„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. balandžio 12 d., Nr. 7 (124)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ragina atmerkti akis

Grupė žinomų JAV politikų, senatorių ir kongresmenų iš abiejų partijų – Respublikonų ir Demokratų – paragino Baltųjų rūmų šeimininką prezidentą Džordžą Bušą peržiūrėti Vašingtono santykius su totalitarinį valdymą įvedančiu Rusijoje prezidentu V.Putinu. Kaip žinoma, po susitikimo su V.Putinu Slovakijos sostinėje Bratislavoje Dž.Bušas pareiškė, kad V.Putino sieloje „įžvelgė“ kažkokių teigiamų dalykų. Tas Dž.Bušo posakis ilgam tapo satyrikų ir humoristų užsiėmimu. Deja, ne vienas Dž.Bušas įžiūrėjo V.Putino „sielą“, visiškai nenorėdami matyti, kad ta siela absoliučiai kagėbistinė, o pats Kremliaus šeimininkas tuo atvirai didžiuojasi. Juk tarp V.Putino gerbėjų ir mylėtojų – trijų didžiausių ir ekonomiškai stipriausių Europos valstybių lyderiai: buvęs Vokietijos kancleris G.Šrioderis, Prancūzijos prezidentas Ž.Širakas ir Italijos premjeras S.Berluskonis. Todėl nereikia stebėtis, kad V.Putinas jau faktiškai sunaikino bet kokią opoziciją, naikina visuomenines organizacijas, suteikia saugumo struktūroms visišką veiksmų laisvę, kokios čekistai neturėjo netgi paskutiniaisiais SSRS gyvavimo metais. Neatsitiktinai FSB šefas N.Patruševas beveik neišeina iš V.Putino kabineto Kremliuje.

Vakarų politikai labai pamėgo vadinti komunistinio draustinio – Baltarusijos valdovą A.Lukašenką „paskutiniuoju Europos diktatoriumi“. Tai kaipgi tada vadinti Kremliaus valdovą? Demokratu? Gal švelniau – „valdomos demokratijos“ propaguotoju? Bet kas gi yra ta valdomoji demokratija, esą būdinga ir reikalinga tiktai Rusijos piliečiams, nes jie niekada negyveno demokratinėje santvarkoje, nemoka ir nenori gyventi be botago? Bet juk be V.Putino paramos negalėtų išgyventi ir A.Lukašenka bei kiti NVS šalių diktatoriai. Kad ir Uzbekistano prezidentas I.Karimovas ar Turkmėnijos „Turkmėnbaši“ S.Nijazovas. Pagaliau neseniai Kremliaus valdovas dar kartą visam pasauliui atskleidė, kokie veikėjai yra mieliausi jo širdžiai. Aišku, Kremliaus įsakymu okupuotos Čečėnijos „parlamentas“, pavadintas Čečėnijos liaudies susirinkimu, vienbalsiai ir ilgais, audringais plojimais Čečėnijos premjeru patvirtino tikrą nusikaltėlį ir plėšiką, laisvės kovotojų susprogdinto buvusio „prezidento“ Achmado Kadyrovo sūnų Ramzaną. Tačiau ir be šio oficialaus paskyrimo buvęs boksininkas, subūręs savo asmeninę iki dantų ginkluotą gvardiją, daugiausia iš kriminalinio pasaulio elementų, tvarkosi Čečėnijoje kaip savo namuose. Jo „gvardija“ grobia žmones, vėliau vienus nužudo, už kitus reikalauja didžiulės išpirkos iš ir taip iki siūlo galo apiplėštų giminaičių. V.Putinas tai puikiai žino. Matyt, už tokį elgesį 2004 metais V.Putinas suteikė R.Kadyrovui Rusijos didvyrio vardą. Pastaruoju metu V.Putino marionetė dar labiau įsisiautėjo ir ėmė dėtis didžiausiu musulmonų ir islamiškųjų valstybių sergėtoju. Jis visiems laikraščiams įsakė spausdinti ilgiausius straipsnius apie islamą. Ramzanas taip pat pasisakė už daugpatystės įvedimą ir pažadėjo ant jo šeimininko V.Putino nušluoto nuo žemės paviršiaus sostinės Grozno griuvėsių pastatyti didžiulę ir iki šiol neregėtą mečetę, kuri užgoš viso musulmoniškojo pasaulio Alacho garbintojų šventyklas. Aišku, pinigų tos mečetės statybai duos V.Putinas iš rusų mokesčių mokėtojų kišenės. Vaizduodamas pranašo Mahometo gynėją, R.Kadyrovas išvijo iš Čečėnijos Danijos humanitarinės organizacijos narius. Nesvarbu, kad ta organizacija maitino ir rengė daugelį pusbadžiu gyvenančių Čečėnijos vaikų ir senelių.

Bet ir tai dar ne viskas. Naujasis „premjeras“ pareiškė, kad jau po trijų mėnesių sukurs Čečėnijoje vos ne rojų, ir įsakė visoms valdžios institucijoms dirbti ne 8-10 valandų, o 24 valandas per parą! Maskvoje juokaujama, kad netgi prie Stalino tokio įsakymo nebuvo.

Taigi Vašingtono raginimai Dž.Bušui atmerkti akis ir pagaliau įvertinti, kokią grėsmę pasaulio taikai ir saugumui kelia atvirai savo imperialistines užmačias deklaruojantis Rusijos prezidentas, ir supranti, kad tai nėra tik „šaltojo karo“ reliktas, kaip teigia Kremliaus apologetai. To grėsmė visiškai reali. Neatsitiktinai pasaulio žiniasklaida prisiminė legendinio Didžiosios Britanijos politiko Vinstono Čerčilio pasakytos kalbos Fultone 60 metų jubiliejų. Toje istorinėje kalboje V.Čerčilis pirmą kartą paminėjo žodžius „geležinė uždanga“, kuri, pasak jo, „nusidriekė nuo Ščecino, esančio prie Baltijos jūros, iki Triesto Adrijoje ir padalijo Europą.

Netgi Kremliaus dar neužgrobta Rusijos žiniasklaidos dalis skelbia apie pavojų, kurį kelia Rusijoje atgimstantis ir faktiškai V.Putino gaivinamas stalinizmas. Kaip pažymi laikraštis „Komersant“, „dabartinėje oficialiojoje Kremliaus doktrinoje nebeliko vietos net moraliniam Stalino ir stalinizmo, kaip absoliutaus blogio, pasmerkimui“.

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija