarys 2206 rublių. Tai yra 47 rubliais mažiau nei pragyvenimo minimumas. O žemiausiojo medicinos personalo - sanitarų atlyginimas pasieks 900 rublių. Vadinasi, poliklinikų ir ligoninių sanitarinių tarnybų darbuotojų algos nesieks net pusės pragyvenimo minimumo. Taigi iš karinio-pramoninio komplekso gautų milijardų paprastiems rusams naudos nėra ko tikėtis. Ir ne tik iš KPK.

Petras KATINAS

© 2003"XXI amžius"