Naujo karo belaukiant

Viso pasaulio žiniasklaida, žvalgybos institucijos, politikai laukia dar vieno galimo didelio tarptautinio konflikto. Netgi kur kas pavojingesnio nei karinės operacijos Irake ir Afganistane. Kalbama apie nusikalstamą Irano reakcinių radikalių mulų ir islamistų režimą, kuris beveik ir neslepia, kad jo tikslas – kuo greičiau pasigaminti branduolinį ginklą. Tokio dalyko jokiu būdu negali leisti Jungtinės Valstijos ir netgi amerikiečių nemėgstantys Rusijos kurstomi „senosios“ Europos politikai. Paskutinis Irano žingsnis nutraukiant visus santykius su Tarptautine atominės energijos agentūra ir išvarius jos stebėtojus rodo, kad Iranas spjauna į tarptautinės bendruomenės nuomonę. Užsienio žiniasklaida praneša, kad JAV karinis laivynas, pirmiausia „Ohajo“ klasės povandeniniai laivai, kurie apginkluoti „Traidend 1“ ir „Traidend 2“ raketomis su branduoliniais užtaisais, skubiai keičia raketas be atominių užtaisų. Jeigu kils konfliktas, tai yra karinė operacija prieš Iraną bus surengta, tai JAV karinis povandeninis laivynas dalyvaus atakoje kartu su karinėmis oro pajėgomis. Kaip praneša įtakingi ir gerai informuoti Londono laikraščiai, JAV jau faktiškai vykdo karinį planavimą, ir karinės operacijos pavojus įgauna realias formas. Jungtinės Amerikos Valstijos, pasak britų žiniasklaidos, jau prarado viltį, kad Teherano branduolines ambicijas galima pažaboti diplomatiniais metodais.

Žinomi JAV politikai taip pat palaiko galimą jėgos panaudojimą prieš Iraną. Pavyzdžiui, įtakingas JAV senatorius respublikonas Džonas Makeinas pareiškė: „Yra tiktai vienas blogesnis dalykas nei JAV sprendimas smogti Iranui – tai pats Iranas, tapęs atominės bombos šeimininku“.

Beje, Irano elgesys nepaprastai primena dar vienos „blogio ašies“ valstybės, stalininės Šiaurės Korėjos strategiją. Šiaurės Korėja prieš trejus metus irgi atsisakė savo parašo dėl Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties ir taip pat išsiuntė iš šalies Tarptautinės atominės agentūros inspektorius, visiškai užsidarė nuo išorinio pasaulio ir labai suaktyvino slaptus darbus sodrinant „taikų uraną“. Arba, kaip mėgsta sakyti Šiaurės Korėjos partiniai vadai, „įsisavina atomą taikos tikslams“. JAV Centrinės žvalgybos valdybos duomenimis, Pchenjanas jau turi pasigaminęs pakankamai prisodrinto urano, tad jį panaudojęs jau dabar gali pagaminti mažiausiai šešias branduolines galvutes raketoms.

Taigi Rusija pasuko Šiaurės Korėjos keliu, kitaip tariant, perėmė patyrimą. Jeigu artimiausiomis dienomis Tarptautinė atominės energijos agentūra kreipsis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą dėl Irano, tai karinio konflikto grėsmė nepaprastai išaugs, o iš paties Teherano režimo galima sulaukti įvairiausių provokacijų. Irano prezidentas Machmudas Achmadinežadas, kalbėdamas iraniečių masiniame mitinge, pareiškė:„Irano Islamo Respublika vykdo savo programą. Bet jeigu kas nors bandys pasikėsinti į mūsų teises, tai mes peržiūrėsime savo politiką. Aš raginu visą Irano liaudį: ruoškitės didžiajam mūšiui. Susiveržkite diržus ir pasiraitokite rankoves“.

Užsienio kariniai apžvalgininkai jau skelbia, kokiomis pajėgomis numato gintis Teherano režimas nuo galimo puolimo. Pirma, reguliariosios ginkluotosios pajėgos (tarp jų ir „islamo revoliucijos sargybinių“ korpusas – 520 tūkst. žmonių); antra, rezervistai – 350 tūkst.; trečia, sukarinta radikalių islamistų formuotė „Basidž“ – 300 tūkst.

Irano sausumos pajėgas sudaro 20 divizijų ir brigadų, daugiau kaip pusantro tūkstančio tankų, neskaitant dar 800 šarvuočių. Karinės oro pajėgos – daugiau kaip 250 lėktuvų ir 150 sraigtasparnių. Karinės jūrų pajėgos – šeši povandeniniai laivai ir 120 kitų tipų karo laivų. Raketines Irano pajėgas sudaro apie 20 vidutinio nuotolio balistinių raketų.

Kokiomis karinėmis pajėgomis gali atakuoti Vašingtonas, irgi skelbiama. Pirmiausia – sausumos pajėgos ne tik JAV, bet ir kitų NATO šalių – 300 tūkst. žmonių. Karinės oro pajėgos – daugiau kaip 150 lėktuvų ir per 100 sraigtasparnių. Karinės jūrų pajėgos – vienas, du lėktuvnešiai, trys, keturi atominiai povandeniniai laivai, daugiau kaip 100 kitų klasių karo laivų.

P.K.

© 2006 „XXI amžius“