"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2003 m. gruodžio 17 d., Nr. 24 (69)

PRIEDAI

Iš lyderės - į Europos užkaborius

Petras KATINAS

Bene svarbiausia, ką įgijo Lietuva prieš R.Paksui tampant Prezidentu – tai geras Lietuvos vardas pasaulyje. Dabar jau matome visai kitą vaizdą. Įgytas pasitikėjimo valstybe kapitalas iššvaistytas ir tebešvaistomas toliau. O kas baisiausia, tuo švaistymu užsiima aukščiausio rango valstybės pareigūnas. Visais įmanomais būdais atvirai kurstoma ir skaldoma šalies visuomenė. Tai aiškus Konstitucijos pažeidimas, niekur civilizuotame pasaulyje negirdėtas dalykas, kai Prezidentas, atsakingas už tvarką valstybėje, kasdien didina politinę įtampą tarp piliečių. Už tokius dalykus skelbiama ne apkalta, o sodinama į kalėjimą.

Jau kalbama net apie tarptautinę Lietuvos Prezidento izoliaciją. Ir visai nesvarbu, kad JAV ambasadorius Lietuvoje Styvenas Malas diplomatiškai aiškino neįžiūrintis tokios izoliacijos. Šį JAV ambasadoriaus pastebėjimą bemat nusigriebė Prezidentūros veikėjai, ėmę skelbti, kad apie tą izoliaciją pirmieji prakalbo Prezidento priešai pačioje Lietuvoje. Bet juk visiems puikiai žinoma, kokie žmonės supa Prezidentą, jau nekalbant apie jų (ne) nusimanymą užsienio politikoje. Juk iki šiol Prezidentas, kalbėdamasis su užsienio žurnalistais, kalba rusiškai. O ką jau kalbėti apie patarėjus, kuriuos, anot politikos apžvalgininko Rimvydo Valatkos, nors į Gineso rekordų knygą įrašyk. Kita vertus, JAV ambasadorius negalėjo pasakyti kitaip, nes tai būtų įvertinta kaip kišimasis į kitos valstybės reikalus. Vašingtonas to sau niekada neleidžia, ypač dar iki šiol laikomos draugiškos valstybės atžvilgiu. Tą žino net diplomatijos pradžiamokslio neskaičiusieji.

Politinis nestabilumas Lietuvoje, kuriam galo, deja, dar nematyti, gali turėti neprognozuojamų pasekmių. Apie tai aiškiai pasakė Seimo NATO komisijos pirmininkas Vaclovas Stankevičius. Vis labiau ryškėja, jog pačioje Lietuvoje atsiranda vis daugiau veikėjų, kurie stengiasi kuo ilgiau užtęsti tą nestabilumą. Tai ne tik prezidentiniai liberalai demokratai, bet ir Seimo narė K.Prunskienė, taip pat nemaža dalis valdančiosios Socialdemokratų partijos atstovų.

Visi jie – prorusiškos orientacijos. Toks jų suaktyvėjimas visiškai neatsitiktinis. Maskvos mylėtojai, nors to atvirai ir nesakydami, džiaugiasi Rusijos Dūmos rinkimų rezultatais, kai į Dūmą atėjo pačios reakcingiausios imperinės jėgos. Apie Prezidentą turbūt nėra ko ir kalbėti. Ir Prezidentas, ir jo aplinka faktiškai vykdo V.Žirinovskio politiką bei seka jo pavyzdžiu. Tai pirmiausia Prezidento vojažai po provinciją ir pasakiškų pažadų žarstymas į visas puses. Sakoma, kad Prezidentui tai patarė viešųjų ryšių specialistai iš Rusijos. Bet ir taip, be jokių „specialistų“, aišku, kad Lietuvoje vykdoma tam tikra priešprieša tarp sugebėjusiųjų prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų ir liumpenizuotos visuomenės dalies. Prezidentas aiškiai kursto šokiruojančią priešpriešą tarp valdžios institucijų, kad galėtų padalyti Lietuvą į dvi stovyklas: ne į poziciją ar opoziciją, o į tai, dėl ko dažniausiai įsiplieskia pilietiniai neramumai. Sumaniai pasinaudojama sena neišsprendžiama problema – neregėta socialine nelygybe, o paskutiniu metu – ir tikinčiaisiais.

Per atkurtosios nepriklausomybės metus daugelis žmonių nepriprato ir, deja, nenori įprasti prie laisvo gyvenimo. Įsivaizduokite kanarėlę, tupinčią narvelyje. Jai nereikia rūpintis, kur gauti gerti, kaip susirasti maisto, nakvynę. Vieną dieną narvelį kažkas sudaužo, paukštis išskrenda į laisvę, bet jis nežino, kaip ta laisve naudotis. Dabar bene svarbiausia Lietuvos problema yra tapti visateise euroatlantinių struktūrų – NATO ir ES nare. Tačiau kita, ne mažiau svarbi problema, kaip nugalėti išlaikytinių psichologiją. Daugelis žmonių pratę, kad valstybė laiku duotų bent jau šiek tiek pavalgyti ir atsigerti, o dabar reikia užsidirbti pačiam ir pragyvenimui, ir maistui, ir niekas kitas už juos to nepadarys. Tuo ir naudojasi Prezidentas, sukeldamas dar didesnį nestabilumą valstybėje. Antras dalykas, leidžiantis demagogams kurstyti vidinę visuomenės nesantaiką, tai valdžios žmonių, neišskiriant ir tautos išrinktųjų Seimo narių, necivilizuotas savęs vertinimas. Beveik visose Europos valstybėse nei aukštieji valdininkai, nei parlamentarai neturi tokių privilegijų kaip Lietuvoje ir kitose pokumunistinėse valstybėse. Todėl, perėjęs į aklą gynybą, R.Paksas ir naudojasi tokia situacija, tuo labiau kad už jo pečių stovi ne tik J.Borisovas, bet ir kur kas aukštesni Maskvos bosai bei kai kurie „neišsižadėję principų“ Seimo socialdemokratai; vienas jų, lydėjęs Prezidentą ir į „raudonąjį“ Pakruojį. Šiame dar viename susitikime susirinkusieji džiaugėsi, kad Prezidentas eina koja kojon su tuo komunistiniu nomenklatūrininku, sovietinio gyvenimo ir A.Lukašenkos šlovintoju. Ir kaip nesidžiaugs, jei nė viename susitikime su okupacijos laikų išsiilgusiu savo elektoratu R.Paksas nė karto neužsimena nei apie NATO, nei apie ES.

Prezidento elgesys toliau stebina užsienio informacijos agentūrų apžvalgininkus, jau beveik neabejojančius, kad R.Paksas seka Rusijos prezidento V.Putino pėdomis, siekdamas įvesti „valdomąją demokratiją“. Taip pat uždėti apynasrį žiniasklaidai. Apie tai šiomis dienomis kalbėjo „Vokiečių bangos“ ir BBC komentatoriai. Užsienio žurnalistai atkreipia dėmesį į tai, kad aktyviai prasidėjęs Lietuvos Prezidentūros dreifas Rytų link vyksta ne vien tik Prezidento pastangomis. Pažymima keista valdančiosios Socialdemokratų partijos pozicija bei vieno jos vadovaujančio veikėjo V.Andriukaičio samprotavimai užsipuolant žiniasklaidą, kad ji esanti pernelyg šališka nušviesdama įvykius.

Ta proga pateikiama pavyzdžiu kaimyninė Lenkija, kurios visos partijos bene pirmą kartą po buvusių komunistų atėjimo valdžion susivienijo, atėjus lemiamam momentui dėl Europos Konstitucijos priėmimo ir balsų pasiskirstymo Europos Sąjungos ministrų taryboje. Tai rodo, kad Lenkijos politikai, nepaisant didelių tarpusavio nesutarimų, puikiai supranta, kada privalu juos pamiršti ir dirbti sutartinai.

Tarptautinę Prezidento, tiksliau, Lietuvos, izoliaciją neigti būtų beprasmiška. Jau aišku, kad Italijos prezidentas Karlas Čiampis atideda savo numatytą vizitą į Lietuvą, kuris turėjo įvykti kitų metų pradžioje. Romoje nuspręsta, kad tikriausiai iki to laiko Prezidento skandalas Lietuvoje dar nesibaigs. Užsienio valstybių požiūrį į Prezidentą aiškiai parodė prieš kelias dienas Lietuvoje viešėjusių aukštų Europos pareigūnų vizitai į Lietuvą. Nei Ispanijos parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkas J.Borelis Fontelesas, nei Prancūzijos parlamento užsienio reikalų komiteto delegacija nepanoro susitikti su R.Paksu, nors užsienio politika turėtų būti prioritetinė Prezidento veiklos sritis.

Lietuvos atstovai Briuselyje dabar nebežino, ką atsakyti kolegoms iš kitų ES ir NATO valstybių, kurie vis dažniau lygina R.Paksą su buvusiu Slovakijos prezidentu ir buvusiu boksininku Mečiaru. Kaip žinoma, dėl Mečiaro destruktyvios veiklos tiek šalies viduje, tiek ryšių su vietine ir rusų mafija Slovakija buvo palikta už borto, nepakviečiant jos į NATO su pirmąja kandidačių grupe.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas G.Kirkilas sakė, jog susiklosčiusioje situacijoje efektyvus Prezidento darbas užsienio politikos srityje darosi neįmanomas. O politologas A.Krupavičius neabejoja, jog Prezidento institucijos negalia tiktai stiprės. Lietuva, iki šiol buvusi regiono politinė lyderė, kasdien praranda savo pozicijas. Jeigu oficialūs Europos politikai dar atvirai nereiškia tokių kategoriškų vertinimų, tai Vakarų žiniasklaida kasdien šūsnimis pateikia vis griežtesnius vertinimus apie Prezidento instituciją.

NATO reikalų komisijos pirmininkas V. Stankevičius pabrėžė, kad užsitęsęs ir nežinia kada pasibaigsiantis Prezidento skandalas labai kenkia Lietuvos pastangoms lemiamu momentu tampant NATO ir ES nare. Pasak V.Stankevičiaus, būtina kuo greičiau apsivalyti bent jau dėl gegužės 1-osios. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad NATO ypač skrupulingai žvelgia į galimą informacijos nutekėjimą iš aukščiausių Lietuvos valdžios institucijų. Akivaizdu, jog kalbama pirmiausia apie Prezidentūrą. O grįžęs iš Briuselio ES viršūnių susitikimo užsienio reikalų ministras Antanas Valionis sakė, kad Europos valstybių lyderiai jau atideda savo anksčiau numatytus valstybinius ir darbinius vizitus į Lietuvą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija