Horizontai

Euro įvedimas Lietuvai turėtų atnešti teigiamos įtakos

Iš bendros Europos Sąjungos (ES) valiutos euro įvedimo Lietuvoje laukiama iš esmės teigiamos įtakos, tačiau šalies įsiliejimas į euro zoną gali lemti ir kainų didėjimą.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Reinoldijaus Šarkino manymu, yra realu, kad prie Europos valiutų kursų mechanizmo šalis gali prisijungti kitų metų liepą, o euras Lietuvoje pasirodyti 2007-ųjų pradžioje. “Iki tol, maždaug 3,5 metų, Lietuvoje dar liks patikima, stabili nacionalinė valiuta litas”, – sakė centrinio šalies banko vadovas.
Dabar Lietuvoje kainų lygis sudaro apytiksliai pusę ES šalių lygio, todėl, R. Šarkino teigimu, mūsų šalyje kainos turi galimybę kilti, tačiau to negalima priskirti išimtinai euro pasirodymui apyvartoje.
Pasak jo, kadangi ES yra pagrindinė mūsų šalies verslo partnerė, įvedus eurą supaprastės atsiskaitymai, verslininkai neberizikuos dėl valiutų kursų svyravimų, paprasčiau bus keliaujantiems. Prie neigiamų padarinių R. Šarkinas linkęs priskirti lietuvių sentimentalumą, nes litas yra vienas ryškiausių šalies nepriklausomybės simbolių.
Centrinio šalies banko vadovo teigimu, euras litą turėtų pakeisti tokiu pačiu santykiu, su kuriuo yra susietas nuo pernai vasario - 3,4528 lito už eurą.
Esminių pasikeitimų teisės aktų bazėje dėl Lietuvos komercinių bankų priežiūros, šaliai rengiantis euro įvedimui, nenumatoma. Tačiau Lietuvos bankas dar turi sutvarkyti klausimus dėl ataskaitų, statistikos, pakoreguoti kai kuriuos Lietuvos banko įstatymo straipsnius - įvesti reikalavimą valdybos nariams dirbti banke, užtikrinti priežiūros darbuotojų apsaugą ginčuose su komerciniais bankais.
Šiuo metu apyvartoje yra 4,65 mlrd. litų vertės nacionalinės valiutos, kuri padengta aukso ir užsienio valiutos atsargomis. Manoma, kad apyvartoje cirkuliuoja per 55 tonas litų banknotų ir daugiau kaip 900 tonų monetų.
Į apyvartą nacionalinė Lietuvos valiuta litas buvo išleista 1922 m. spalio 2-ąją. Šiemet yra minimos dešimtosios atkurto lito metinės, cirkuliuoja 1, 2, 5, 10, 20, 50, 100, 200 ir 500 litų banknotai ir 1, 2, 5, 10, 20, 50 centų bei 1, 2 ir 5 litų monetos.
Atkūrus litą, buvo išleistos 34 proginės monetos, kurių paskutinioji - 200 litų nominalo aukso ir sidabro proginė moneta skirta karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms. Numatoma, kad apyvartoje pasirodys dar kelios proginės monetos, kurių viena bus skirta Vilniaus Arkikatedrai.
Lietuvoje nuo 1994 metų veikia valiutų valdybos modelis, užtikrinantis fiksuotą nacionalinės valiutos - lito kursą bazinės valiutos atžvilgiu, visišką į apyvartą išleistų litų padengimą aukso ir užsienio valiutos atsargomis bei laisvą litų keitimą į bazinę valiutą ir atvirkščiai. Nuo vasario bazinė valiuta yra euras, pakeitęs iki tol bazine valiuta buvusį JAV dolerį.