Maskvos ir Kijevo trintis

Petras KATINAS

Labai aukšto rango Kremliaus pareigūnai, jau nekalbant apie generolus ir admirolus, pakėlė didžiulį triukšmą, esą Ukrainos prezidentas V.Juščenka ir jo „oranžiniai“ ministrai sumanė išstumti Rusiją iš Juodosios jūros, t.y. nebeleisti Rusijos Juodosios jūros karo laivynui bazuotis Sevastopolyje. Kaip ir militaristinė išpūsta Ukrainos gynybos ministro A.Griščenkos užuomina, kad jo šaliai reikėtų turėti savo raketinius karinius dalinius. Maskvai taip pat labai nepatiko prezidento V.Juščenkos pasiūlymas pradėti branduolinio kuro gamybą, taigi sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Rusijos generolai bemat tokį Ukrainos prezidento raginimą įvertino kaip siekį sodrinti uraną branduoliniams ginklams.

Iš tiesų metų pradžioje kilo keli konfliktai dėl hidrografinių objektų Kryme. Nežinia, ar su Kijevo valdžios žinia jaunų žmonių grupės bandė užimti du švyturius Jaltoje ir Saryžo iškyšulyje, taip pat radijo navigacinę stotį Geničevsko rajone. Maskva tai įvertino kaip pradėtą operaciją išstumiant Rusijos Juodosios jūros laivyną iš Krymo. Štai kaip susidariusią situaciją Rusijos armijos laikraštyje komentuoja karinis apžvalgininkas Vladimiras Svarcievičius: „Mūsų laivai, dislokuoti Sevastopolyje, laiko savo taikinyje visą Juodosios jūros akvatoriją ir yra pajėgūs vykdyti operacijas Viduržemio jūroje. Tačiau Ukraina siekia tapti NATO nare. Vadinasi, Sevastopolio vandenyse gali atsirasti JAV 6-ojo laivyno laivai. Naujajai Rusijos bazei įkurti Novorosijske reikia mažiausiai šešių milijardų rublių, ir pirmieji karo laivai galėtų bazuotis tik 2011 metais“.

Sprendžiant iš Rusijos gynybos ministerijos pateikiamų duomenų, šiuo metu Rusijos Juodosios jūros laivyne tarnauja 14 tūkst. kariškių. Laivyno sudėtyje – karo laivų divizija, kurioje ir raketinis kreiseris „Maskva“, du didieji povandeninių laivų naikintojai, septyni didieji desantiniai laivai, povandeninių laivų divizionas, penki raketiniai laivai. Sevastopolyje yra Juodosios jūros laivyno štabas, centrinis ryšių mazgas, karo ligoninė, jūros pėstininkų pulkas, zenitinių raketų pulkas, raketų ir torpedų arsenalas, radioelektroninės kovos pulkas. Kryme (Jaltoje, Sudake ir Kačoje) veikia trys ryšio mazgai, du aerodromai, kuriuose bazuojasi penkiolika SU-24 ir AN-26 lėktuvų bei penkiolika KA-27 sraigtasparnių.

Rusija už Sevastopolio bazės nuomą Ukrainai kasmet sumoka 98 mln. dolerių. Tačiau dabar, Rusijai smarkiai padidinus Ukrainai tiekiamų dujų kainą, Kijevas ketina pareikalauti mokėti bent dvigubai daugiau. Kai kurie Ukrainos parlamento deputatai reikalauja, kad Sevastopolio bazės nuomos kaina būtų ne mažesnė kaip milijardas dolerių per metus.

Kaip klostysis šis reikalas toliau, niekas nesiima prognozuoti. Pasak Rusijos politinių tyrimų instituto direktoriaus Sergejaus Markovo, Kremlius dabar nesuinteresuotas santykių su Ukraina bloginimu. Pirmiausia todėl, kad grubus spaudimas Ukrainai mestų šešėlį Maskvai, pradėjusiai pirmininkauti Didžiajam aštuonetui (G-8). Beje, ir JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais jau įspėjo Kremlių, jog Rusijos jėgos demonstravimas nebus toleruojamas. Kita vertus, Kremlius laukia kovo mėnesį įvyksiančių Ukrainos parlamento rinkimų, kuriuos gali laimėti prorusiškos jėgos. Juk po prezidentu V.Juščenka jau „kasasi“ ne tik V.Janukovičius, bet ir buvusi jo „oranžinės“ revoliucijos šalininkė ekspremjerė J.Timošenko, dabartinis Ukrainos Rados pirmininkas V.Litvinas, kuris sausį net du kartus lankėsi Maskvoje. Manoma, kad V.Litviną palaiko kai kurie Rusijos oligarchai, turintys savų interesų Ukrainoje. Kiekvienas iš minėtų pretendentų tikisi, kad Kremlius parems būtent jį. Gali atsitikti taip, kad po rinkimų Ukrainoje atsiras tokia vyriausybė, kurios nesugebės kontroliuoti prezidentas V.Juščenka. Todėl kai kurie politologai neatmeta galimybės, kad V.Juščenka, jeigu rinkimų rezultatai bus jam nepalankūs, gali pats atsistatydinti po metų ar pusantrų.

O dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno ir Sevastopolio bazės, tai Maskva net pagalvoti nenori apie pasitraukimą iš jai „teisėtai“ priklausančio Sevastopolio. Vienas Rusijos admirolas keliuose dienraščiuose paskelbė Juodosios jūros laivyno trumpą istoriją, kurioje rašoma: „Žmonijos istorijoje nebuvo narsesnio laivyno kaip Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šio laivyno jūreiviai pasiekė didžiausias pergales per visą karinių laivynų istoriją. Taip buvo 1770 metais prie Česmos, 1807-aisiais prie Afono, 1827 metais prie Navarino, 1853-iaisiais prie Sinopo“.

Tačiau kažkodėl admirolas nemini vėlesnių „šlovingų“ datų, kai 1855 metais, Krymo karo metu, visi Juodosios jūros karinio laivyno laivai buvo paskandinti Sevastopolio prieigose. Tas pats pasikartojo 1918 metais, kai Lenino įsakymu buvo pakartota analogiška operacija baiminantis, kad Vokietijos kariuomenė gali užimti Krymą. Antrojo pasaulinio karo metu Juodosios jūros laivynas irgi niekuo nepasižymėjo, nes Turkija užblokavo išėjimus iš Juodosios jūros.

Po karo, atėjus į valdžią N.Chruščiovui, šis laivynas irgi vos gyvavo. Jo „atgimimas“ prasidėjo L.Brežnevo valdymo metais, kai Juodosios jūros laivynas išaugo iki 600 karo laivų.

Žlugus Sovietų Sąjungai, 1996 metais Rusijos prezidentas B.Jelcinas ir Ukrainos prezidentas L.Kučma pasidalijo Juodosios jūros karo laivyną. Rusijai atiteko 81,7 proc., o Ukrainai – 18,3 proc. karo laivų. Pagal paskutiniuosius Maskvos ir Kijevo susitarimus, Rusijos Juodosios jūros laivynas gali bazuotis Sevastopolyje iki 2017 metų.

© 2006 „XXI amžius“