Apie Lietuvos gerų santykių su vienu kaimynu tolesnę evoliuciją

Pareiškimas

Pralaimėjusi tiesioginę teritorinę ekspansiją Vakarų kryptimi, tik mėgindama dar prilaikyti 1945 metais laikinai gautą Karaliaučiaus kraštą, Rusija pakeitė savo taktiką kaimynų atžvilgiu. Strategija nepasikeitė – tai tikslai išlaikyti tiek įtakos posovietinėse “interesų zonose”, kiek įmanoma, dėl kai ko susiderant su Vakarų valstybėmis.
Lietuva yra viena labiausiai Rusijai rūpimų vietų. Čia siekiama įsitvirtinti energetikoje, nejudamo turto rinkoje, žvalgybiškai ir kriminališkai, įsibrauti į bankus. Vėl ištraukta iš atliekų karinio tranzito kilpa. Bus toliau periminėjama ir infiltruojama žiniasklaida. Trys tradiciniai, strategiškai gerai parinkti mažosios geopolitikos taškai - tai buvusio Sniečkaus arealas, Kėdainiai, Klaipėda. Jie turėtų būti papildyti atramomis valstybės valdžioje.
Peržvelgiame esamas valdžios struktūras ir matome Rusijos baimės varžomą prokuratūrą, sovietinių teroristų nepersekiojančią ir tarptautiniais žmogaus teisių klausimais užčiauptą Vyriausybę, tikriausiai jau infiltruotą Prezidentūrą (yra duomenų, kad aukštose pareigose ten asmuo, dirbęs SSRS karinėje žvalgyboje bent ligi 1991 metų spalio). Nesunku numatyti, kuria kryptimi dabar bus nukreiptos tolesnės pastangos. Artimiausiu metu Rusija stengsis užvaldyti jau ligi šiol gana atsargų Lietuvos valstybės saugumo departamentą.
Tam tikros spaudos puldinėjimus prieš VSD matėme, kaip ir provokatorių panaudojimo atvejus – tai artilerinis paruošimas. Įgijusi atramos dar ir Seime, kuris nuolankiai taikstosi su lietuviškai atstovaujamais Rusijos interesais Strasbūre ir vietiniais užsimojimais prieš konstitucinę santvarką, kaimynų šalis dabar kurs esminį iššūkį Lietuvai per VSD. Užvaldymas – tai būtų ne tik “geri”, bet patys geriausi santykiai.
Todėl kadenciją baigusio Prezidento V.Adamkaus perspėjimas, kad VSD vadovybę keisti dabar ne laikas, yra vertas ypatingo visuomenės, partijų ir šalies vadovų dėmesio. Status quo (ne status) būtų kol kas geriausia išeitis.

Vytautas LANDSBERGIS,
buvęs aukščiausias valstybės pareigūnas, Seimo narys

© 2003"XXI amžius"