2002 metai
2003 metai
2004 metai

Visuomenė pasidalijusi
pagal požiūrį į praeitį ir ateitį

Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius Valdo Kopūsto (ELTA) nuotrauka

Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius mano, kad Lietuva turi pagrindo imti pavyzdį iš daugumos Europos valstybių ir atsisakyti visuotinai renkamo Prezidento institucijos.

„Manau, kad būtų naudinga plati konstitucinė ir politologinė diskusija dėl Lietuvos valstybinės sąrangos, politinės sistemos. Galėtume kelti klausimą - ar Lietuva, tapusi ES nare, turi išsiskirti iš daugumos ES valstybių, kurios yra premjerinės?“ - Eltai teigė A. Kubilius. Jo žodžiais tariant, didžiausia visuotinai renkamo Prezidento institucijos problema yra ta, kad ji vienasmenė ir todėl lengvai pasiduoda įvairioms įtakoms.

Sulaukė atpildo

Marionetinis „prezidentas“ Achmadas Kadyrovas

Šiemet Rusijoje kur kas pompastiškiau nei ankstesniais metais buvo pažymėta gegužės 9-oji – pergalės Antrajame pasauliniame kare 59-osios metinės. Prieš tai visa Kremliaus kontroliuojama Rusijos žiniasklaida porą mėnesių skelbė straipsnius ir rodė siužetus apie Raudonosios armijos galybę ir didvyriškumą, pylėsi liaupsės Stalinui ir dabartiniam Rusijos prezidentui V.Putinui, kuris vėl pradėjo stiprinti armiją, kaip pagrindinę Rusijos tapimo supervalstybe jėgą. Pats V.Putinas, gegužės 9-ąją stebėdamas iškilmes Maskvoje, buvo puikiausios nuotaikos ir aukščiausių armijos generolų apsuptyje kėlė tostus už armiją ir jos vadus. Tačiau labai greitai prezidentą sukrėtė netikėta žinia iš Čečėnijos. Čečėnijos sostinėje Grozne, kur centriniame miesto „Dinamo“ stadione taip pat vyko didelės iškilmės ir paradas pergalės dienos proga, čečėnų laisvės kovotojai įvykdė bene didžiausią savo išpuolį per visą Čečėnijos karo istoriją.

Lietuva – tarpininkė
ar visateisė narė?

Petras KATINAS

Atkurtosios nepriklausomybės pradžioje, netgi subyrėjus Sovietų Sąjungai, ne tik mūsų politikams, bet ir mokslininkams, kultūros ir meno darbuotojams, atsidūrusiems Maskvoje ar visokių tarptautinių susitikimų metu, gana dažnai buvo užduodamas klausimas: kada gi jūs grįšite į Sąjungą? Tai yra į sukurtą kažkokį beformį tos SSRS pakaitalą – NVS. Aišku, ta NVS buvo sugalvota Kremliuje kaip pusiau oficialus buvusios imperijos analogas, kuriame trūko tiktai Baltijos šalių, visų pirma Lietuvos. Dažniausiai buvo vienintelis atsakymas – Lietuva galutinai ir negrįžtamai ieško paramos kur kas stabilesniame ir pagaliau sotesniame Vakarų pasaulyje. Kita vertus, būtų visai nelogiška grįžti ten, kur dar visai neseniai buvome. Be to, ką kalba Maskvoje ir kitur vietiniai Maskvos bičiuliai, dabar besiveržiantys į prezidentus ir į Europarlamentą, niekas nežino. Nors, pasiklausius jų šnekų, visiškai aišku, kam jie atstovauja. Nelabai suprantami ir daugelio mūsų kairiosios valdžios aukščiausių pareigūnų, Lietuvai tapus ES nare, vos ne kasdieniai samprotavimai, kad Lietuva privalo būti kažkokia tarpininke tarp Briuselio ir Maskvos, netgi Minsko, pagaliau Kišiniovo, įtraukiant šias NVS šalis į Europos erdvę, padedant jas demokratizuoti ir pan.

Lietuvos išlikimo saugikliai

Dr. Letas PALMAITIS

Būtų visiškai klaidinga manyti, kad įstojimas į Europos Sąjungą ar net NATO visiems laikams užtikrina amžiną Lietuvos egzistavimą. Šie dariniai yra nauji ir skirtingi. ES maždaug atitinka Vakarų ir Vidurio Europą kaip istorinę kultūrinę realybę, bet yra politinis junginys su ne visai aiškia perspektyva. NATO yra grynai politinė organizacija, kurios interesai nebūtinai turi sutapti su pavienių Europos šalių interesais ir kuri amžių perspektyvoje, be abejo, trumpalaikė. Kad ji remiasi trečia – JAV – globaline galybe, kurios interesai šiuo metu sutampa su Lietuvos interesais, yra tik laiminga istorijos akimirka, atsitiktinumas, kurį reikia maksimaliai išnaudoti.

Vakarų spauda -
apie ES plėtros šventę ir Lietuvą

Vakarų spauda plačiai nušviečia ir komentuoja Europos Sąjungos plėtrą ir jos šventimą visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Britų dienraštis „Financial Times“ rašo, jog europiečiai švenčia didelį žingsnį vienybės link. Gegužės 1-oji baigė dešimtis susiskaldymo metų ir simbolizuoja skausmingą atsitraukimą nuo komunizmo. Dešimt naujų valstybių tapo dalimi didesnės ES, kuri jungia 450 mln. žmonių ir yra didžiausias pasaulio ekonominis blokas. Didysis plėtros sprogimas keičia ES veidą. Prekybinė ES erdvė driekiasi nuo Atlanto iki Ukrainos stepių. Nors Sąjungos bendrasis vidaus produktas dabar didesnis už Amerikos, aštuonios buvusios sovietinės narės lieka labai neturtingos.

Naująsias ES nares
ir toliau reikia stebėti

Europos Sąjungos plėtros derybas vedęs pareigūnas pareiškė, kad svarbu ir toliau stebėti naująsias valstybes nares, kad būtų daromas spaudimas tose srityse, kurios Briuseliui vis dar kelia nerimą, praneša tinklapis „EUobserver“.

Pokalbyje su „EU-observer“ apie ES plėtrą Enekas Landaburu teigė: Mes turime kruopščiai stebėti, kad naujosios valstybės narės vykdytų prisiimtus įsipareigojimus.

„Jei, pavyzdžiui, veikiančios skerdyklos neatitinka saugumo standartų, tada jų eksportas į Sąjungą bus uždraustas. Taigi jos negaus naudos iš vidaus rinkos, - kalbėjo pareigūnas. - Jei jos tinkamai nepasinaudos struktūriniais fondais, jos praras pinigus“.

Pareigūnas ispanas, ilgai dirbęs Europos Komisijoje, nurodė dar dvi sritis, kurios Briuseliui kelia nerimą.

Gudruoliai klysta ir klaidina

Gražina Trimakaitė

Pirmiausia apie tai, kodėl šio rašinio toks pavadinimas. Jo šaknų galima ieškoti praeityje, kuri tebesitęsia. Praeityje kalbėjo Mažasis princas – žinome rašytojo A. de Sent Egziuperi tokio pat pavadinimo knygos personažą. „Mažajame prince“ yra pasakojimas apie arabų mokslininką, kuris pristatė mokslo visuomenei savo atradimą, apsirengęs arabiškais drabužiais, bet niekas juo netikėjo – tiesiog nesvarstė. Kitais metais jis apsirengė europietiškai, paskelbė tą patį atradimą – ir buvo pripažintas. Taigi žmonių polinkis yra žiūrėti ar klausytis ne ką žmogus kalba, bet kaip kalba, kaip atrodo ir ar yra pripažintas autoritetas. Tačiau tiesą skelbia ne vien autoritetai. Tiesa gali susidėti iš krislelių. Koks nors krislelis gali būti atskleistas kuriam nors niekada nepagarsėsiančiam nė autoritetu nebūsiančiam prastam žmogeliui. Nė vienas neturi bijoti tiesos krislelio: jeigu tik beldžiasi kam nors koks nors į sąmonę, reikia tai visiems pasakyti.

Už kiemo tvoros pasižvalgius

Vilius BRAŽĖNAS

Gera matyti, kad pastaraisiais mėnesiais, gal dėl stojimo į NATO ir Europos Sąjungą (ES), mūsų žiniasklaidoje pasirodo daugiau žinių iš plačiojo pasaulio. Gal tai padės įsisąmoninti tikrovę, jog daug kas gero, (kaip ir blogo) Lietuvoje atsiranda dėl įvykių, vykstančių likusiame pasaulyje įtakos. Ir nebūtinai vien tik dėl didžiųjų valstybių įtakos. Pavyzdžiui, gal mažai kas plačiajame pasaulyje pastebėjo, jog Lietuva 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomybės Aktu paveikė visą pasaulinę politiką, pastūmėdama griūvančią Sovietų Sąjungą į istorinį žlugimą. Tad reiškia, kad ir daugelis kitų, dažnai mūsų net nepastebėtų įvykių, paveikia ir Lietuvą. Žinoma, sunku numatyti, kaip tie tolimi įvykiai netiesiogiai paveiktų ir Lietuvą. Tačiau retkarčiais dera pasižvalgyti už savo kiemo tvoros ir pagal visumą planuoti Lietuvos politiką.

„Al Qaeda“ gviešiasi bombos

Petras KATINAS

Šis grėsmingas koliažas, paskelbtas pasaulio spaudoje, sukėlė neramių minčių

Europos Sąjungai, konkrečiai, Europos Komisijos pirmininkui Romanui Prodžiui, pakako ryžto ir išminties kategoriškai atmesti „Al Qaedos“ vadeivos Osamos bin Ladeno ultimatumą siūlant Europos valstybėms paliaubas mainais už pasitraukimą iš Afganistano ir Irako. Kelios arabų televizijos, tarp jų Dubajuje įsikūręs kanalas „Al Arabiya“ ir Katare veikianti televizijos stotis „Al Jazaerra“ transliavo O. bin Ladeno, labiausiai pasaulyje ieškomo teroristo, pareiškimą, kuriame jis siūlo „paliaubas“ Europos valstybėms, jeigu jos įvykdys teroristų sąlygas. Oficialūs JAV pareigūnai pripažino, kad per minėtas televizijas transliuotoje garsajuostėje tikrai buvo O. bin Ladeno balsas.

Pakistanas nenori tapti
kitu amerikiečių taikiniu

Pakistano prezidentas Pervezas Mušarafas susirūpino, kad kitu amerikiečių taikiniu netaptų jo valdoma šalis ir nuolat ragina tėvynainius nutraukti bet kokią paramą „Al Qaedos“ teroristų tinklui.

Kaimyniniame Afganistane Jungtinių Amerikos Valstijų karių misija tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus, nors talibų viešpatavimą pavyko nutraukti dar 2001-ųjų pabaigoje. Vargu ar amerikiečiai artimiausiu metu priims sprendimą išvykti iš šios šalies, mat nors sostinėje Kabule ir pavyko sudaryti sąlygas demokratinės vyriausybės darbui, kituose regionuose teroro išpuolių nemažėja. Amerikiečiai pasimokė iš sovietų klaidų 1979-1989-aisiais vykusiame Afganistano kare ir sakosi neplanuojantys šios valstybės okupuoti.

Susivienijusios Europos problemos
ir perspektyvos

Petras KATINAS

Netgi užkietėję euroskeptikai pripažįsta, jog 2004 m. gegužės 1 d. Europos Sąjunga įvykdė patį didžiausią šuolį bendrijos integracijos istorijoje. Dar niekada senasis žemynas nebuvo taip arti svarbiausios svajonės apie didžiąją Europos vienybę. Nuo kažkodėl pamiršto Čekijos karaliaus Iržio iš Podebrado ir britų kvakerio Viljamo Peno, kuris dar XVIII amžiuje siūlė sujungti visas valstybes, kurioms vadovautų Europos federalinė taryba, iki vokiečių mąstytojo Imanuelio Kanto su jo skelbta tautų sąjungos idėja ir ją išvysčiusio Prancūzijos premjero Aristido Briano.

Rusija turtėja?

Petras KATINAS

Kaip praneša Rusijos centrinio banko pareigūnai, apie tokius aukso ir valiutos rezervus, kokius dabar turi Rusija, niekas negalėjo net svajoti per visą praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Po SSRS subyrėjimo, 1991 metų pabaigoje, valiutos atsargos buvo ne tiktai minimalios, bet ir buvo faktiškas valstybės bankrotas – vos 26 milijonai dolerių. 1992-ųjų pabaigoje, pagal Valstybinio statistikos komiteto duomenis, Rusijos centrinio banko rezervinėje kasoje tebuvo mažiau nei du milijardai dolerių. Kiek aukso buvo tame rezerve 1992 metais, nebuvo net skelbiama.

Įvykiai Adžarijoje -
Gruzijos suvienijimo pradžia

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis sveikinasi su vietos gyventojais Batumyje EPA-ELTA nuotrauka

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, surengęs antrą per šešis mėnesius „rožių revoliuciją” ir privertęs atsistatydinti nepaklusnųjį Adžarijos lyderį, praėjusį ketvirtadienį paskelbė pradedąs savo šalies suvienijimą.

Tuo metu, kai M. Saakašvilis Adžarijos provincijos sostinėje Batumyje dėkojo džiūgaujantiems savo šalininkams, buvęs regiono lyderis Aslanas Abašidzė su Kremliaus pasiuntiniu Igoriu Ivanovu, padėjusiu taikiai sureguliuoti krizę, išskrido į Maskvą.

Europos Parlamento darbuotojai
agitavo dalyvauti rinkimuose
į Europos Parlamentą

Kauno mieste viešėjo Europos Parlamento Generalinio sekretoriato darbuotojai. Jie Savivaldybės Didžiojoje salėje surengė informacinę kampaniją, kuri vykdoma rengiantis Europos Parlamento rinkimams. Europos Parlamento darbuotojai iš Ispanijos, Suomijos, Italijos, Olandijos, Liuksemburgo, Airijos, Švedijos bei Lietuvos pristatė Europos Parlamentą, jo funkcijas bei galias, kodėl yra svarbu dalyvauti rinkimuose ir pan. Susitikime su Europarlamento darbuotojais dalyvavo Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas Kazys Starkevičius, mero pavaduotojas Erikas Tamašauskas, Tarybos nariai, Savivaldybės administracijos atstovai ir miesto gyventojai.

M. Laras: paverskime
visą Europą „naująja“

Europos Sąjungos plėtros proga įtakingas tarptautinis verslo žurnalas „Wall Street Journal“ išspausdino buvusio Estijos ministro pirmininko Marto Laro komentarą „Paverskime visą Europą „naująja“, kuriame analizuojami naujųjų valstybių priėmimo padariniai.

Gegužės 1-ąją išsipildė daug ilgai puoselėtų svajonių. Aštuonios Vidurio ir Rytų Europos valstybės kartu su Malta ir Kipru po ilgos ir permainingos kelionės sugrįžo namo, po 50 padalijimo metų suvienydamos žemyną. Kai kas ES plėtrą vadina „istorijos pabaiga”. Bet nors šis istorinis įvykis suteikia gerą progą prisiminti abipus geležinės uždangos vykusios kovos už laisvę didvyrius, Europos istorija tikrai nesibaigia. Tiesą sakant, ji tik prasideda.