2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Galimos Maskvos ir Kijevo konflikto pasekmės

Maskvos remtas kandidatas į Ukrainos prezidentus, dabar Regionų partijos pirmininkas Viktoras Janukovičius apkaltino Ukrainos valdžią kurstant antirusiškas nuotaikas pirmiausia dėl dujų tiekimo problemų. V.Janukovičius pabrėžė, jog tokia Kijevo politika yra Vakarų užsakymo vykdymas ir ja siekiama diskredituoti ne tik Maskvą, bet ir Ukrainos opoziciją. Iš tiesų ir Maskvai, ir jos statytiniams Ukrainoje yra dėl ko nerimauti. Ukraina jau priimta į Pietryčių Europos šalių gynybos ministrų tarybą, į kurią įeina ir kelios NATO šalys. Taip pat Kremlius nepatenkintas, kad Ukraina jau netolimoje ateityje taps NATO nare. Ukrainos politinio elito dauguma siekia, jog Ukraina įsilietų į Vakarus. Ir kuo greičiau. Vienintelė kliūtis, su kuria susiduria Kijevas, – Rusijos pozicija. Bet niekas pernelyg ir nesistengia kreipti dėmesį į tą poziciją. Žinoma, Maskva bus išklausyta, bet ne daugiau.

Pasyvumo vaisiai

Petras KATINAS

Visas pasaulis, pirmiausia Europa, su nerimu stebėjo Rusijos ir Ukrainos konfliktą dėl „Gazprom“ tiekiamų dujų kainos padidinimo beveik penkis kartus. Po labai ilgų ir sunkių derybų pagaliau buvo rastas kompromisas, o dėl dujų kainos tame susitarime taip ir liko tiek daug painiavos, kad net „Gazprom“ vadovai nesugebėjo visiems suprantamai paaiškinti tos labai sudėtingos formulės. Tačiau šis konfliktas, tiksliau, grubiausias Maskvos spaudimas nenorinčiai paklusti Ukrainai, atrodo, pagaliau privers atmerkti akis tiems Europos politikams, kurie pasiskelbė Rusijos prezidento V.Putino draugais ir bičiuliais ir netgi įžiūrėjo, kad Rusija eina demokratijos keliu.

Naujametė Kremliaus „dovanėlė“

Sausio 4 dieną Europos Sąjungos vadovybė sušaukė visų 25 ES valstybių energetikos pareigūnų susitikimą, kuriame buvo sprendžiama, ką daryti dėl Rusijos spaudimo Ukrainai, mat Rusija ketino smarkiai padidinti jai dujų kainas nuo 2006 m. sausio 1 d. Rusijos prezidentas, paskutinę 2005 metų dieną kalbėdamas per televiziją, pareiškė, kad Maskva sutinka tiekti dujas Ukrainai dar tris mėnesius sena kaina, t.y. po 50 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų dujų, tačiau,jiems praėjus, dujų kaina bus padidinta penkis kartus – iki 230 dolerių. V.Putinas dėjosi „broliškosios slavų tautos“ draugu ir teigė, jog nenori skriausti brolių slavų, kurie vis tiek anksčiau ar vėliau susijungs. Kijevas atmetė šį V.Putino pasiūlymą ir kaltino Maskvą sulaužius ankstesnius susitarimus dėl dujų tiekimo ir kainos už jas. Atvykusio į Maskvą Ukrainos premjero J.Jenachurovo derybos su Rusijos vadovais nedavė jokių rezultatų.

Politinės kultūros revoliucija

Paulius Saudargas

Penkiolika metų ryto prieblandos… Tikrosios laisvės aušros kol kas nesulaukėme. Kada subręsime gyventi europinės demokratijos sąlygomis? Nejau mums reikia dar vienos, jau ne politinio režimo, bet politinės kultūros revoliucijos? Lietuviškosios politikos aušroje sušvitęs partinių pavadinimų spektras silpnai koreliuoja su politinių ideologijų turiniu ir idėjų verte šiandienos Lietuvai.

2005-ieji: politinės pagirios ar tolesnis kelias į oligarchinę valstybę?

Tomas Bakučionis

Jauniaus Augustino piešiniai

Tradicija, nuplėšiant paskutinius metų kalendoriaus lapelius, pakalbėti ir pamąstyti apie praėjusius metus – sena kaip pasaulis. Prabėgusių metų vertinimuose pastebima ryški takoskyra tarp pirmųjų valstybės asmenų. Viename krante stovi prezidentas Valdas Adamkus, panūdęs 2005-uosius išbraukti iš atminties, kitame – Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir premjeras Algirdas Brazauskas, besididžiuojantys „produktyviu“ Seimo ir „stabiliu“ Vyriausybės darbu, besipiktinantys „dirbtinai sukeltais“ skandalais. Tokios šių dviejų politikų, atstovaujančių vienai – valdžios partijai, nuomonės buvo iš anksto aiškios.

Nepasmerktas genocidas

Petras KATINAS

Ukrainos valstiečiai priešinosi kolektyvizacijai, kovodami prieš raudongvardiečius, atvykusius konfiskuoti derliaus, o paskui slėpėsi miškuose. Norėdami juos iš ten išvilioti, čekistai padegdavo miškus

Lietuvos Seimas išdrįso priimti pareiškimą „Dėl politinių represijų ir badmečio aukų Ukrainoje 1932-1933 m. paminėjimo“. Pareiškimas parengtas ir priimtas Seimo Užsienio reikalų komiteto dėl lapkričio 28 dieną Ukrainoje minėto 1932-1933 metais organizuoto badmečio Ukrainoje. Per totalitarinio komunistinio režimo suplanuotą ir įvykdytą badmetį Ukrainoje žuvo per septynis milijonus žmonių. Tai yra kas penktas Ukrainos gyventojas. Daugelio istorikų duomenimis, badu buvo numarinta kur kas daugiau žmonių – iki 15 milijonų. Net keista, kad dabartinės sudėties Seimas priėmė tokį pareiškimą. Ypač žinant jo daugumos sudėtį. Tiesa, trys parlamentarai balsavo prieš, 18 susilaikė. Vadinasi, prieštaravo tokiam pareiškimui. Aišku, daugelis buvusių nomenklatūrininkų ir vadinamųjų agrarininkų, iki šiol teberaudančių dėl „klestėjusių“ kolchozų sunaikinimo, skaudančia širdimi susitaikė su tokiu pareiškimu.

Rusijos dujotiekio strategija: sukelti įtampą Ukrainoje

Regis, tik tokios nelaimės kaip sniego griūtis pramogų arenoje Vokietijoje ar sprogimas akmens anglių šachtoje JAV galėjo atitraukti įdėmius pasaulio žvilgsnius nuo dujų tiekimo konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos, kuris dar kartą parodė, jog Europos Sąjunga nėra pasirengusi duoti tinkamą atsaką politizuotiems Rusijos kaprizams. Dujotiekio čiaupo užsukimo ultimatumą Rusija galėtų pareikšti bet kuriai iš jos dujas perkančiai Europos Sąjungos narei ir ši liktų įspeista į kampą. Stratforo strateginio planavimo korporacijos analitikas Peteris Ceihanas vakarietišku požiūriu gilinasi į kelias pastarąsias savaites besitęsiančius Rusijos ir Ukrainos ginčus dėl gamtinių dujų tiekimo.

Keblūs klausimai

Vilius Bražėnas

Šiuo metu tokių klausimų politikoje gausybė. Apie kiekvieną reikia išsamesnės studijos, kad visiškai būtų apsvarstyti. Keletą jų bent trumpai aptarsime.

Raudonas akiplėšiškumas teisme

Senas posakis „Miško žvėris į mišką žiūri“ yra neginčijamai teisingas. Todėl daugiau negu skandalingas žurnalisto nuteisimas Kaune už žodžio „kolaborantas“ taiklų pavartojimą nelabai nustebino, nors ir itin pašiurpino. Labiau (ir nemaloniai) nustebino masinio pasipiktinimo stoka. Gal tai įrodo, jog ir posakis „Patriotų pilna, o patriotinės veiklos – stoka“ yra teisingas?

„Nenugalimieji“

Petras KATINAS

Rusijos strateginių ypatingosios paskirties raketinių pajėgų vado pavaduotojas Vitalijus Linikas pareiškė, kad buvusio JAV prezidento Ronaldo Reigano pradėta „žvaigždžių karo“ programa, sunaikinant priešo balistines raketas su branduoliniais užtaisais, nieko gera nedavė. Esą tam tikslui jau išleisti 160 milijardų dolerių nuėjo niekais, nes rusai patobulino ir sukūrė naujas balistines raketas, kurių sunaikinti ore ar tuoj po paleidimo neįmanoma.

Naujos Rusijos superraketos

Kremliaus valdovai giriasi, kad 2005 metų pabaigoje aukso ir valiutos atsargos jau sudarė 170 milijardų dolerių, o vadinamajame Stabilizavimo fonde susikaupė daugiau kaip 50 milijardų dolerių. Tačiau šie didžiuliai pinigai tikriausiai bus neinvestuoti į ekonomikos vystymą, naujas technologijas, o į vėl atsigavusį karinį-pramoninį kompleksą, t.y. į naujų raketų ir kitų šiuolaikinių ginklų gamybą ir kūrimą.

Maskva ir Pekinas: aljansas ar varžytuvės?

Petras KATINAS

„Esu kategoriškai prieš, kad Rusija orientuotųsi į Vakarus. Ji turi kartu su kitais „lūzeriais“, pralošusiais globalinio vieno poliaus žaidimą, sudaryti strateginę sąjungą“, – pareiškė aršus imperijos atkūrimo šalininkas, vadinamas Eurazijos ideologu, Aleksandras Duginas. Šiuos žodžius jis pasakė neseniai Kazachstano sostinėje Astanoje įvykusiame Šanchajaus šalių grupės aukščiausiojo lygio susitikime. Apžvalgininkai pažymi, kad šiems Maskvos vanagu vadinamo A.Dugino žodžiams entuziastingai plojo Rusijos ir Kinijos vadovai.