Besitęsiantis karas Irake
reikalauja ieškoti naujų lėšų

Prezidentas Dž.Bušas prašo pinigų Irakui paremti

JAV prezidentas Džordžas Bušas paprašė Kongreso 87 milijardų dolerių JAV kariškiams ir Irakui atstatyti bei ragino Jungtines Tautas užmiršti ankstesnius nesutarimus ir padėti. „Šis reikalas yra sunkus ir brangus, garbingas mūsų šaliai, bet kritiškas mūsų saugumui“, - kalbėjo Dž. Bušas 18 minučių trukusioje kalboje, kurioje jis siekė įtikinti amerikiečius, kuriuos verčia abejoti kasdien matomi suirutės vaizdai ir išpuoliai Irake prieš JAV karius. Artėjant antrosioms rugsėjo 11-osios teroro akto metinėms JAV prezidentas prašė amerikiečių laikytis ramiai ir perspėjo, kad aukų gali būti dar daugiau, nes partizanai „nori, kad mes pasitrauktume iš Irako nebaigę darbo“. „Laisvės priešai beviltiškai priešinasi, ir juos reikia nugalėti. Tam prireiks laiko, pareikalaus aukų. Tačiau mes padarysime, ką reikia, išleisime, kiek reiks, kad pasiektume esminę pergalę kovoje su terorizmu“, - sakė Dž. Bušas.

Todėl jis nepasiūlė jokio konkretaus kariuomenės išvedimo termino, neminėjo ir kaip sekasi amerikiečiams ieškoti masinio naikinimo ginklų. Jis užsiminė, kad dabartinio 130 tūkstančių karių kontingento pakaks. Netrukus jis žadėjo kreiptis į Kongresą su prašymu skirti 87 milijardus dolerių, iš kurių dalis teks ir Afganistanui.
Tiesa, šis veiksmas pirmą kartą istorijoje padidintų šalies biudžeto deficitą iki pusės trilijono dolerių.

JAV prezidento prašoma išlaidų Irake suma yra įmanoma

JAV administracijos pareigūnas pareiškė, jog prezidento Dž.Bušo prašoma 87 mlrd. JAV dolerių suma Irako ir Afganistano išlaidoms padengti yra reali. Be to, biudžeto deficitas per penkerius metus vis dar gali būti sumažintas perpus. „Mes manome, jog tai yra įmanoma, turint omenyje dabartinę biudžeto situaciją, jei mes ir toliau tokiu būdu panaudosime lėšas ir vykdysime ūkio augimą skatinančią veiklą“, - konferencijoje žurnalistams pareiškė JAV administracijos pareigūnas. Jo teigimu, vis dar įmanoma per penkerius metus dvigubai sumažinti JAV biudžeto deficitą. „Mūsų įsitikinimu, mes visais atžvilgiais einame teisingu keliu“, - teigė jis.
Kitas valdžios atstovas sakė, jog administracija tikisi 2004 metais gauti 12 mlrd. JAV dolerių pajamų iš Irako naftos, o 2005 ir 2006 metais šios pajamos turėtų siekti 20 mlrd. dolerių.

Klausimą svarstys Kongresas

JAV Kongreso nariai respublikonai teigė sieksiantys kuo greičiau patenkinti prezidento Dž.Bušo prašymą dėl papildomų 87 mlrd. dolerių skyrimo Irako ir Afganistano operacijoms, o demokratai sakė pirma atidžiai išnagrinėsiantys atitinkamą prašymą, kurį jie įvertino kaip dar vieną įrodymą, kad Baltieji rūmai nesusidoroja su Irako okupacijos keliamomis problemomis.
Anot abiejų partijų lyderių, Dž. Bušas nesunkiai gaus 66 mlrd. dolerių karinėms operacijoms, tačiau net kai kurie respublikonai pripažino, kad Irakui atstatyti prašomas 21 mlrd. dolerių guls ant mokesčių mokėtojų pečių sunkia našta. Demokratų teigimu, dėl milžiniškų išlaidų Irake negalima užmiršti JAV vidaus problemų, o prezidentas turėtų pasistengti pasidalyti išlaidomis su tarptautine bendrija.

Atstovų rūmų asignavimų komiteto užsienio pagalbos pakomitečio narė demokratė Nita Louvi iš Niujorko pareiškė, kad Dž. Bušo kalba „patvirtino, jog administracija pradėjo karą, nebūdama pasirengusi apginti taiką“, ir stabilizuodama Iraką „neįvertino visko reikiamai ir padarė rimtų klaidų“. Nepaisant to, pinigai turi būti skirti, „nes privalome atnešti irakiečiams taiką ir demokratiją bei aiškiai pademonstruoti „Al Qaeda“ ir kitoms teroro grupėms, kad mes neatsitrauksime“. Anot Senato demokratų mažumos lyderio Tomo Dešlo, atstatydamas Iraką, prezidentas turi, bendradarbiaudamas su Kongresu, spręsti aktualias JAV nedarbo, sveikatos draudimo ir švietimo problemas.

Kongresas balandį skyrė daugiausia Irako operacijai 79 mlrd. dolerių, tačiau dėl neramios padėties Irake, nesiliaujančių puldinėjimų prieš amerikiečių karines pajėgas ir investicijų į gyvybiškai svarbių komunalinių paslaugų atnaujinimą šios lėšos greitai išseko. Irako operacijai skyrus dar 87 mlrd. dolerių, JAV biudžeto deficitas spalio 1 dieną prasidedančiais 2004 fiskaliniais metais sudarys daugiau negu 500 mlrd. dolerių, paskaičiavo Baltųjų rūmų specialistai.

Atstovų rūmų demokratų mažumos lyderė Nensi Pelosi iš Kalifornijos tvirtina, kad Kongresas duos JAV pajėgoms „bet kokių išteklių, kurių joms reikia savo misijai pabaigti“, tačiau Dž. Bušo prašymas dėl Irako atstatymo finansavimo bus nagrinėjamas atidžiau. „Amerikiečiai pamažu pradeda suprasti, kokių padarinių jiems turi vienašališkų veiksmų strategija, pagal kurią amerikiečių kariai perima visą riziką, o mokesčių mokėtojai apmoka visas sąskaitas“, - sakė demokratas iš Pietų Karolinos Džonas Spratas.
Respublikonų ir daugumos demokratų nuomone, Kongresas šiuo metu neturi kitos išeities, kaip patenkinti prezidento prašymą, o pasitraukimas iš Irako dabartiniu momentu esąs visiškai neįsivaizduojamas.

Siekia dalį Irako karinės naštos perkelti ant JT pečių

Pasak dienraščio „The New York Times“, Dž. Bušas sutiko pradėti derybas su Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri suteiktų įgaliojimus tarptautinėms karinėms pajėgoms Irake. Tačiau informaciją pateikę aukšti Prezidento administracijos pareigūnai pridūrė, jog Dž.Bušas primygtinai reikalaus, kad tarptautinėms pajėgoms vadovautų amerikiečiai.
Naujuoju sprendimu Jungtinių Valstijų lyderis tarsi pripažino, jog dabartinių JAV vadovaujamų pajėgų Irake nebepakanka. Tai - vienas didžiausių strateginių pokyčių nuo karinės operacijos Irake pradžios.

Baltieji rūmai savo požiūrį pakeitė kaip tik tuo metu, kai naujas JAV Kongreso tyrimas parodė, jog, norint tęsti Irako okupaciją, dabartinėms amerikiečių pajėgoms ilgainiui pritrūks karo prievolę atliekančių karių, jei nebus pašaukti rezervo kariai, sulaukta paramos iš kitų valstybių ar išleisti papildomi dešimtys milijonų dolerių.

Tačiau kol kas neaišku, ar Prancūzija ir Vokietija, besipriešinusios Irako karo įteisinimui JT Saugumo Tarybos rezoliucija, sutiks su sąlygomis ir formuluotėmis, kurias dar šią savaitę turėtų pateikti JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas. Indija, Turkija ir Pakistanas leido suprasti galinčios prisidėti prie tarptautinių pajėgų, tačiau tai darysiančios tik tuo atveju, jei karinėms pajėgoms įgaliojimus suteiks nauja JT rezoliucija.

Keisti poziciją Pentagoną skatina ne tik finansiniai klausimai. Didesnė problema - išlaikyti aktyvias pakaitomis naudojamas okupacines pajėgas. Pagal rotacinę sistemą JAV kariuomenės daliniai Irake tarnauja šešis – dvylika mėnesių, o vėliau, kai juos pakeičia kiti kariai, grįžta į tėvynę ilsėtis ir tęsti pasirengimą. Kongreso ataskaitoje teigiama, kad Pentagono okupacinės pajėgos negali likti aktyvios, nes šiuo metu dalyvaujama karinėse operacijose Afganistane, Kosove, Bosnijoje ir Pietų Korėjoje.

Tiesa, ataskaitoje yra ir viena Dž. Bušo administracijai džiugi naujiena. Tyrimo autorių nuomone, neseniai skelbti Pentagono teiginiai, esą jis Irake kiekvieną mėnesį išleidžia maždaug po 3,9 mlrd. dolerių, gali būti perdėti. Ataskaitoje daroma prielaida, kad į šią sumą įtraukiama daug vienkartinių išlaidų, kurių nereikės padengti ateityje. Ataskaitos autoriai pripažįsta neįvertinę galimo sąjungininkų indėlio į okupacinių pajėgų išlaikymą. Dokumente nekomentuojamas ir Irako saugumo pajėgų indėlis.

Teigiama, kad Jungtinių Valstijų kariuomenė Irake gali dislokuoti iki 106 tūkst. karių pajėgas, jei panaudos karinių jūrų pajėgų, specialiųjų ir Nacionalinės gvardijos dalinių personalą. Paprastai JAV šių pajėgų taikos palaikymo misijose nenaudoja, todėl, biudžeto tarnybos vertinimais, jų dislokavimas kasmet atsieitų papildomus 19 mlrd. dolerių.
Norėdamas patenkinti savo poreikius, Pentagonas taip pat gali padidinti šauktinių kariuomenę. Dviejų naujų divizijų pašaukimas, apmokymas ir aprūpinimas dislokavimui Irake reikiama įranga truktų penkerius metus ir kasmet kainuotų papildomus 9-10 mlrd. dolerių. Naujos divizijos padidintų Irake dislokuotų amerikiečių karių skaičių iki 129 tūkst., o jų išlaikymo sąnaudos padidėtų iki 29 mlrd. dolerių per metu.

Irako išlaidų skaičiavimai neturės įtakos tarptautinių donorų investicijoms

Kaip teigia Europos Sąjungos (ES) diplomatai, kitą mėnesį Madride susitiksiančios šalys donorės nesirems JAV prezidento Dž. Bušo pateiktais Irako rekonstrukcijai skirtinų lėšų duomenimis. Dž. Bušo pateikti duomenys, kad Irakui atstatyti reikės 75 mlrd. dolerių (67 mlrd. eurų), nebus „atramos taškas“ spalio pabaigoje Madride vyksiančiame donorų susitikime.
Į JAV duomenis įtrauktos išlaidos Irako administracijai bei atstatymo darbams. Koalicinės pajėgos įsipareigojo padengti Irako administracijos išlaidas, tačiau šalys donorės, tarp jų ir ES, labiau kreips dėmesį į investicijas.

Prieš dvi savaites Briuselyje pirmą kartą susitikę valstybių donorių atstovai sutarė savo prioritetus nustatyti Madride vyksiančiame susitikime. Šalys donorės daugiau kalbėjo apie saugumą Irake, teigdamos, kad atstatymo darbai priklauso nuo aplinkybių bei teisėtvarkos atkūrimo šalyje.

Pagal dpa-Reuters-ELTA

© 2003"XXI amžius"