Horizontai

Kliūtys artėjant finišui

Baigdamas savo kadenciją Lietuvoje, Rusijos ambasadorius Jurijus Zubakovas pareiškė, jog palieka Lietuvą „truputį nuliūdęs“. Esą jam trūks lietuvių santūrumo, taip pat unikalios Lietuvos gamtos. Ambasadorius taip pat pasidžiaugė dėl sėkmingo Kaliningrado tranzito problemos išsprendimo ir sakė tikėjęsis, kad derybos su Lietuva tuo klausimu bus kur kas sunkesnės. J.Zubakovas išreiškė pasitenkinimą, jog greitai Vilniuje atvers duris Rusų kultūros centras, o Kaune bus atidarytas Rusijos konsulatas. Tiesa, rusų diplomatas nepamiršo priminti esąs nepatenkintas tuo, kad Lietuvoje veikia „skleidžianti neapykantą ir smurtą“ čečėnų interneto svetainė „Kavkaz Centr“. Jis pagyrė Lietuvos valdžią už jos veiksmus „Kavkaz Centr“ atžvilgiu. Tai ir suprantama. Dabartinių valdančiųjų prorusiška politika pakankamai aiški. Todėl J.Zubakovas iš tiesų gali džiaugtis ne tik Lietuvos gamtos grožybėmis, bet ir tuo, kad jo tėvynainiai Lietuvoje jaučiasi kaip namie. Iš tiesų juk valdančiosios partijos lyderiai jau pareiškė, kad būsimuosiuose rinkimuose savo pagrindiniais sąjungininkais laiko Rusų sąjungą, broliaujasi ir su kitomis aiškiai prorusiškomis partijomis.
Sparčiai artėjant dienai, kai Lietuva turėtų tapti Europos Sąjungos nare, labai ne laiku iškilo skandalas Užsienio reikalų ministerijoje, kai grupė diplomatų konsulatuose Rusijoje ir Baltarusijoje atidarė savo biznelį su vizomis. Naivu būtų manyti, kad Briuselyje ir Strasbūre niekas neatkreips į tai dėmesio. Ypač kai nešvarūs sandoriai daromi su vizomis, nes ES gana rimtai žiūri į tokius dalykus, bijodama nelegalų antplūdžio. Ypač iš Rusijos. Įdomu, kaip vertins Briuselis, pavyzdžiui, buvusio Lietuvos konsulo Sankt Peterburge veiklą, kai viena jo proteguojama rusų turistinė firma skelbia interneto svetainėje apie prabangią vilą Palangoje, priklausančią konsulo motinai, ir kviečia pinigingus rusus atvykti ten pailsėti bei atsipalaiduoti…
Tad diplomatinis vadinamasis konsulų skandalas, SAPARD pinigų nuplaukimas nežinia kur aiškiai pakenks Lietuvos įvaizdžiui Europos Sąjungoje. Tuo labiau jog faktiškai susikompromitavusių diplomatų stojo ginti Prezidentūra ir pats Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais A.Medalinskas. Kaip visa tai įvertins šį mėnesį ketinantis atvykti į Lietuvą Europos Sąjungos plėtros komisaras Giunteris Ferhoigenas, nesunku prognozuoti. Vargu ar padės komisaro patirtos teigiamos emocijos, kai buvo paskraidintas Prezidento pilotuojamu lėktuvėliu. Tenka sutikti su Naujosios sąjungos (socialliberalų) pareiškimu, kuriame „prezidentinės“ partijos akivaizdus siekimas atstatydinti užsienio reikalų ministrą A.Valionį vertinamas gana tiksliai: „Vis labiau ryškėja, kad negarbingoje politinėje kovoje mėginama iškreipti vertybių sistemą: susikompromitavę diplomatai ketinami padaryti herojais, nors net ir dabartiniai jų veiksmai leidžia abejoti, ar jie verti diplomato vardo. Labiausiai krinta į akis dviprasmiški Prezidentūros ir vadinamosios „prezidentinės partijos“ veiksmai“,- sakoma NS pareiškime. Na, o kokia yra Prezidentūros užsienio politika, dar kartą paaiškėjo po A.Medalinsko kalbų vienoje Lietuvos radijo laidoje praėjusį ketvirtadienį. Prezidento patarėjas vėl šnekėjo apie kažkokį ypač svarbų Lietuvos vaidmenį padedant Rusijai integruotis į ES erdvę, apie siekius glaudžiai bendradarbiauti su Rusijos regionais, užsiminė apie fantazijas plėsti santykius su Azijos, Afrikos, Pietų Amerikos valstybėmis. Čia A.Medalinsko nuomonė visiškai sutampa su Rusijos prezidento V.Putino nuomone, kuris siekia per savo naująjį bičiulį Italijos premjerą Silvio Berluskonį suteikti Rusijos piliečiams bevizį režimą su ES.
O dėl Prezidento pareiškimo, neigiančio, kad prasižengę diplomatai rado užtarimą Prezidentūroje, tai jį galima vertinti kaip eilinį nesusipratimą. Tuo labiau kad tas pats A.Medalinskas, nuskubėjęs į Valstybės saugumo departamentą, paragino išplatinti dalį ar net visą surinktą medžiagą apie atleistųjų diplomatų veiklą, nes esą dabar visuomenėje kyla per daug spekuliacijų tuo klausimu. Tačiau patyrusiu diplomatu save vadinančiam A.Medalinskui turėtų būti žinoma, jog saugumo tarnyba - tai ne kokia nors paprasta kontora, kuri dalytųsi savo darbo specifika ar skelbtų slaptą valstybės informaciją.
Kol Prezidentūros klerkai kaunasi už Rusijos interesus, Maskva atvirai tyčiojasi ir atsisako pateikti bet kokius duomenis apie skubiai statomą platformą prie Kuršių nerijos gręžinyje D-6. Tiesa, pasigirdo kalbų, jog gal šio mėnesio pabaigoje Rusija sutiktų įsileisti UNESCO ekspertų grupę į telkinį D-6. Tačiau tai jau nieko nepakeis. Matydama prorusišką Lietuvos vadovų poziciją, Rusija visai nebesiskaito su Lietuva. Ir kodėl gi skaitysis, jeigu Vyriausybė visokiais būdais vengia paaiškinti, kodėl „Lietuvos dujų“ privatizavimas vykdomas neatsižvelgiant į Lietuvos ir jos žmonių interesus! Kodėl šios bendrovės akcijos parduodamos tris kartus pigiau nei jų tikroji vertė? Lietuva, gaudama iš Rusijos „Gazprom“ dujas, moka už jas, kaip ir priklauso, solidžią kainą - 600 milijonų litų per metus. Vargu ar „Gazprom“ nustotų tiekti dujas Lietuvai atsisakius jam parduoti „Lietuvos dujas“ už beveik simbolinę kainą. Juk tas savo „investicijas“ „Gazprom“ susigrąžins per metus.
Dabar aukščiausieji valdžios pareigūnai džiūgauja, kad Lietuvos disko metikas ir Premjero asmens sargybinis Virgilijus Alekna Paryžiuje iškovojo istorinį aukso medalį. Esą todėl Lietuvos vardas nuskambės visame pasaulyje. Tačiau kaip nuskambės Lietuvos diplomatų veiksmai, kai už pinigus galima parduoti ne tik vizas, bet ir dar kai ką daugiau ir svarbiau?

Petras KATINAS