"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2005 m. liepos 20 d., Nr. 13 (106)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos



ARCHYVAS

2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Afrikos galvosūkiai

Petras KATINAS

Tonis Bleiras ir Džordžas
Bušas yra už skolų Afrikai
nurašymą

Jau iš anksto buvo aišku, kad Didžiojo aštuoneto (labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių) lyderių susitikimas, vykęs prieš savaitę Škotijoje, nebuvo draugiškas pasaulio galingųjų pokalbis. Pirmiausia dar vieną akibrokštą iškrėtė Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas. Minint Karaliaučiaus įkūrimo 750-ąsias metines, Ž.Širakas, kaip Rusijos prezidento V.Putino svečias, kartu su kitu Maskvos bičiuliu Vokietijos kancleriu G.Šrioderiu tiesiog grubiai išplūdo Didžiąją Britaniją. Kaip teigia užsienio žurnalistai, Ž.Širakas, matyt, galvojo, kad šis jo grubus išpuolis nepateks į viešumą, tačiau įvyko atvirkščiai, ir Didžiosios Britanijos premjeras, dabar pirmininkaujantis ES, pelnytai pasijuto įžeistas. O JAV prezidentas Džordžas Bušas, vykdamas į Škotiją, demonstratyviai sustojo Danijos sostinėje Kopenhagoje, tuo išreikšdamas padėką Danijai, parėmusiai JAV ir jos sąjungininkų karinę operaciją Irake. Be to, JAV prezidentas iš anksto kategoriškai pareiškė, kad Vašingtonas neprisijungs prie vadinamosios Kioto sutarties. Kaip žinoma, ši sutartis įpareigoja sumažinti anglies dioksido išmetimą į atmosferą siekiant sumažinti vadinamąjį šiltnamio efektą, kuris ir sukelia žemės klimato atšilimą. Amerikiečiai įsitikinę, kad taip nėra, nes JAV nėra pačios didžiausios atmosferos teršėjų. Pasak D.Bušo, kur kas daugiau teršia aplinką technologiškai atsilikusios ir besivystančios šalys, kurios gamtą teršia daugiau nei JAV.


Dėl Rusijos prieštaravimo
tiesai ir pačiai sau

Rusijos politikai vis labiau painiojasi vengdami istorinės tiesos santykiuose su Baltijos valstybėmis. Nepalankūs sienų sutartims su Latvija ir Estija, kurių reikalauja Europos Sąjunga, jie rado priežastį vėl nepasirašyti arba neratifikuoti šių seniai parengtų sutarčių, nes partneriams svarbūs konstituciniai Baltijos šalių egzistavimo pagrindai apima 1920 metų Taikos sutartis su Sovietų Rusija ir neišvengiamai primena apie tuomet pripažintą šiek tiek didesnę aptariamų valstybių teritoriją. 1944 metais Kremlius atkirpo jų rytinius gabalus ir priskyrė Rusijos Federacijai kaip vienai sovietinių respublikų. Dabar nei latviai, nei estai nereikalauja tų teritorijų grąžinti, tačiau vien Latvijos ir Estijos 1918-1940 metų nepriklausomybės prisiminimas arba priminimas Kremliui sukelia alergijos priepuolį. Žinoma, kaltinimai teritorinėmis pretenzijomis absurdiški, nes estai ir latviai atsisako to, kas iš jų atimta, o ne atvirkščiai.


„Strategai“

Petras KATINAS

Premjeras dar kartą pademonstravo, kas iš tiesų valdo Lietuvą. Nepaisydamas Prezidento kritikos dėl „atskirosios“ užsienio politikos, kurią vykdo žemės ūkio ministrė K.Prunskienė, Premjeras, matyt, įvertindamas ministrės („Šatrijos“) žygdarbį už kelionę į Kaliningradą, paskyrė ją Vyriausybės strateginio planavimo komiteto nare. Taigi įtraukdamas „diplomatijos galiūnę“, labai patyrusią užsienio politikos reikaluose, anot jos pačios, K.Prunskienę Vyriausybės strateginio planavimo grupę, Premjeras ją ne nubaudė, kaip turėjo padaryti, bet suteikė teisę tvarkyti ir užsienio politikos reikalus.


Demokratijų politika – užkirsti kelią kraštutinėms jėgoms

Dr. Petras JOKUBKA

Šio straipsnio pagrindinė mintis – pagrįsti savo prielaidas, kad demokratijų politika yra tyliai leisti kraštutiniams agresoriams įsigalėti, paimti kai kuriose valstybėse valdžią, kad jie ten prieš nekaltus žmones padarytų didelius nusikaltimus, už kuriuos gyventojai juos pasmerktų, jų bijotų ir taptų jų amžinais priešais. Demokratijos leido įsigalėti komunizmui, kad paskui sužlugdytų pačią idėją. Taigi tuo pačiu tikslu demokratijos leido įsigalėti musulmonų kraštutiniams elementams, kad pasaulis juos pasmerktų ir nugalėtų.


Turėjo bobutė, arba Dūmai akims

Ko jau ko, bet dūmų akims Lietuvoje nestinga. Nereikia pasakų, kad „Mažeikių naftą“ perka „Gazprom“. „Mažeikių naftą“ nori perimti Rusijos vyriausybė, pati perimanti į visišką valstybės nuosavybę anksčiau tik priklausomą, paklusnų „Gazprom“. Jo vardu buvo pasiglemžtos televizijos ir svarbesnė spauda. Dabar jau pasiėmusi patį „Gazprom“, po to Rusijos vyriausybė vėl pardavinės jį akcijomis, tačiau kontrolinį paketą pasiliks sau. Toks yra prezidento V. Putino draugelių Kremliuje planas, jeigu kas nori žinoti. O prisiklausėm dar neseniai rusiškai lietuviškų makaronų, neva „Gazprom“ – tai komercija, privatus verslas, ir turėjo bobutė žilą oželį. Pasenusi sriuba, tinkama kokiems nors rinkimams Švenčionių rajone, bet dabar turim kalbėti aiškiai.


Ar Baltijos šalys kelia grėsmę Rusijai?

Maskvoje vykusiame pasitarime, kurį organizavo Federacijos Taryba, buvo nuspręsta, kad Rusijos įvaizdį užsienyje gadina Baltijos valstybės ir Lenkija. Nors žurnalistai į pasitarimą nebuvo įleisti, bet su kai kuriomis šio „smegenų plovimo“ detalėmis supažindino Maskvos laikraščiai. Pasitarimo dalyviams buvo išdalytas nežinomų autorių parengtas pranešimas, iš kurio galima suprasti, kad Rusijos įvaizdį pasaulyje gadina jos slapti priešai užsienyje. „Pasaulyje yra žmonių, politinių grupuočių ir net kai kurių valstybių valdančiųjų sluoksnių, kurie artimiausioje ateityje neatsisakys antirusiškos retorikos“, – teigiama dokumente. Anot jo autorių, neigiamą Rusijos įvaizdį šie sluoksniai kuria todėl, kad „jiems nepatinka Rusijos kaip suverenios valstybės gyvavimo faktas“.


Įvedant eurą – jokių nuolaidų

Euro zonos narėmis siekiančioms tapti Baltijos šalims nebus taikomos jokios nuolaidos, pareiškė Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų politikos komisaro Choakino Almunijos atstovė. Šis pareiškimas buvo padarytas po to, kai Latvijos ministras pirmininkas Aigaras Kalvytis viename per televiziją transliuotame interviu sakė, kad Latvijos narystė euro zonoje 2008 metais bus politinis ES ir Europos centrinio banko sprendimas.


Dirbti į Vakarus patraukę lietuviai turėtų sugrįžti

Masiškai į Vakarus ieškoti darbo traukiantys lietuviai turėtų grįžti, kai mūsų šalis sustiprės ekonomiškai, įsitikinęs Airijos Atstovų rūmų pirmininkas Roris Ohanlonas. Prieš porą dešimtmečių Airija buvo susidūrusi su panašiomis problemomis – tūkstančiai gyventojų išvyko į užsienį, daugiausia – į Jungtines Valstijas. Tačiau prieš kurį laiką nemaža dalis naujųjų išeivių sugrįžo. Lietuvoje viešėjusio R. Ohanlono duomenimis, šiuo metu Airijoje įsikūrę apie 30 tūkst. lietuvių. „Prieš 20 metų nedarbo lygis pas mus siekė 18 proc.


Europos dešinieji smerkia Baltijos valstybių okupaciją

Europos liaudies partijos (ELP) politinis biuras ir taryba jungtiniame posėdyje Lietuvos europarlamentaro Vytauto Landsbergio teikimu priėmė rezoliuciją dėl 65-ųjų Baltijos valstybių okupacijos metinių. Rezoliucijoje pažymima, kad trys Baltijos valstybės – Estija, Latvija ir Lietuva – 1940 m. birželio 15-17 d. buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, prarado savo valstybingumą, neteisėtai inkorporuotos į SSRS sudėtį patyrė valstybinės santvarkos ir pilietinės visuomenės sunaikinimą, nesuskaičiuojamas žmonių tragedijas ir žalą.


NATO būtinos konsultacijos su kitomis saugumo organizacijomis

Lietuvos ambasadorė NATO Gintė Damušytė tvirtina, jog NATO tapo globaliu saugumo veikėju, tačiau Aljansui vis tiek būtinos politinės konsultacijos su kitomis organizacijomis. „NATO – bene vienintelė tarptautinė organizacija, turinti reikiamus instrumentus realiai veikti iškilus grėsmėms saugumui ar įsiplieskus konfliktams“, – teigia ambasadorė. G.Damušytė NATO ir nevyriausybinės organizacijos „Moterys tarptautiniame saugume“ Briuselyje rengtoje konferencijoje skaitė pranešimą „Transatlantinis Aljansas XXI amžiuje“. Pasak diplomatės, NATO jau peržengė tradicines atsakomybės erdves, tapdama tikrai globaliu saugumo veikėju. Tai, anot jos, Aljansas įrodė ir paskutiniuoju įsipareigojimu teikti paramą Afrikos Sąjungos vadovaujamai misijai Darfūre. Tačiau, ambasadorės žodžiais, NATO būtinos intensyvesnės, reguliaresnės politinės konsultacijos su kitomis saugumo sferoje veikiančiomis organizacijomis, ypač Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Tautomis.


Kai mintys neduoda ramybės

Vilius BRAŽĖNAS

Kartais galvon užklysta mintys, apie kurias reikalo žinovai galėtų knygas parašyti, o kitiems kiltų daugybė klausimų. Tie klausimai ir verčia tokiomis mintimis pasidalyti su skaitytojais.

Pavyzdžiui, Antrosios Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikos viena dalis kelia gan rimtų klausimų.


Vertingą medžiagą panaudos
per istorijos pamokas

Kelionė į Torontą – atmintys ir rožės
laistymas ant istoriko Adolfo Šapokos kapo

Rūta JONUŠKIENĖ

Mokytoja Birutė Kairienė
su Vladu Aušrotu ir Feliksu
Mockumi, kurie dirbo „Tėviškės
žiburiuose“ kartu su Adolfu Šapoka

Kitais metais minėsime mūsų kraštiečio istoriko Adolfo Šapokos gimimo 100-ąsias metines. Utenos rajono savivaldybė, Vilniaus pedagoginis universitetas ir A.Šapokos gimnazija rūpinasi šio visai Lietuvai žinomo žmogaus atminimo įamžinimu ir išsaugojimu. Utenos seniūnija įsipareigojo sutvarkyti Grybelių kaime stovinčio stogastulpio aplinką, A.Šapokos gimnazija paskelbė istorinio rašinio ir ekslibriso konkursą ir numatė išleisti proginį kalendorių, kuriame bus išspausdinti konkurso prizininkų darbai. Vilniaus pedagoginis universitetas nutarė pradėti leisti istoriko A.Šapokos rinktinius raštus. Dalis kūrybinio palikimo yra saugoma Toronte, Kanados lietuvių muziejuje-archyve. Tiriamajai veiklai buvo sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja daktarė docentė N.Asadauskienė.


Čikaga paminėjo romano
„Džiunglės“ sukaktį

Vartai į skerdyklą, kurioje
dirbo lietuvis emigrantas
Jurgis Rudkus

Birželio 23 dieną lietuviai gausiai susirinko prie Čikagos skerdyklų vartų į literatūrinio paminklo paskelbimo iškilmes. Minėjimas buvo surengtas paminėti šimtą metų, kai išleistas Aptono Sinklero (Upton Sinclair) (1878-1968) romanas „Džiunglės“. Romane aprašytos nežmoniškos darbo sąlygos buvusiose Čikagos skerdyklose ir atpasakotas lietuvių šeimos gyvenimas skerdyklų rajone. Pagrindinis romano veikėjas Jurgis Rudkus pirmaisiais praėjusio amžiaus metais atvyko į Ameriką „laimės ieškoti“ su dvylikos asmenų šeima. Dėl nepaprastai žiaurių darbo ir gyvenimo sąlygų per trejus metus dalis šios šeimos mirė, kiti nusirito į visuomenės dugną ir tik Jurgis išliko galutinai nepalaužtas. Knyga, sukėlusi iki tol negirdėtą sambrūzdį ne tik Amerikoje, bet ir Europoje, dar tais pačiais metais buvo išversta į 36 Europos kalbas.


Kas kariaus su Rusija?

Valdas KILPYS

Gegužės pabaigoje Rusijos žiniasklaidoje buvo paskelbti naujausi tyrimų agentūros „Levada Centr“ duomenys apie „šalies priešus ir draugus“. Klausiama buvo apie konkrečias valstybes, kurios yra priešiškos arba draugiškos Rusijai. Rezultatai tikrai verčiantys susimąstyti ir daug pasakantys. Būtent jie ir inspiravo šio straipsnio atsiradimą.


Europa suka nauju keliu?

Po nesėkmingo ES viršūnių susitikimo birželio mėnesį darosi pakankamai aišku, kad nesutarimais ES viduje puikiausiai naudojasi Rusija. Senais, dar SSRS laikais galiojęs Maskvos užsienio politikos principas „skaldyk ir valdyk“ vykdomas ir dabar. Tuo labiau kad apie bendrą Europos Sąjungos užsienio politiką šiuo metu nėra ir kalbos. Maskva nors kol kas ir vengia komentuoti Didžiosios Britanijos, nuo liepos 1-osios perėmusios pirmininkavimą ES, poziciją, tačiau aiškiai parodo, jog visas viltis, kad ES politika vystytųsi Rusijai palankia linkme, ji deda į Prancūziją, Vokietiją ir Belgiją.


Vietoje Varšuvos bloko – Šanchajaus

Rusijos prezidentas V.Putinas, prieš išvykdamas į Didžiojo aštuoneto susitikimą Škotijoje, dalyvavo dar viename susitikime Kazachstane. Čia įvyko vadinamajai Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijai priklausančių šalių lyderių susitikimas. Jame nedviprasmiškai buvo kalbama, kad Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija jau dabar į antrą vietą nustumia NVS, taip pat šių šalių sudarytą kolektyvinio saugumo paktą bei neseniai reklamuotą Vieningą ekonominę erdvę, į kurią turėjo įeiti Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Kazachstanas.


Rusiškas desantas Briuselyje

Briuselyje, Europarlamente, įvyko konferencija skambiu pavadinimu: „Rusakalbiai gyventojai Europos Sąjungoje: pilietinės visuomenės atsiradimas“. Konferencijoje įkurta ES Rusų partijų federacija, taip pat ir visuomeninė organizacija – Europos Sąjungos rusų aljansas. Renginio organizatoriai – prorusiškos Europos Parlamento Žaliųjų ir Europos laisvojo aljanso europarlamentarų grupės. ES rusų partijos kūrimo iniciatorė ir didžiausia entuziastė yra europarlamentarė Tatjana Ždanok. Anot Lietuvos rusų sąjungos pirmininko Sergejaus Dmitrijevo, ji yra „vienintelė rusų deputatė Europos Parlamente, Latvijos atstovė“. Šios veikėjos pasisakymai Rusijos ir gausioje Latvijos rusų žiniasklaidoje dvelkia ne tik „persekiojamų“ rusakalbių Baltijos šalyse „gynimu“, bet ir neslepiamu rusiškuoju šovinizmu.


Sportas ir politika

Paryžiaus Eliziejaus laukuose
įvyko šventė, siekiant surengti
2012 metų Olimpiadą
EPA-ELTA nuotrauka

Singapūre posėdžiavęs Tarptautinis olimpinis komitetas nusprendė 2012 metų olimpines žaidynes surengti Londone. Į Olimpiados šeimininkus, be Londono, dar pretendavo Paryžius, Niujorkas, Madridas ir Maskva. Rusijos sostinė iškrito jau po pirmojo balsavimo turo. Tad dėl teisės surengti 2012 metų Olimpiadą varžėsi Londonas ir Paryžius. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas dėjo visas pastangas, jog Paryžius taptų būsimųjų žaidynių šeimininku. Ž.Širakas dėl to net vėlavo į Didžiojo aštuoneto lyderių susitikimą Škotijoje. Apžvalgininkai pažymi, kad dėl to Londono ir Paryžiaus santykiai, ir taip jau gerokai pašliję, pablogės dar labiau. Beje, Londone jau vyko 1908 ir 1948 metų Olimpiados ir jis 2012 metais taps pirmuoju miestu pasaulyje, kuriame vyks jau trečiosios olimpinės žaidynės. Bet iki to laiko dar 2008 metais įvyks žaidynės Pekine, kurioms Kinijos valdžia rengiasi labai rimtai.


Nematyti kruvinos puotos galo

Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Bleiras, paskelbus sprogimų Londone vykdytojų – keturių asmenų nuotraukas ir pavardes, sakė esąs sukrėstas tuo, kad tą piktadarybę įvykdė britai. Čia gimę ir augę, baigę mokslus. Tačiau trys iš jų kitų, išeivių, atvykusių iš Pakistano, šeimų, o vienas kilęs iš Jamaikos. Visi pripažįsta, kad Anglijos Skotland Jardas ir policija, išaiškinant teroristų tapatybes, atliko milžinišką darbą ir įrodė savo didelį profesionalumą. Bet nuo to nė kiek ne lengviau. Europa ir pasaulis nebežino, ką daryti su teroristais mirtininkais. Tuo labiau tikėti, kad sprogimus organizuoja vos ne visagale skelbiama „Al Qaeda“ ir jos užverbuoti įvairiose Europos valstybėse gyvenantys musulmonai, vargu ar įmanoma. Jeigu taip yra iš tiesų, tai ko tada vertas vos ne šimtmečių patirtį turinčios geriausios pasaulio žvalgybos.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija