Kurstytojai ir diletantai

Visiškai nesuprantama, jog žydų genocidu apkaltinta visa lietuvių tauta, ir tą padarė ne koks Vyzentalio centro demagogas Efraimas Zurofas, o vienas aukščiausių Izraelio valstybės pareigūnų Kneseto (parlamento) pirmininkas R.Rivlinas. Apie skandalingąjį E.Zurofą nėra reikalo kalbėti. Lietuvių ir Lietuvos šmeižimas yra jo pragyvenimo šaltinis. R.Rivlinas netgi neužsiminė apie tuos tūkstančius lietuvių, kurie karo metais gelbėjo žydus. Iš R.Rivlino padarytų pareiškimų susidaro įspūdis, jog žydų naikinimą sugalvojo ne Hitleris, o lietuviai. Antra vertus, R.Rivlinas, pateikdamas tokius kaltinimus, siekia (nežinia kieno užsakymu) ne tik istorijos peržiūrėjimo, bet, atrodo, svarbiausias Izraelio Kneseto pirmininko rūpestis buvo žydų turto grąžinimas trečios ar ketvirtos eilės anksčiau Lietuvoje gyvenusių žydų palikuonims. Todėl taip pat visiškai aišku, ko siekia R.Rivlinas, reikalaudamas pakeisti Lietuvos pilietybės įstatymą. Tai reikštų, jog turtas privalėtų būti grąžintas net saugų prieglobstį Izraelyje radusiems NKVD ir KGB veikėjams. Pavyzdžiui, tam pačiam NKVD budeliui N.Dušanskiui ar jo palikuonims. Deja, Izraelio atstovai net nesileidžia į kalbas dėl to paties N.Dušanskio išdavimo Lietuvai. O tokių dušanskių Izraelyje yra ne vienas. Betgi sunku įsivaizduoti, jog, pavyzdžiui, Lietuvos Seimo Pirmininkas, nuvykęs į Izraelį, galėtų pavadinti visus žydus kagėbistais.

Šiaip ar taip, R.Rivlinas padarė daug daugiau žalos lietuvių ir žydų santykiams nei jau minėtas E.Zurofas. Todėl nereikia stvertis už galvų, kai visos interneto svetainės „Delfi“ portalas buvo užpildytas piktais antižydiškais komentarais. O dėl reikalavimų grąžinti turtą ir keisti Pilietybės įstatymą, tai visiškai nesuprantamas Premjero skubus pritarimas tokiam pasiūlymui. Negi nesusimąstoma apie pasekmes? Juk kas būtų, jeigu okupuoto Vilniaus krašto lenkai ar Klaipėdos krašto vokiečiai pareikalautų savo turto? Tiesa, iš Vokietijos tokių pretenzijų nereiškiama, tačiau iš Lenkijos, jau nekalbant apie Izraelį, panašių reikalavimų netrūksta.

Lietuvos vadovai Izraelio Kneseto pirmininko kalbą, pasakytą Seime, sutiko plojimais, netgi stovėdami. Negi tai reiškia besąlygišką pritarimą? Paneigti kai kuriuos „svečio“ kaltinimus Lietuvai ryžosi tik Seimo pirmininkas A.Paulauskas. O apskritai pastarojo meto Lietuvos užsienio politikoje vyksta nesuprantami dalykai. Jau nebeįmanoma paslėpti trinties tarp Prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo institucijų, kas turi vadovauti Lietuvos užsienio politikai. Netgi nesutariama, kas atstovaus Lietuvai svarbiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime spalio 4 dieną. Vokietijos kancleris G.Šrioderis mūsų Premjerui neseniai lankantis Vokietijoje pabrėžė, kad viršūnių susitikime turi dalyvauti vyriausybių vadovai. Taip nuspręsta ir daugelyje ES bei kandidačių valstybių. Tačiau Prezidentas pareikalavo, jog į viršūnių susitikimą turi vykti Prezidentas. Šį kartą Premjeras nusileido. Tačiau jeigu ir ateityje vyks tokie dalykai, tai apie kokią suderintą Lietuvos valstybės užsienio politiką galima kalbėti?

Tokie ginčai labai atsiliepia Lietuvos įvaizdžiui. Tiesa, dabar Lietuvoje lankęsis JAV nevyriausybinio NATO komiteto pirmininkas ir užsienio santykių tarybos narys Briusas Džeksonas pagyrė prezidentą R.Paksą už jo vizitą į Pietų Kaukazą. Tačiau tai buvo greičiau diplomatinio protokolo dalis. Naujasis JAV ambasadorius Styvenas Malas taip konkrečiai ir neatsakė,kada įvyks prezidento R.Pakso vizitas į Jungtines Valstijas, tuo labiau apie galimą jo susitikimą su JAV prezidentu Džordžu Bušu. Tačiau žinant nepaprastą JAV prezidento užimtumą, vargu ar galima tikėtis greito susitikimo.

Užtat kažkas sukėlė naują politinę avantiūrą. Sprendžiant iš prezidento R.Pakso neaiškių užuominų, pakankamai aišku, iš kur ji kilo. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus esą pareiškęs JAV nevyriausybinio NATO komiteto pirmininkui B.Džeksonui, jog nepageidautų, kad R.Pakso vizitas į JAV įvyktų artimiausiu metu, ir pataręs jam, kad būtų geriausia, jeigu prezidento R.Pakso vizitas į Vašingtoną įvyktų po Seimo rinkimų. Tokius pranešimus kategoriškai paneigė V.Adamkus ir sakė nesuprantąs, kas suinteresuotas skleisti tokias nesąmones. Tačiau pats R.Paksas, kalbėdamas per Lietuvos radiją, pareiškė, jog būtų labai blogai, jeigu kadenciją baigęs Prezidentas iš tiesų svarstė vizito atidėjimo klausimą su svečiu iš JAV. Kaip jau įprasta, buvo mesti netiesioginiai kaltinimai ir prof. V.Landsbergiui, kuris esą irgi palaikąs tokią V.Adamkaus poziciją. Tokie pranešimai neatsirado šiaip sau. Akivaizdu viena - baigęs kadenciją prezidentas V.Adamkus nuosekliai stumiamas iš politinio gyvenimo ir visiškai pamirštami dabartinės Prezidentūros pažadai konsultuotis su V.Adamkumi, ypač esminiais užsienio politikos klausimais. Kad ir kaip vertintume V.Adamkų, tačiau jo patirtis, pagaliau asmeniniai ryšiai su įtakingais JAV pareigūnais ir nepasinaudoti tuo būtų nedovanotina klaida. Tačiau S.Daukanto gatvės rūmuose dabar viešpatauja visažinystės nuotaikos, ir užsienio politikos vairininku tampa patarėjas A.Medalinskas, jau baigiantis susipykti su visais.

Užtat nesnaudžia Premjeras. Už Rusijos „Gazprom“ pasiūlytą gana nedidelę kainą skuba parduoti „Lietuvos dujas“. Sutikta su „Gazprom“ pateiktomis sąlygomis, jog, nupirkęs „Lietuvos dujas“, Rusijos koncernas vykdys „laisvų“ dujų kainų politiką. Todėl daugeliui susidaro įspūdis, kad Premjeras ir Vyriausybė rūpinasi tiktai monopolinių Rusijos kompanijų pelnais, o ne savų vartotojų interesais. Netgi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkas Vidmantas Jankauskas pareiškė, jog „Gazprom“ perims „Lietuvos dujas“; jau per pusmetį, esant laisvoms dujų kainoms, Rusijos koncernas Lietuvoje uždirbs 15 milijonų litų. Todėl tie devyni milijonai, kuriuos „pridėjo“ „Gazprom“ prie „Lietuvos dujų“ kainos už tiekiamų dujų kainos liberalizavimą, tėra tiktai smulkmė. O kaip šiuo atveju Vyriausybė ir Premjeras žiūri į Europos Sąjungos direktyvas, kuriose rekomenduojama neatverti valstybės rinkos, jeigu yra tiktai vienas tiekėjas? Taip pat rekomenduojama reguliuoti dujų kainas. Tačiau Vyriausybės atstovai teigia, jog ES direktyvos tėra tiktai rekomendacinio pobūdžio, ir ES nesikiš į Lietuvos vidaus reikalus, jei Lietuva savo rinkoje įkurdins monopolininką.

Tas pats atsitiks ir su nemažai triukšmo sukėlusiu Rusijos ir Lietuvos projektu „2K“, kuriuo siekiama suderinti krovinių gabenimo tarifus į Kaliningrado ir Klaipėdos uostus. Dėl šio projekto Valstybės saugumo departamentas pateikė pažymą, jog šiame projekte aktyviai dalyvauja buvę KGB darbuotojai ir jis bus naudingas tik Rusijai. Tačiau, kaip jau ne kartą yra buvę, Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus įjungė atbulinį bėgį ir pareiškė, jog tai būta tik „darbinės informacijos“, o projektas „2K“ nekelia pavojaus nacionaliniam saugumui. Atrodo, kad VSD vadovas jau gyvena kitomis nuotaikomis ir laukia nesulaukia, kada bus patvirtintas Lietuvos ambasadoriumi Ispanijoje. Ten šilčiau ir patogiau, o ir atsakomybė simboliška.

© 2003"XXI amžius"