Niūrios prognozės ir realybė

Pastaruoju metu pasaulyje netrūksta prognozių, kad jau artimiausiais mėnesiais, dar net vasaros nesulaukus, visagalis Amerikos doleris labai smarkiai nuvertės. Analitikai iš Europos kompanijos „Europe 2020“ pranašauja, kad Jungtinės Valstijų finansinė sistema atsidūrė finansiniame disbalanse ir dėl to doleris praranda savo vertę. Pasak „Europe 2020“ analitikų, jau balandžio mėnesį prasidės didžiausia krizė, netgi didesnė nei 1929 metais, kuri tada buvo pavadinta Didžiąja depresija. Ir dar prognozuojama, kad šalys, eksportuojančios naftą, pradės pardavinėti savo naftą už eurus, o ne už dolerius, kaip yra iki šiol. Todėl akcentuojama, kad doleris užleis savo monopolinę poziciją naftos rinkoje, o nacionalinės valiutos nebebus konvertuojamos pagal dolerio kursą.

Tokios žinios labai neramina daugelį žmonių, ypač Rusijoje. Manoma, kad po Sovietų Sąjungos žlugimo rusai bankuose ir „kojinėse“ sukaupė mažiausiai 60 mlrd. dolerių. Rusijos nacionalinio banko aukso ir dolerių rezervas irgi jau pasiekė 194,2 mlrd. dolerių. Vien pernai Rusijos bankai už rublius gyventojams pardavė 34,6 mlrd. dolerių, o nupirko tiktai 18 milijardų.

Aišku, dolerio kaina pasaulio rinkoje priklauso nuo JAV Federalinės rezervų sistemos. Iš vienos pusės, ji daro viską, kad doleris nenuvertėtų. Pavyzdžiui, pastaruoju metu kelis kartus keitėsi procentai Amerikos bankams jiems skolinantis pinigus iš Federalinės rezervų sistemos. Nuo 2004 metų fondai išaugo nuo 1 iki 4,5 proc. Taigi pigių dolerinių kreditų epocha baigėsi ir jau 2005 metais doleris gerokai pabrango euro atžvilgiu.

Labai rimti pasaulio finansų specialistai ir ekspertai netiki „Europe 2020“ analitikų prognozėmis apie dolerio visišką nuvertėjimą, tuo labiau apie artėjančią didžiąją depresiją, prilygstančią 1929 metų pasaulinei krizei. Netiki pirmiausia todėl, jog dolerio ateities perspektyvą pirmiausia reikia vertinti pagal JAV ekonomikos būklę. Neįmanoma net įsivaizduoti šalies, kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) dinamiškai auga, o nacionalinė valiuta nuvertėja. Tai įmanoma tik tų, kurie nemėgsta amerikiečių, fantazijose. Pernai Jungtinių Valstijų ekonomika išaugo 3,5 proc. Tai labai aukštas rodiklis. Galima priminti, jog pernai Europos Sąjungos šalių bendrasis vidaus produktas išaugo tik 1,4 proc., Japonijoje – 2,4 proc. Taigi Amerika – neginčijamas lyderis pagal bendrąjį vidaus produktą ir jo augimo tempus. Pernai JAV pagamino prekių ir paslaugų už 12,5 trilijonų dolerių. Tai milžiniška suma. Pavyzdžiui, Rusijos BVP pernai sudarė vos 0,77 trilijono dolerių. Vadinasi, 16 kartų mažiau. Realybė tokia, jog Amerikos ekonomika 16 kartų galingesnė nei Rusijos, pretenduojančios į supervalstybės statusą. Tiesa, rimta dolerio devalvacija vis dėlto buvo 1934-aisiais, Didžiosios depresijos metais. Bet kartu ir bendrasis vidaus produktas tada buvo sumažėjęs beveik perpus.

Aišku, Jungtinės Amerikos Valstijos turi ir rimtų problemų: didelis biudžeto deficitas, uragano sugriovimai ir jo pasekmių likvidavimas, milijardinės išlaidos Irake. Tačiau yra beveik nepajudinami pamatai – pati galingiausia pasaulyje ekonomika. Ir tai yra svarbiausia. Tiesa, žinomas atvejis, kai apsukriems spekuliantams pavykdavo, atrodo, neįmanomi dalykai. Ne taip seniai amerikiečių milijonierius Džordžas Sorošas surengė aferą prieš Didžiosios Britanijos sterlingų svarą ir jos dėka uždirbo daugybę pinigų. Užtat turbūt iki gyvenimo pabaigos Dž.Sorošas tapo britams nekenčiamiausiu žmogumi. Tačiau net ir Dž.Sorošui ar kitiems finansiniams magnatams vargu ar pavyktų ką nors panašaus padaryti su JAV doleriu. Netgi jeigu koks nors spekuliantas ir bandytų sulošti partiją prieš amerikiečių valiutą, tai praktiškai neįmanoma. Tam, kad būtų „paskandintas“ doleris, pirmiausia reikia mesti į biržą nepaprastai daug pinigų. Teoriškai tai įmanoma. Tačiau praktiškai – ne. Juk JAV doleris jau seniai ne nacionalinė, o tarptautinė valiuta. Anot posakio, doleris ir Afrikoje -doleris.

Taigi doleriui pranašaujamas krachas negresia, kad ir kaip to norėtų atviri ar slapti amerikiečių nedraugai. Bent jau netolimoje ateityje.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“