2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai

Karelija: restitucija ar teritorinės pretenzijos?

Česlovas Iškauskas,

politikos apžvalgininkas

Karelijos stačiatikių bažnyčių bokštai

Baigiamasis aktas nenuspėjo ateities

1975 metų rugpjūčio pabaigoje Suomijos sostinėje priimtas Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Helsinkio Baigiamasis aktas kaip žemyno stabilumo garantą įtvirtino Europos sienų nekeičiamumą ir teritorijų nedalomumą. Jis buvo patvirtintas 55 Europos valstybių vadovų, tačiau tuo metu senajame žemyne tiek savo karine galia, tiek ideologine prasme dominavo Sovietų Sąjunga.

Genocidas

Dr.Rūta GAJAUSKAITĖ

Susižavėjimą “taikinguoju atomu” pakeitė visuotinis siaubas po avarijos Černobilyje. Tik dabar sužinome, kad radioaktyvusis aplinkos užteršimas buvo 400-500 kartų didesnis negu po bombos Hirosimoje susprogdinimo. Kadangi apie sergamumą ir mirtingumą duomenų vis dėlto nėra, logiška manyti, kad ir nukentėjusių bei aukų turėtų būti tiek pat kartų daugiau. Hirosimos 150 tūkst. aukų, padauginę iš 400-500 kartų, gauname apie 70-75 milijonus. Bet apie tai jau 20 metų tylima – geležinė uždanga dar slepia sovietinio genocido vieną etapą.

LATA skatina jaunimo pilietinį dalyvavimą

LATA pirmininko pavaduotojas dr. Raimundas Kaminskas (pirmas iš dešinės) ir LATA valdybos narys Audrius Skaistys susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi Prezidentūroje 2005 metais. Pirmas iš kairės – buvęs Čekijos ambasadorius Lietuvoje Petras Voznica

Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos progai paminėti gegužės 19 dieną Kauno „Purienų“ vidurinėje mokykloje įvyko Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos (Lithuanian Atlantic Treaty Association – LATA) atstovų susitikimas su vyresniųjų klasių moksleiviais.

Atlanto sutarties Lietuvos bendrija – visuomeninė organizacija, kurios tikslai ne tik propaguoti ir remti NATO pripažįstamas ir ginamas vertybes, jos tikslus ir veiklą stiprinant Europos bei transatlantinės bendruomenės saugumą, bet ir įtraukti jaunimą į nevyriausybinių organizacijų veiklą bei skatinti jį aktyviai dalyvauti pilietinės visuomenės kūrime.

Labirintai

Petras KATINAS

Prasidėjus kalendorinei vasarai Lietuvos vardas vėl nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje. Vis dar tebekomentuojamas Tarptautinis Vilniaus forumas, ypač jame pasakyta JAV vicepirmininko Diko Čeinio kalba. Tačiau daugiausia dėmesio skiriama „Mažeikių naftos“ pardavimo naujiesiems savininkams klausimui bei Vyriausybės krizei ir A.Brazausko atsistatydinimui.

Čekijos rinkimus nežymiai laimėjo dešinieji

Pilietinės demokratijos partijos vadovas Mirekas Topolanekas

Po dvi dienas trukusių rinkimų, kurie baigėsi šeštadienį, Mireko Topolaneko vadovaujama Pilietinės demokratijos partija surinko 35,4 proc. balsų ir tapo didžiausia partija parlamente. Antroji vieta atiteko trečiosios kadencijos siekiančiai ministro pirmininko Jiržio Paroubeko vadovaujamai Socialdemokratų partijai. Remiantis Čekijos statistikos tarnybos paskelbtais oficialiais duomenimis, už ją pasisakė 32,32 proc. rinkėjų. Socialdemokratams atiteks 74 vietos parlamente, o komunistų partijai - 26. Komunistų partija, surinkusi 12,81 proc. balsų, užėmė trečiąją vietą, tačiau jų populiarumas smarkiai krito, palyginti su 2002 metų rinkimais, kai už juos balsavo 18,51 proc. šalies rinkėjų. Už Krikščionis demokratus savo balsą atidavė 7,22 proc. rinkėjų, o Žaliųjų partija, gavusi 6,3 proc. rinkėjų balsų, į parlamento rūmus įžengs pirmą kartą.

Istorijos perrašymas

Gražina TRIMAKAITĖ

Jis vyksta atkakliai. Prieš tris mėnesius buvo keli suderinti veiksmai: V.Putino vizitas į Čekiją ir Vengriją ir tų valstybių vadovų pažadai, kad jie užmirš istoriją ir už tai bus pamaloninti – gal tik paplojimu per petį, bet ir tai – jau laimėjimas. Šio veiksmo atgarsis – Lietuvoje paskelbta vieša Česlovo Laurinavičiaus paskaita Tarptautinių santykių institute, jos pakartojimas per radiją ir pageidaujamas jos aptarimas. Paskaitoje ir aptarime keliama abejonė, ar tikrai buvo okupacija, gal Lietuva pati kalta dėl okupacijos, o jeigu ji buvo, tai gal tą supratimą, kad ji buvo ir net padarė žalos, naudingiau yra atidėti „geresniems“ laikams. Kai neatidedame – Rusija erzinasi, o jeigu atidėsime, gal ir mums paplos per petį kaip čekams ir vengrams. Tokie buvo pragmatiški patarimai ir pasirengimas dar vienam veiksmui – tarptautinei konferencijai Vilniuje apie ES ir Rusijos santykius, kurioje panašios „tiesos“ turėjo būti įrodinėjamos.

Jei būčiau patarėjas

Patarėjams sunkūs laikai

Tiems, kurie vadovaujasi tautine sąmone ir valstybingumo nuojauta, šiandien būti bet kurioje Lietuvos Respublikos valdžios atsakingoje vietoje turi būti nejauku. Tačiau yra tokių, kurie, anot seno posakio, „turi kiaulės akis“, ir visi tie skandalingi korupcija ir neapsikuopimu kaltinimai valdžiai – nė motais. Tol, kol per kitus Seimo rinkimus nomenklatūrininkai ir archangelskininkai nebus pasmeigti ant politinių šakių ir išnešti į istorijos sąvartyną, sėdės prisvilę savo valdiškose kėdėse su atkištu maišu ties ES gausybės ragu. Todėl šiandien, jei ir būčiau žvalus, ką tik pasauliui akis pravėręs jaunuolis, nė iš tolo nestočiau į patarėjų kandidatų eiles. Tačiau dažnai niežti liežuvį duoti valdžiai patarimus, nors ir neprašomam.

Amerikos lietuvių taryba pasisako už bevizį režimą

Dvidešimt dviem Europos valstybėms yra suteikta bevizė teisė keliauti į JAV. Tik Lietuvai ir kitoms šešioms Rytų Europos valstybėms ši teisė neduota. Pastaruoju metu JAV Kongrese pradėta svarstyti, kad ši neteisinga padėtis dėl siūlomo naujo imigracijos įstatymo būtų atitaisyta.Gegužės 17 dieną JAV Senate buvo pasiūlyta pataisa praplėsti bevizį režimą. Tačiau šis pakeitimas galiotų tik Lenkijai, bet ne kitoms šešioms Rytų Europos šalims. Amerikos lietuvių tarybos (ALT’o) pirmininkas Saulius Kuprys pareiškė, kad dabar, svarstoma senatorių Mikulski ir Santorum, pataisa turėtų būti taikoma Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Visi šie kraštai yra NATO ir Europos Sąjungos nariai ir savo karius siunčia į Iraką bei Afganistaną kovoti už JAV interesus. Dabartinė politika yra diskriminacinė ir nesiderina su tų kraštų savanorišku dalyvavimu tose operacijose.

Musulmoniška Europa?

Petras KATINAS

Vasario pabaigoje Vienoje įvyko pirmasis derybų ratas tarp buvusios Jugoslavijos Kosovo provincijos albanų ir Serbijos atstovų. Vadinamoji kontaktinė grupė – JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija ir Italija, taip pat Jungtinių Tautų atstovai – mano, kad įmanoma pasiekti susitarimą dėl Kosovo autonomijos statuso. Tačiau jokio pagrindo tokiam optimizmui, deja, nėra. Vienos derybos buvo vadinamojo techninio pobūdžio, tačiau ir per jas abiejų pusių atstovai nepadavė rankos vienas kitam. Nesunku įsivaizduoti, kas vyks, kai bus pradėtas svarstyti Kosovo statusas. Abi pusės laikosi visiškai priešingų pozicijų ir nerodo jokio noro ieškoti kompromisų. Serbija sutinka suteikti Kosovui gana plačią autonomiją, bet tiktai Serbijos valstybės sudėtyje. Savo ruožtu Kosovo albanai reikalauja tiktai visiškos Kosovo krašto nepriklausomybės.

„Žalioji korta“ europietiškai

Nuo metų pradžios įsigaliojo ES direktyva, pagal kurią leidžiama tam tikroms imigrantų kategorijoms legaliai įsidarbinti bet kurioje Sandraugos šalyje. Kad gautų tokią teisę, užsienietis privalo legaliai išgyventi ir dirbti ne mažiau kaip penkerius metus vienoje iš ES šalių, turėti nuolatinį leidimą darbui, taip pat finansines galimybes išlaikyti šeimą ir sumokėti už būstą. Netrukus turėtų būti priimtas dar vienas dokumentas, kuris, daugelio politikos specialistų nuomone, iš esmės pakeis vieningos Europos imigracinę politiką.

Naujojo „šaltojo karo“ pradžia?

Petras KATINAS

Po žinomos JAV viceprezidento Diko Čeinio kalbos Vilniaus tarptautiniame forume „Bendra vizija bendrai kaimynystei“ iš visų pusių pasigirdo samprotavimų, jog JAV ir Rusijos santykiai blogėja tiesiog akyse. JAV viceprezidento išreikštas susirūpinimas, kad demokratiniai procesai Rusijoje sustojo, – ne vienintelis aukštų JAV pareigūnų pastarojo meto reiškiamas susirūpinimas dėl Kremliaus vykdomos agresyvėjančios politikos, atvirai reiškiamų Maskvos imperinių ambicijų, jos parama Iranui ir kitiems odioziniams režimams. JAV Kongrese ir Senate pasigirdo balsų, kad reikia pašalinti Rusiją iš „didžiojo aštuoneto“. Ir tokių balsų vis daugėja. Neseniai Vašingtone paskelbtas Tarptautinių santykių tarybos pranešimas gana reikšmingu pavadinimu: „Neteisingas Rusijos kelias: ką gali ir privalo padaryti JAV“. Aukšti Kremliaus pareigūnai irgi teigia, kad Rusija susirūpinusi blogėjančiais Maskvos ir Vašingtono santykiais. Be abejo, šis klausimas bus svarstomas liepos mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančiame V.Putino ir Dž. Bušo susitikime, kai vyks Didžiojo aštuoneto šalių lyderių susitikimas.

Pavojingas susigiedojimas

Neseniai Austrijos, pirmininkaujančios ES, sostinėje įvykęs Europos ir Pietų Amerikos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimas, anot daugelio pasaulio politikos specialistų, buvo dar viena antiamerikietiškos psichozės akcija. Aišku, šis renginys labiausiai pradžiugino Maskvą ir Europos kairiuosius, įvairaus plauko komunistus. Imta net kalbėti apie naują „antiimperialistinę ir antikapitalistinę revoliuciją“. Tarsi demonstruojant tos revoliucijos pradžią, Vienos gatves užtvindė tūkstančiai komunistų, socialistų, anarchistų ir šiaip avantiūristų, atvykusių iš viso pasaulio.

Atominė bomba ir nafta

Dauguma pasaulio ekonomikos specialistų, jau nekalbant apie politikus, pripažįsta, jog pasaulio naftos biržose Niujorke ir Londone įvykęs naftos kainų šuolis, pasiekęs rekordinį lygį – apie 78 dolerius už barelį, – dar ne pabaiga. Šis „juodojo aukso“ kainų kėlimas pirmiausia siejamas su galimais įvykiais Irane, kuris yra ketvirtasis pagal apimtį naftos eksportuotojas. JAV laikraštis „The New Yorker“ paskelbė, jog prezidentas Džordžas Bušas yra „absoliučiai įsitikinęs“, kad Iranas kuria atominę bombą, todėl jau sudarytas sąrašas objektų, susietų su branduolinių medžiagų gamyba, kurie pirmiausia turi būti sunaikinti. Svarbiausia – urano sodrinimo gamykla, esanti apie 320 km nuo sostinės Teherano.

Juodkalnijos nepriklausomybė ir Maskvos intrigos

Juodkalnijos centrinė rinkimų komisija oficialiai patvirtino Juodkalnijos nepriklausomybės šalininkų, t.y. atsiskyrimo nuo Serbijos, pergalę įvykusiame referendume. Šios komisijos pirmininkas Slovakijos diplomatas Františekas Lipka pareiškė, kad referendumo rezultatus ir jo eigos demokratiškumą pripažino ir Europos Sąjunga. Juodkalnijos valdžia, atsakydama į „nuskriaustos“ Serbijos kai kurių politikų nuogąstavimus, kad atsiskyrus Juodkalnijai bus pažeidinėjamos vietinių serbų teisės, iškart pasiūlė Belgrado vadovams artimiausiu metu sėsti prie derybų stalo ir apsvarstyti abiejų šalių santykius. Pasak Juodkalnijos premjero Milo Džukanovičiaus, Podogorica (Juodkalnijos sostinė) pateiks Belgradui jau prieš referendumą paskelbtą Juodkalnijos vyriausybės deklaraciją kaip būsimų tarpusavio derybų pagrindinę platformą.

Imperijos atkūrimas įsibėgėja

Petras KATINAS

Dvi Kremliaus marionetės, atplėštos nuo Gruzijos Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas ir jo kolega iš Padniestrės „respublikos“ Igoris Smirnovas, pastaruoju metu beveik neišvyksta iš Maskvos. Juos jau priima ne antraeiliai ar trečiaeiliai Kremliaus pareigūnai, bet jiems atsivėrė ir aukščiausiųjų valdžios kabinetų durys. Štai ką pareiškė Abchazijos užsienio reikalų ministras Sergejus Šamba: „Prezidentas Bagapšas aptaria Maskvoje daugelį svarbių klausimų, tarp jų ir Abchazijos įstojimo į NVS klausimą“. Apie tą patį skelbia ir Padniestrės „prezidentas“ I.Smirnovas. Pasak S.Bagapšo ir I.Smirnovo, Suchumis ir Tiraspolis jau yra visiškai pasirengę pakeisti Gruziją ir Ukrainą NVS, nes jos jau rengiasi palikti Sandraugą.