„Nenugalimieji“

Petras KATINAS

Rusijos strateginių ypatingosios paskirties raketinių pajėgų vado pavaduotojas Vitalijus Linikas pareiškė, kad buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano pradėta „žvaigždžių karo“ programa, sunaikinant priešo balistines raketas su branduoliniais užtaisais, nieko gera nedavė. Esą tam tikslui jau išleisti 160 milijardų dolerių nuėjo niekais, nes rusai patobulino ir sukūrė naujas balistines raketas, kurių sunaikinti ore ar tuoj po paleidimo neįmanoma. Pasak V.Liniko, ypač sunku sunaikinti tas rusų branduolines galvutes, kurios atsiskiria nuo raketų prieš pasiekiant numatytus taikinius, nes tuo metu aplink jas paleidžiama keliasdešimt oro balionų, nudažytų metalo dažais. Todėl beveik neįmanoma atskirti tikros branduolinį užtaisą nešančios galvutės. Spalio pabaigoje iš Baikonuro kosmodromo buvo paleista tarpkontinentinė rusų balistinė raketa PS-18, Vakaruose vadinama „Stiletu“. Rusų generolai giriasi, kad ši raketa, 20 metų buvusi kovinėje parengtyje, sėkmingai sunaikino taikinį Kamčiatkoje. Dabar Rusija turi apie 160 „Stiletų“ ir kiekvienoje iš jų yra po šešis blokus su branduoliniais užtaisais.

Laikraščio „Rossijskaja gazeta“ karinis apžvalgininkas Igoris Jelkovas giriasi, kad neseniai iš Plisecko kosmodromo buvo paleista mobili tarpkontinentinė balistinė raketa „Topol“, kurios paleidimas sukėlė „depresiją Pentagone“. Teigiama, kad naujoji šios raketos branduolinė galvutė gali pakeisti kursą, yra labai manevringa ir skrenda 5-6 kilometrų per sekundę greičiu, todėl jos sunaikinti neįmanoma.

Visas tas Rusijos generolų sukeltas triukšmas apie tarpkontinentinių balistinių raketų neregėtas galimybes pralaužti bet kokią priešraketinę gynybą prasidėjo po to, kai Lenkijos gynybos ministras R.Sikorskis paskelbė slaptus sovietų planus, kurie buvo modeliuoti 1979 metais vykusiose Varšuvos bloko karinių štabų pratybose. Pagal tą planą, visa Europa po NATO ir SSRS „pasikeitimo“ branduoliniais smūgiais turėjo tapti Mėnulio dykuma. Dabar Rusijos armijos generolai ir politikai kaltina Lenkiją ne tik išdavus buvusius sąjungininkus, tiksliau sakant, šeimininkus, bet ir tuo, kad naujoji Lenkijos vyriausybė, vadovaujama premjero Kazimiežo Marcinkievičiaus, viešai pareiškusi, jog Varšuva sutinka tapti Vašingtono kuriamo priešraketinio skydo dalimi. Maskvos propagandininkai remiasi kai kurių Lenkijos laikraščių pranešimais, kad Lenkija veda slaptas derybas su JAV dėl įkurdinimo Lenkijoje vienos iš trijų JAV bazių, kuriose bus dislokuotos raketos, galinčios sunaikinti raketas, paleistas iš „blogio ašies“ valstybių. JAV priešraketinės gynybos ekspertas Veidas Busas tokios galimybės dislokuoti Lenkijoje vieną priešraketinio skydo komponentų neatmeta. Tuo tarpu kitas Pentagono atstovas iš JAV Priešraketinės gynybos valdybos Rikas Leneris pripažino, kad JAV priešraketinės gynybos sistema kol kas nesugebėtų visiškai atremti raketinio smūgio iš Rusijos. Ypač nuo rusiškų raketų RS-20 – „Satana“ („Šėtonas“) ar „Topol-M“.

Jeigu Lenkijoje iš tiesų bus įsteigta JAV priešraketinės gynybos bazė, tai ji būtų pirmoji, esanti ne Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje. Iki šiol yra dvi tokios bazės Aliaskoje ir Kalifornijoje. Maskvoje sukeltas triukšmas dėl tokios galimos JAV priešraketinės gynybos bazės atsiradimo turi vieną pagrindinį tikslą: sukiršinti Lenkiją su ES, pirmiausia su tomis senosiomis ES valstybėmis, kurios yra faktiškos Rusijos sąjungininkės.

Kita vertus, tai suteikia progą Rusijos militaristiniams-revanšistiniams sluoksniams kelti karinę isteriją. Rusijos armijos generalinio štabo generolai pareiškė, jog yra pasirengę artimiausiu metu Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje dislokuoti naujausius Rusijos operatyvinių-taktinių raketų kompleksus „Iskander-M“. Paklaustas, kodėl staiga prireikė dislokuoti raketas, vienas Generalinio štabo generolas dienraščio „Izvestija“ apžvalgininkui atsakė: „Klausimas „kodėl“ yra retorinis. Ypač tada, kai visiškai šalia Rusijos sienų atsiranda amerikiečių bazės, o buvusiose Varšuvos bloko šalyse – priešraketiniai ginklai. Ir ką dabar kaltina Varšuva, vėl tapusi naujų sąjungininkų įkaite?“

Dėl galimo JAV karinio dislokavimo buvusiose Varšuvos bloko šalyse, aišku, Maskvos pakurstyti, nepatenkinti ir kai kurie aukšti ES pareigūnai. Jau imama gąsdinti Rumuniją, kad, jos vyriausybei sutikus įkurti Rumunijoje tris JAV bazes, ji gali būti nepriimta į Europos Sąjungą 2007 metais.

© 2006 „XXI amžius“