2002 metai
2003 metai
2004 metai

Per rinkimų kampaniją –
vėl reklama,
o ne turiningi ginčai

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis

Seimas nesugebėjo išspręsti problemos, atvėrusios kelią korupcinei verslo įtakai tautos išrinktiems politikams - neuždraudė politinės reklamos žiniasklaidoje. Tai Eltai tvirtinęs Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Alvidas Lukošaitis teigė esąs įsitikinęs, jog Seimas turėjo priimti konservatoriaus Andriaus Kubiliaus siūlytą politinę reklamą žiniasklaidoje draudžiantį įstatymą. Anot A. Lukošaičio, dėl Seimo neryžtingumo rinkimų kampanijos sąlygos bus palankios kvailiems ir gudriems politikams, turintiems galimybių žiniasklaidoje reklamuotis, bet nesugebantiems argumentuotai ginčytis. „Dar neprasidėjus rinkimų kampanijai, gudrūs, tačiau per kvaili, kad įrodytų savo pasirengimą valdyti valstybę, politikai šiandien vengia viešų diskusijų, nesugeba įrodyti, kad susigaudo valstybės valdyme. Rinkimų kampanijoje vėl vyraus reklama, o ne turiningos diskusijos“, - nuogąstavo politologas.

Senųjų mitų nelaisvėje

Petras KATINAS

Rusijos užsienio reikalų ministerija nenustoja piktintis dėl Lietuvos Seimo rezoliucijos, atmetančios Maskvos reikalavimus, tiksliau pasakius, ultimatumus, dėl laisvo tranzito koridoriaus į Kaliningradą ir iš jo. Lietuva netgi kaltinama pažeidinėjanti dabar galiojančią sutartį dėl Kaliningrado tranzito. Taip pat Kremliaus emisarai Europos Sąjungos valstybių sostinėse Berlyne, Paryžiuje, Londone ir Romoje zuja po aukščiausių pareigūnų kabinetus, be paliovos ragindami priversti Lietuvą, kaip ES narę, įvykdyti Rusijos reikalavimus. Juos įvykdžiusi, Lietuva faktiškai prarastų didelę savo suvereniteto dalį, nes traukiniai iš Rusijos galėtų be jokios kontrolės važinėti bet kada ir gabenti bet ką. Mat Maskvos reikalavimuose ypač akcentuojama, kad tame koridoriuje ir traukiniuose galiotų tiktai Rusijos įstatymai.

Kad dėl suaugusiųjų žiaurumo
nežūtų vaikai

Vytautas Landsbergis

Šiaurės Osetijoje įvyko nepaprastai skaudi tragedija, kurios metu vienų vykdytojų žiaurumas sutiko kitų atsakomybės stoką. Tai primena tragediją Maskvos teatre ir kelia daugybę minčių.

Kai šiandien Rusijos valdžia skelbia, kad kovos prieš terorizmą bet kur, tai gali atrodyti nauja ir teigiama. Galbūt atsiveria durys bendroms pastangoms Irake, Afganistane, stabdyti teroro akcijas Katare ir kitur be selekcijos. Kai Rusijos valdžia smerkia dvigubus standartus, atsiranda vilties, kad bus persekiojami ir rusų teroristai. Pavyzdžiui, tie, kurie 1991 m. liepos 31 d. naktį šaltakraujiškai nužudė septynis Lietuvos pasienio sargybinius. Nusikaltėliai iš teroristinio „juodųjų berečių“ dalinio yra žinomi, jie gyvena Rusijoje apsaugoti ir aprūpinti jos valdžios, kuri atsisako bendradarbiauti su Vilniumi dėl teisingumo. Tiek daug kalbėdami apie kovą prieš terorizmą, Rusijos vadovai ne vienu atveju rodo dvigubų standartų ir veidmainystės pavyzdį. Europos Sąjunga galėtų paraginti juos keisti šią elgseną.

Sustabdydama čečėnų svetainės veiklą, Lietuvos valdžia pasielgė nelabai apdairiai

Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius mano, kad Lietuvos valdžia, tarp jų ir Valstybės gynimo taryba, pasielgė nelabai apdairiai ir nelabai garbingai priimdama sprendimą uždaryti čečėnų interneto svetainę Lietuvoje. Pasak jo, visų pirma visai neaišku, ar toks Valstybės saugumo departamento veiksmas buvo teisėtas, be to, neaišku, kas nustatė, kad svetainėje paskelbta informacija yra terorizmo propaganda. Pirmadienį spaudos konferencijoje A. Kubilius taip pat pridūrė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija, kuri turėjo tai nustatyti, to nenustatė. A. Kubiliaus nuomone, blogiausia yra tai, kad toks valdžios veiksmas yra aiškus pasidavimo Rusijos šantažui liudijimas. „Kol Rusija nepareikalavo, pati Lietuvos valdžia tame puslapyje kokios nors ypatingos terorizmo propagandos nematė ir tokių veiksmų nesiėmė“, – pažymėjo A. Kubilius.

Siūlo prevencinę „Rusijos sulaikymo“ koncepciją

Susirūpinęs dėl Rusijos slinkimo autoritarizmo link, Tėvynės sąjungos lyderis Seimo narys Andrius Kubilius siūlo šalia „gerų kaimynystės santykių“ koncepcijos parengti prevencinę, sąlyginai pavadintą „Rusijos sulaikymo“ koncepciją. Dėstydamas jos principines nuostatas, jis sakė, kad Lietuva, kaip regiono lyderė, privalo aktyviai dirbti ES ir NATO struktūrose, kad ten mažėtų naivaus požiūrio į permainas Rusijoje. Lietuva, anot A. Kubiliaus, taip pat privalo aktyviai dirbti ES struktūrose, kad Europos Sąjungos „naujieji kaimynai Rytuose“ – Ukraina, Moldova ir Baltarusija artimiausiu metu gautų kad ir tolimos, bet tikros narystės Europos Sąjungoje perspektyvas.

Siūlo iš ES biudžeto remti laidų transliacijas Baltarusijai

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė siūlo iš ES biudžeto lėšų remti nepriklausomas radijo ir televizijos laidų transliacijas Baltarusijai.

„Turime siekti, kad objektyvi informacija pasiektų Baltarusijos piliečius jiems įprastais kanalais. Siūlau tvirtinant ES biudžetą rasti lėšų transliuoti radijo, galbūt ir televizijos laidas baltarusių ir rusų kalbomis, kurias galima būtų rengti kartu su baltarusių žurnalistais ir transliuoti jas iš kaimyninių šalių – Lietuvos, Lenkijos“, – teigė L. Andrikienė per Europos Parlamente vykusius plenarinius debatus dėl politinės padėties Baltarusijoje.

Iki 2012 metų kompiuterinį raštingumą įgis beveik milijonas gyventojų

Nuo 2004 iki 2012 metų apie 970 tūkst. gyventojų įgis kompiuterinį raštingumą, atitinkantį jų išsimokslinimą ir profesinę kvalifikaciją. Tokie planai įteisinti Vyriausybės patvirtintoje Visuotinio kompiuterinio raštingumo programoje, kurios įgyvendinimas per devynerius metus kainuos 26631 mln. litų.

Lietuva – stebuklų šalis

Vilius BRAŽĖNAS

Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Lipdukas ant jaunuolio krūtinės sutvirtino mano pažiūrą į Baltijos kelio reikšmę šiandien.

Turėjau laimės gyventi tada, kai per Lietuvą į kitas Baltijos šalis nusitiesė pasaulį nustebinęs Baltijos kelias. Pavyko pamatyti jį iš tolo ir iš arti. Prieš penkiolika metų iš tolo jį mačiau televizoriaus ekrane ir laikraščiuose. Iš arti ties šešioliktuoju kilometru (nuo Vilniaus) jį „mačiau“ dalyvaudamas jo 15-ųjų metinių minėjime. Dabar jau stovėjau spausdamas rankas tautiečių, kurie prieš 15 metų patriotų grandinėje spaudė kitų patriotų rankas.

Demokratija ir laisvė

Demokratija -gaikiškai tautos valdžia. Ji gimė Atėnuose, kur gyventojai, susirinkę miesto aikštėje, spręsdavo miesto – valstybės reikalus. Vėliau, valstybėms išsiplėtus, gyventojų sukviesti nebuvo galima, o priimti įstatymus valdovai, bent be dalies gyventojų pritarimo, taip pat negalėjo. Romoje iš patricijų buvo sudaroma senių taryba – Senatas, Vokietijoje – Reichstagas, Lenkijoje – Seimas. Jie atstovavo aukštuomenei. Renkami parlamentai atsirado tik XIX a. antroje pusėje, tačiau ir juose nebuvo visų gyventojų sluoksnių atstovų – nebuvo demokratiški. Labiausiai iškreipta buvo vadinamoji socialistinė demokratija, kai deputatus į Aukščiausiąją Tarybą parinkdavo kompartija, o gyventojai tik verčiami balsavo. Panašiai yra ir dabartinėje Lietuvoje. Skirtumas tas, kad kandidatus parenka ne viena partija, bet kelios. Mes balsuojame tik įvairiai skatinami – lankstukais, alaus taurėmis, nerealiais pažadais.

Karas Europai?

Liepos pabaigoje su „Al Qaeda“ siejama grupuotė - Abu Hafso Al Masri brigados - viename iš tinklalapių išplatino gana nemalonų europiečio ausiai pranešimą. Europai skelbiamas džihadas (šventasis karas)! Pagrindiniais taikiniais nurodomi didieji Europos miestai, tad klausimas apie tokio karo “šventumą” atmestinas be išankstinio šios problemos nagrinėjimo.

„Mes priversime drebėti Europos miestus. Mes patvindysime juos krauju. Jūs būsite priversti pajusti jo skonį“, – maždaug tokiais žodžiais yra kreipiamasi į šalis, kurios dalyvauja Irako konflikte.

Valstybinio terorizmo grandinė

Česlovas IŠKAUSKAS,

politikos apžvalgininkas

Vyrai gelbsti įkaitais Beslano mokyklos sporto salėje buvusias mergaites EPA-ELTA nuotrauka

Rugpjūčio pabaiga ir kalendorinio rudens pradžia Rusijoje buvo paženklinta teroro ženklu. Dviejų keleivinių lėktuvų susprogdinimas, savižudės teroro išpuolis prie Maskvos metro stoties, kelių šimtų įkaitų užgrobimas Šiaurės Osetijos mokykloje – tai toli gražu ne visas ir, žinoma, nebaigtas smurto sąrašas.

Prie jo pridurkime dar vieną terorizmo atmainą – valstybinį terorizmą.

Tibeto paslapčių pėdsakais Rerichai GPU ir NKVD tarnyboje

Petras KATINAS

Nikolajaus Rericho portretas, kurį 1928 metais nutapė jo sūnus S.Rerichas

Praeituose „Horizontuose“ rašėme apie Trečiojo Reicho vadovų – Hitlerio, Himlerio ir kitų – organizuotą ekspediciją į Tibetą ieškoti tariamos pasaulio ašies, esančios paslaptingojoje Šambaloje. Tačiau nei Dievą, nei velnią netikėję bolševikai kur kas anksčiau už vokiečių nacius susidomėjo paslaptinga šalimi – Tibetu. Tam buvo pasitelkti žinomiausi čekistai, užverbavę garsųjį dailininką ir mokslininką Nikolajų Rerichą. Tiesa, mokslininku jį galima vadinti gana sąlyginai, nes mistikos ir fantastiškų pranašysčių mokslo sričiai nepriskirsi. Iki bolševikų revoliucijos N.Rerichas turėjo tikrojo valstybės patarėjo („statskij sovetnik“) laipsnį, kuris prilygo armijos generolo majoro ir karo laivyno kontradmirolo laipsniui. 1899 metais N.Rerichas baigė Peterburgo universiteto Juridinį fakultetą. Kartu su juo mokėsi ir būsimasis bolševikų vyriausybės užsienio reikalų ministras (tada vadintas komisaru) Georgijus Čičerinas.

Paryžius ir Berlynas Maskvos voratinklyje

Petras KATINAS

Prieš pat tragediją Šiaurės Osetijoje Rusijos prezidentas Sočio rezidencijoje priėmė du savo geriausius bičiulius iš Europos – Prancūzijos prezidentą Žaką Širaką ir Vokietijos kanclerį Gerhardą Šrioderį. Nors jokio oficialaus komunikato apie susitikimo rezultatus nebuvo paskelbta, o apsiribota tik bendromis frazėmis, tačiau, kaip rašė Rusijos ir Europos laikraščiai, susitikimas priminė sovietinius laikus. Tarsi pas SSKP CK generalinį sekretorių būtų atvykę kokie nors buvę vasalai iš „broliškų“ Prancūzijos ir Vokietijos kompartijų. Koks nors Ž.Maršė ar E. Honekeris. Tas pats glėbesčiavimasis ir bučiniai į skruostus.

Peštynėse dėl aukščiausių ES postų pamirštami Europos interesai

Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas EPA-ELTA nuotrauka

Pasak verslo dienraščio „Financial Times“, šalims bandant užsitikrinti aukščiausius Europos Sąjungos (ES) postus savo atstovams, visos Europos interesus užgožia nacionaliniai motyvai ir lyčių politika. Todėl chaotiškai pešantis dėl įtakingiausių postų Briuselis tampa panašus į viduramžių mugę, kurioje renkamasi iš kostiumuotų įvairių tautybių pretendentų.

Vokietijai gali nepavykti pašalinti skirtumų tarp rytinės ir vakarinės dalių

Vokietijos kancleris Gerhardas Šrioderis apžiūri senais laikraščiai apklijuotą VDR automobilį “Trabant”

Viešai suabejodamas tuo, ar Vokietijai pavyks įveikti didžiulius gyvenimo lygio ir kitus skirtumus tarp rytinės bei vakarinės šalies dalių, Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris sulaužė tabu, kurį išdrįstų sulaužyti tik nedaugelis politikos elito atstovų, rašo „International Herald Tribune“.