Dž.Bušas:
amerikiečiai nepabūgs sunkumų Irake

JAV prezidentas Dž.Bušas karo ekspertams liepė parengti naują karo Irake strategiją. Karo tarybos posėdis sutapo su Amerikoje lapkričio 11-ąją minima karo veteranų diena. Posėdis daugeliui pakviestųjų buvo netikėtas, jo nelaukė net ir laikinasis Irako administratorius P.Bremeris bei kiti aukštus postus užimantys pareigūnai.

Pagrindine diskusijų tema tapo nerimą kelianti situacija Irake. Aršiausi mūšiai vyksta vadinamajame sunitų trikampyje, t.y. į šiaurę ir pietus nuo sostinės Bagdado. Kitur palyginti ramu. Šventąjį Ramadano mėnesį kovotojai buvo kiek sumažinę mūšių skaičių, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad amerikiečių kariams negrėsė pavojai. Irako kovotojai seka Afganistano pavyzdžiu ir nori užvaldyti kiek įmanoma didesnę šalies dalį.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad amerikiečiai karinės taktikos nelinkę keisti. Tuo tarpu sprendžiant politinę Irako ateitį būtina leistis į kompromisus. Mat Dž.Bušo administracijos nesugebėjimas numatyti partizaninio karo galimybės bei karo trukmės gerokai sustiprino irakiečių nepasitikėjimą. Irake JAV kariai siekė įrodyti savo pranašumą viso pasaulio islamo radikalams, deja, amerikiečiai neįvertino priešo. Vos prasidėjus partizaniniams karui, pasaulio musulmonai neslėpė simpatijų Irako kovotojams ir smerkė JAV politiką Irako klausimu. Islamo radikalai patikėjo, kad galingiausioji pasaulio armija nepajėgi kovoti partizaniniame kare. O jei kovotojams pavyktų atspėti amerikiečių planus, JAV kariuomenė būtų priversta kapituliuoti.

Tai JAV pareigūnų nedžiugina. Jie net negalėjo įsivaizduoti, kad Irako kovotojai priešinsis save išvaduotojais laikantiems amerikiečiams. Buvo pamiršta, jog nuverstasis Irako lyderis S.Huseinas mokėsi iš Afganistane viešpatavusių talibų

2001-2002-ųjų žiemą JAV nesugebėjo palaužti Talibano lyderių pasipriešinimo, nors žiniasklaida ir skelbė apie pergalę. Talibų valdžioje liko ne vienas strateginis Afganistano miestas, nesudėjo ginklų ir kovotojų grupuotės. S.Huseinas suvokė, kad įvykiai Irake klostysis pagal panašų scenarijų, todėl tam iš anksto parengė ir ragino sunitus rengtis kovai. Palaikomi kitų šalių kovotojų šie radikalai prieš amerikiečių armiją rengė išpuolius, kurie pasiekė apogėjų šių metų lapkričio paskutiniosiomis dienomis.

Be abejo, kare neįmanoma numatyti visų galimų priešo veiksmų. Deja, JAV prezidento aplinka nenori pripažinti savo klaidų. Irako kovotojai laukė amerikiečių atsako į išpuolius ir laukė progos apkaltinti JAV negerbiant musulmonams švento Ramadano laikotarpio. Rengti atakas šiuo metu būtų mažų mažiausiai nelogiška, tačiau nevertėtų ir apsimesti, tarsi nieko nevyksta. Šiandien JAV prezidentas turi apsispręsti, kokių veiksmų imsis amerikiečiai. Vertėtų prisiminti, kad panašių problemų JAV iškilo ir Persijos įlankos kare 1990-aisiais. Tačiau pastarųjų šešių mėnesių įvykiai rodo, jog iš prieš daugiau nei dešimtmetį padarytų klaidų nepasimokyta. JAV karo strategai neįsigilino į Irako partizaninių grupuočių struktūrą, neatsižvelgė į jų skaičių ir pasirengimą. Pašaliniams stebėtojams atrodo, jog amerikiečiai nelaukė jokio organizuoto pasipriešinimo, o tikėjosi tik pavienių irakiečių išpuolių. Neatsižvelgta ir į kovotojų lojalumą nuverstajam Irako lyderiui. Tuo tarpu prieš amerikiečius kovojantys irakiečiai perprato priešo armijos silpnąsias vietas. Juos remia kitos islamą išpažįstančios valstybės. Nemaža dalis stojusiųjų į kovą prieš amerikiečius jau dalyvavo karuose kituose musulmoniškuose kraštuose. Tokiuose karuose neatsisakoma teroristinių išpuolių, savižudžių atakų. JAV karo ekspertai paskaičiavo, kad jei per dieną būtų surengiama vos 30 panašių išpuolių, keli tūkstančiai kovotojų lengvai nugalėtų daugiatūkstantinę svetimos valstybės kariuomenę.

Prezidentą Dž.Bušą užgriuvo kare neišvengiami rūpesčiai. Jis privalo priimti karinius ir politinius Irako ateitį nulemsiančius sprendimus ir tuo pat metu negali aklai pasitikėti kariškių sudaromais karo Irake scenarijais.

Dabar Dž.Bušui suklysti būtų pernelyg didelė prabanga. Jis negali aklai pasikliauti nė vienu iš patarėjų karo klausimais. Todėl, ko gero, jam derėtų tikėtis irakiečių partizanų išpuolių ir pasirengti pačiam blogiausiam. Jeigu irakiečiai imsis išpuolių, amerikiečiams derėtų aktyvų puolimą pradėti maždaug gruodžio pradžioje. Tačiau jei kovotojai pasirinktų kitą karo scenarijų, laukti būtų pražūtinga.

JAV prezidentas turi nuspręsti, kokį įsakymą duoti amerikiečių armijai. Po pernelyg optimistiškų prognozių šių metų balandį ir gegužę nelengva laukti partizanų atakų. Tiesa, amerikiečiams į pagalbą gali atskubėti šiitai, kurie ne mažiau nekenčia sunitų. Jų netenkina nei S.Huseino grįžimas į valdžią, nei sunitų viešpatavimas Bagdade. Šiitai nėra pasirengę sukurti naujos Irako armijos, kuri paklustų amerikiečių valiai. Jie norėtų patys nulemti savo šalies likimą ir tikrai nepageidauja, kad amerikiečiai ilgam pasiliktų Irake. Šiitai svajoja sukurti naują Irako valstybę, kuri primintų Irano modelį. Gegužę amerikiečiams sąjunga su šiitais atrodė neįmanoma, tačiau dabar tai laikoma viena iš karinio konflikto pabaigos galimybių. Bet kokia amerikiečių klaida Irakui gali būti lemtinga. Sąjunga su šiitais gali atnešti ilgalaikių nepageidaujamų pasekmių, be to, jiems tektų suteikti daugybę privilegijų už suteiktą pagalbą. Sunku atspėti, ko būtent paprašys šiitai iš amerikiečių.

Tuo tarpu įvykiai Irake nedžiugina. Spalio pabaigoje kovotojams pavyko susprogdinti amerikiečių tanką. O praėjęs lapkritis buvo pats kruviniausias po Irako karo pabaigos. Nuo teroristų antpuolių žuvo per 80 amerikiečių karių. Ginkluoti susirėmimai ir kiti incidentai vyksta vidutiniškai 20 kartų per dieną. Nuo Irako įvykių pradžios jau žuvo beveik 450 amerikiečių karių. Iš jų daugiau kaip pusė žuvo nuo paskelbtos karo pabaigos.

Irako teroristų aktyvumas ne juokais išgąsdino amerikiečius, taip pat ir prezidento Džordžo Bušo aplinką. Jau nekalbant apie jo oponentus iš Demokratų partijos, kurie kasdien kalba, jog Dž.Bušas lošia ruletę iš amerikiečių karių gyvybių ir apskritai nesugeba susitvarkyti su situacija Irake.

Paaiškėjo dar vienas įdomus dalykas. Pasirodo, Irako ir „Al Qaedos“ teroristų vienu pagrindinių ginklų tapo raketos, paleidžiamos iš rusiškų raketinių sistemų „Katiuša“.

Įvairių tautų misijoje dalyvaujantys kariai nuolat pakliūva į pasalas. Buvusio Irako diktatoriaus Sadamo Huseino mieste Tikrite nužudyti du Japonijos diplomatai. Tai pirmosios JAV sąjungininkės Japonijos aukos nuo Irako konflikto pradžios. Be to, praėjusį savaitgalį buvo nukauti septyni Ispanijos taikdariai ir du Pietų Korėjos verslininkai. Taigi visi ženklai rodo, kad „Al Qaedos“ bei kitų grupuočių tarptautiniai teroristai pakeitė savo taktiką ir ėmė užpuldinėti bei žudyti ne tik JAV, Didžiosios Britanijos, bet ir jų sąjungininkų pajėgų taikdarius. Tuo siekiama sukelti neigiamą tų šalių visuomenės reakciją ir priversti išvesti savo karius iš Irako. Tačiau Japonijos ir Ispanijos premjerai tvirtai pareiškė, kad jie, nepaisydami teroristų antpuolių ir provokacijų, ir toliau tvirtai rems JAV įvedant Irake demokratinę santvarką. Anksčiau tokią pat nuostatą paskelbė ir Italijos premjeras S.Berluskonis.

Paskutiniaisiais pranešimais, praėjusį sekmadienį amerikiečių pajėgos Samaros mieste, esančiame už 100 kilometrų į šiaurę nuo Bagdado, nukovė 46 S.Huseino smogikus. Pasak JAV karinės vadovybės, tokios atakos prieš Huseino grupuotes bus tęsiamos, nes yra surinkta pakankamai daug duomenų apie jų slaptas būstines. Tačiau netyla diskusijos dėl humanitarinėse organizacijose dirbančių savanorių saugumo. Ne tik specialistai, bet ir žurnalistai vis garsiau ryžtasi prabilti apie tai, kad svetima armija nepajėgi kovoti su partizanais. Viena lemtingų amerikiečių klaidų šiandien laikoma įtakingiausios partijos „Baas“ narių atleidimas iš Irako armijos. Arabų valstybės stebisi irakiečių pakantumu amerikiečiams. Taikūs piliečiai dėl neramumų, vykusių per Ramadano mėnesį, kaltina partizanus ir Sirijos, Jordanijos bei Saudo Arabijos kovotojus.

Na, o amerikiečiai žada misiją Irake vykdyti iki galo. Dž.Bušas oficialiose kalbose tikina, kad Amerika yra laisva šalis, o jos piliečiai– laisvės gynėjai. Laisvos valstybės nepuola savo kaimynų, nekuria masinio naikinimo ginklų ir nekelia grėsmės visam pasauliui. Pasak prezidento, laisvė nėra JAV dovana pasauliui, ją Dievas skiria kiekvienam mūsų planetos gyventojui. Atsitraukimas iš Irako reikštų ne ką kitą, o demokratijos pralaimėjimą.

Deja, politologai mano, jog karinė amerikiečių pergalė gali tapti politiniu jų žlugimu. Tokiai nuomonei itin pritaria respublikonai, kurie nepamiršo, kad iki kitų JAV prezidento rinkimų liko vos vieneri metai. Karinė vadovybė griežtai uždraudė fotografuoti ir filmuoti žuvusių amerikiečių karių karstus. Mūšio lauke kritusiųjų kūnai pirmiausia skraidinami į Vokietijoje įsikūrusią karinę bazę, o iš ten – į Ameriką. Baiminamasi, kad tokie vaizdai paskatins amerikiečius protestuoti prieš karą Irake. Pasak politologų, prezidento Dž.Bušo administracija kaip įmanydama stengiasi išlaikyti amerikiečių simpatijas bei užsitikrinti taikių irakiečių paramą. Kiekvienas naujas pranešimas apie amerikiečių karių žūtį prezidento administracijai nenaudingas. Karas Irake pareikalavo kur kas daugiau aukų nei tikėtasi. Prezidentas Dž.Bušas mėgina įtikinti tautą suteikti jam dar vieną ketverių metų kadenciją demokratijai Irake užtikrinti. Beje, paskutiniosios viešosios nuomonės apklausos JAV atskleidė, kad karui nepritaria daugiau nei 50 proc. amerikiečių. Amerikiečiai vis labiau linkę manyti, kad jų šalies administracija nebesugeba kontroliuoti situacijos šioje šalyje. Tiesa, prezidento Dž.Bušo reitingas gana stabilus ir siekia net 56 proc

Gražina MINKAUSKAITĖ

© 2003"XXI amžius"