Kas pila druską ant žaizdų?

Petras KATI NAS

Rusijos informacijos agentūra „Regnum“, nepaprastai daug dėmesio skyrusi Baltarusijos prezidento rinkimams ir neva Lietuvos, Lenkijos bei ES „kišimuisi“ į Baltarusijos vidaus reikalus, plačiai komentavo ir apie kovo 23-24 dienomis Vilniuje įvykusį tarptautinį forumą „Europa – Rusija“. Šiame forume dalyvavo daugiau kaip 150 aukšto rango politikų iš 20 Europos šalių, taip pat NATO, ES, ESBO, Europos Tarybos ir Parlamentinės Asamblėjos atstovų. Gana įspūdinga buvo Rusijos delegacija. Jai dirigavo Rusijos prezidento V.Putino specialusis atstovas ryšiams su ES Sergejus Jastržembskis ir valdybos prie Rusijos prezidento, kuruojančios tarptautinius, regioninius ir kultūrinius ryšius, viršininkas Modestas Kolerovas. Taip pat Rusijos delegacijos sudėtyje – Valstybės Dūmos deputatai, žinomi politologai ir politikos specialistai. Formaliai forumą organizavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas ir Lenkijos Rytų institutas. Kaip pažymėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata, forumo tikslas – laisvos ir atviros diskusijos dėl politinių, socialinių ir ekonominių problemų, vienodai dominančių tiek ES, tiek Rusiją, bei ieškojimas naujų ES ir Rusijos bendradarbiavimo kelių. Forume buvo nagrinėjamos, tiksliau, bandomos nagrinėti gana svarbios ir aktualios temos: „Energetinis faktorius Rusijos užsienio politikoje“, „Rusijos ir Europos masinės informacijos priemonės – bendradarbiavimo problemos“, „Kokia Rusija reikalinga globalinei ekonomikai“, „ES – Rusija, bendros kaimynystės politika: iššūkiai ir perspektyvos“, „Ekonomikos patologija – oligarchizacija, korupcija, monopolizacija“, „Rusijos valdžios pereinamumo problema“, „Globalizacija – kaip pagerinti Rusijos konkurencines galimybes?“, „Rusijos vaidmuo technologijų globalizacijoje“, „Nuo cenzūros kultūros iki laisvos rinkos kultūros“.

Antrąją forumo dieną įvyko plenarinė sesija tema: „Posovietinė erdvė Rusijos užsienio politikoje“. Sesiją „Rusija – Europos Sąjunga bendradarbiavimas ar varžybos“ atidarė ir perskaitė pranešimą Lietuvos prezidentas V.Adamkus. Pranešimus skaitė forumo moderatorius vyriausiasis Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ redaktorius Gžegožas Gaudenas, Rusijos prezidento specialusis atstovas S.Jastržembskis, Švedijos Rikstago (parlamento) Tarptautinio komiteto pirmininkas Urbanas Alinas, buvęs Vokietijos gynybos ministras Folkeris Riuė, Rusijos atstovas Modestas Kolerovas, Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pavelas Zalevskis.

Lietuvos prezidentas V.Adamkus sakė nesuprantąs dabartinės Rusijos valdžios požiūrio į istoriją.

Jo žodžiais, sunku suprasti, kodėl Rusijos vyriausybė atsisako bent jau pagerbti sovietinio režimo aukas. Prezidentas priminė, jog neseniai V.Putinas Budapešte ir Prahoje moraliai pasmerkė 1956 ir 1968 metų sovietinę invaziją, ir klausė, kodėl to paties Maskva negali padaryti vertindama Katynės miško žudynes ir Baltijos šalių okupaciją. V.Adamkus pabrėžė, kad okupacijos žalos atlyginimas – ne tiek finansinis, kiek moralinis klausimas.

Tuo tarpu ne tik S.Jastržembskis, bet ir kiti Rusijos atstovai pareiškė, jog apie jokią kompensaciją negali būti ir kalbos, o sovietinės praeities pasmerkimas labai įskaudintų rusus. Esą tai būtų „druskos pylimas ant Rusijos žaizdų“. Ne tik oficialūs Kremliaus atstovai kaltino ES, kad ji kišasi į Baltarusijos, Ukrainos ir kitų posovietinių šalių reikalus, nesupranta specifinio rusų mentaliteto ir t.t. Netgi M.Gorbačiovo fondo atstovas Viktoras Kuvaldinas išrėžė kalbą, kuriai pavydėtų pats S.Jastržembskis. Pasak V.Kuvaldino, Vakarai daro spaudimą Rusijai ir visiškai nesistengia jos suprasti ir pažinti. „Vakarai susikompromitavo remdami B.Jelcino režimą, atvedusį Rusiją prie dezintegracijos ribos. Todėl šiandien, kai prezidentas V.Putinas puolamas dėl valstybę stiprinančių reformų, rusams tai atrodo kaip akivaizdus priešiškumas Rusijai. Dar sunkiau Maskvai susišnekėti su Baltijos šalimis ir Lenkija. Vien todėl, kad Sovietų Sąjungos subyrėjimas lietuviams ir lenkams yra džiugus momentas, o rusams tai buvo nacionalinė trauma, tolygi katastrofai“.

„Regnum“ ir kitos Rusijos žiniasklaidos priemonės teigia, kad Lietuvos prezidentas V.Adamkus atstovauja dešiniajam Lietuvos politikos flangui, o dešinieji reikalauja jokiu būdu neatsisakyti pretenzijų Rusijai ir baugina politikus bei politologus, dargi grasina teismais, jeigu kas abejoja dėl kompensacijų reikalavimo už okupacijos dešimtmečius. Esą V.Adamkus nusileido Sąjūdžio vadovų reikalavimams užimti kategorišką poziciją Vilniaus forume.

Šiaip ar taip, forumas „Europa – Rusija“, dar kartą parodė, jog Europos Sąjunga ir Rusija susišneka vis sunkiau.

© 2006 „XXI amžius“