"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį, 2003 m. rugsėjo 3 d., Nr. 17 (62)

PRIEDAI

Konferencijoje prisimintas Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos

Lietuvos derybininkų profesionalumas, diplomatiškumas ir lankstumas, didelė įtampa, vyravusi tarp Lietuvos ir Rusijos derybininkų prieš dešimt metų, buvo prisiminta penktadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos dešimtosioms metinėms.
Konferenciją pradėjęs krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius ypač akcentavo Lietuvos valstybinės derybų delegacijos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo diplomatiškumą ir lankstumą sprendžiant šią politinę, psichologinę ir moralinę problemą, priešinantis politinėms jėgoms, suinteresuotoms sukliudyti Baltijos valstybėse vykstantiems demokratizacijos procesams. Jis priminė Lietuvos derybininkų profesionalumą - jų pastangomis sovietinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta net metais anksčiau negu iš Vokietijos ir Lenkijos, - padėkojo visiems, kurie prisidėjo prie šio proceso.
Pranešimus skaitė abu Valstybinės derybų delegacijos dėl Rusijos kariuomenės išvedimo vadovai - nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Norvegijoje Česlovas Stankevičius ir vidaus reikalų ministras Virginijus Bulovas, Seimo narys Vytautas Landsbergis, Nacionalinės centro partijos pirmininkas Romualdas Ozolas, Karo akademijos Mokslo centro viršininkas Gintautas Surgailis, ambasadorius Valdemaras Katkus.
Prieš konferenciją jos dalyviams buvo įteikta Č.Stankevičiaus knyga „Derybos su Rusija dėl kariuomenės išvedimo iš Lietuvos“, kurioje nuodugniai išdėstyta šių svarbių tarptautinių derybų esmė bei dinamika. „Žvelgdamas iš dešimtmečio perspektyvos ir naudodamasis šia proga, norėčiau pasakyti, kad labai vertinu anuo metu Lietuvos valstybinės derybų delegacijos narių ir ekspertų sąžiningai bei atsakingai nuveiktą derybų darbą. Lietuvos delegacijai buvo būdinga tai, kad ji kolegialiai diskutuodavo Lietuvos derybines nuostatas bei argumentus, kruopščiai atlikdavo „namų darbus“, o prie derybų stalo sėsdavo kaip gerai joms pasirengusi vientisa komanda“,- prisimindamas dešimtmečio senumo įvykius, kalbėjo Č. Stankevičius.
1993 metais antruoju derybų delegacijos vadovu tapęs V. Bulovas prisiminė didelę įtampą, vyravusią tarp Lietuvos ir Rusijos derybininkų, akcentavo įvairius spaudimo ir manipuliacijų bei kitus nediplomatiškus metodus, kuriuos lietuviams teko iškęsti ir sugebėti atremti.
V. Landsbergis nepamiršo pabrėžti Lietuvos savanorių pasiaukojimo. „Kai girdžiu šnekas dėl vien tik samdomos kariuomenės, negaliu neprisiminti tų, kurie nesitraukė, negaudami jokios algos arba gaudami netvarkingai“ ,- sakė anuometinis Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo Pirmininkas.
Ambasadorius V. Katkus savo pranešime akcentavo 1992 m. liepos 9-10 d. vykusį Helsinkio viršūnių susitikimą, kuriame dalyvavo Lietuvos ir Rusijos valstybių vadovai. Helsinkio deklaracijos 15 straipsnis skelbė, jog ESBK remia šalių pastangas, kad kariuomenė būtų išvesta taikiai, derybų keliu, tvarkingai ir visiškai.
Buvo prisiminti ir nepolitiniai kariuomenės išvedimo aspektai. Tada ne mažiau sudėtingi ir problemiški buvo konkretūs išvedimo klausimai - sovietinės karinės dalys Lietuvoje užėmė 68 tūkst. ha, arba 1,2 proc. Lietuvos teritorijos.

Pagal Eltą

© 2003"XXI amžius"

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija