„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. kovo 8 d., Nr. 5 (121)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Paminėtos čečėnų tautos deportacijos metinės

Minėjimo metu. Dešinėje –
prancūzų režisierius Florent Marcie

Kauno miesto savivaldybės salėje vyko Čečėnijos karo pabėgėlių, gyvenančių Lietuvoje, jų emigracijos politikų bei Kauno visuomenės susitikimas. Įžanginiu žodžiu susitikimą pradėjo kun. Robertas Grigas, papasakojęs apie besitęsiančią Rusijos represinę, okupacinę politiką Čečėnijoje, kai jau nuo žemės paviršiaus yra dingę ištisi kaimai, šimtai tūkstančių suaugusių ir vaikų žuvo arba tapo invalidais, visiškais našlaičiais. Čečėnų kaltė tik viena – jie nori visiškos laisvės ir nepriklausomybės.

Čečėnijos Respublikos Ičkerijos įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje Aminat Saijeva nuoširdžiai padėkojo susirinkusiems kauniečiams, taip pat visiems Lietuvos žmonėms, kurie solidarizuojasi su čečėnų tautos teisėta kova už savo laisvę ir nepriklausomybę. Tarp minėjimo dalyvių matėme Lietuvos rezistencinės kovos dalyvius – Juozą Almonaitį, Juozą Staugaitį, Augustiną Švenčionį bei Vietinės rinktinės valdybos pirmininką Antaną Paulavičių, Politinių kalinių sąjungos Kauno skyriaus pirmininką Sigitą Grigaitį ir kt., kurie pagerbė čečėnų laisvės siekį. Susitikime dalyvavo Kauno miesto vicemeras Kazimieras Kuzminskas, Čečėnijos Respublikos Ičkerijos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Achjadas Idigovas (reziduoja Paryžiuje), daug čečėnų karo pabėgėlių, mažų vaikų našlaičių.

Susitikimo metu prancūzų režisierius Florent Marcie atsivežė savo dokumentinį filmą apie tragišką Čečėnijos padėtį „Ichkeri kenti“ („Čečėnijos vyrai“). Šį filmą jis sukūrė 1996 metais (pirmojo Čečėnijos karo su Rusija metu). Režisierius F.Marcie pasakojo, kad labai rizikavo kurdamas šį filmą. Gyvybės siūlas galėjo ne vieną kartą nutrūkti... Pasak filmo autoriaus, ši daugiau kaip dviejų valandų trukmės kino juosta iki šiol niekur nedemonstruota.

Prancūzų režisierius žavėjosi čečėnų tautos drąsa, bebaimiškumu, pasiaukojimu kovoje už laisvę. Ilgais trunkančiais plojimais susirinkusieji padėkojo režisieriui F.Marcie.

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija