Vilkduobė saugumui

Stokholmo tarptautinis pasaulio problemų institutas (SIPRI) – vienas žinomiausių ir didelį autoritetą turinčių tyrinėjimų centrų. Šis švedų institutas paskelbė, jog per penkerius metus (2000-2004) Rusija žengė didelį žingsnį pirmyn ir tapo didžiausia ginklų eksportuotoja pasaulyje. Ji aplenkė iki šiol šioje srityje pirmavusias Jungtines Amerikos Valstijas. Štai kaip dabar išsirikiavo tas pirmasis penketukas šalių, tradicinių ginklų pardavėjų, 2000-2004 metais: Rusija pardavė ginklų už 26,9 mlrd. dolerių, JAV – 25,9 mlrd., Prancūzija – 6,3 mlrd., Vokietija – 4,8 mlrd., Didžioji Britanija – 4,4 mlrd. dolerių.

Iki šiol ginklų eksporto srityje per visus metus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo tvirtai pirmavo JAV. Pavyzdžiui, 1995-2000 metais amerikiečiai pardavė ginklų už 53,4 mlrd. dolerių, o Rusija tris kartus mažiau – už 16,4 mlrd. dolerių.

Tačiau svarbu ne tai, kad Rusijos karinis-pramoninis kompleksas pakėlė visas bures, o tai, kurgi plaukia rusiškų ginklų srautai. Ne tik tradiciniai kalašnikovai, bet ir naujausių modifikacijų naikintuvai, raketiniai kompleksai, laivai ir tankai. Ir visai nesvarbu, kad dabar Maskva, skirtingai nuo sovietinių laikų, nebeduoda veltui ginklų „broliškiems pažangiems režimams“, tokiems kaip Kuba, Angola, Libija, Zimbabvė, palestiniečių teroristinės organizacijos bei kiti panašūs. Dabar už juos pirkėjai sumoka. Žinoma, ne visi. Kai kurie gauna ir veltui tam tikroms specialioms Maskvai naudingoms operacijoms vykdyti.

Neseniai Maskvoje lankėsi Kinijos „liaudies išsivadavimo“ armijos generalinio štabo viršininkas generolas pulkininkas Lian Guanle. Po susitikimo su Rusijos gynybos ministru ir vicepremjeru Sergejumi Ivanovu komunistinės Kinijos generolas ir S.Ivanovas su pasitenkinimu pažymėjo, kad daugiamilijoninė Kinijos armija beveik šimtu procentų apginkluota sovietinės ir rusiškos gamybos ginklais. „Mes tiekiame kaimynams kinams šiuolaikinius karo lėktuvus, naikintuvus ir bombonešius, priešraketinės ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, visą karinę techniką, būtiną sausumos ir karinio jūrų laivyno pajėgoms“, – sakė S.Ivanovas. Kinų generolas Lian Guanle pareiškė, jog artimiausiu metu Kinija iš Rusijos gaus fundamentalius aviakompleksus SU-34 ir vadinamosios penktosios kartos naikintuvus. Maskvoje dar kartą patvirtinta, jog prie Rusijos ir Kinijos karinio bendradarbiavimo, bendrų karinių pratybų prisijungia ir Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizacijos šalys – Kazachstanas, Kirgizija, Uzbekistanas ir Tadžikistanas. Bet ir to, pasirodo, dar maža. Į faktišką naują Maskvos kuriamą karinį bloką įsitraukia ir Iranas – didžiausias „JAV imperializmo“ priešas.

Neatsitiktinai lankydamasis Pekine Rusijos gynybos ministras S.Ivanovas pranešė, kad liepą įvyksiančiame Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizacijos viršūnių susitikime dalyvaus ir Irano prezidentas Machmudas Achmadinedžadas. Ši žinia sukėlė didelį susirūpinimą Vašingtone. JAV valstybės departamento atstovas Šonas Makormakas pareiškė, jog JAV pareikalaus iš Rusijos pasiaiškinti, ką visa tai reiškia. Atsakydamas į tai, Rusijos URM informacijos ir spaudos departamento atstovas teigė, jog Vašingtono pareigūno pareiškimas „mažiausiai yra stebinantis“. Esą Iranas jau seniai turi stebėtojo statusą Šanchajaus Bendradarbiavimo Organizacijoje, ir ne Amerikos reikalas, kad Irano prezidentas pakviestas į naujo karinio bloko viršūnių susitikimą. Įdomu, kaip reaguotų Maskva, jeigu į Vašingtoną būtų pakviestas valstybės vadovas, kuris vos ne kasdien giriasi, kad savo žinioje turi 40 tūkst. mirtininkų, kurie, gavę pirmąjį signalą, susprogdins JAV objektus visame pasaulyje. Dar daugiau, puikiai žinodamas Maskvos ir Pekino paramą, Irano prezidentas M.Achmadinedžadas tyčiojasi iš tarptautinių, konkrečiai, ES iniciatyvų dėl Teherano branduolinių ambicijų pažabojimo. Kaip žinoma, Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija kreipėsi į Irano karingųjų ajatolų vyriausybę siūlydamos pateikti Iranui reaktorių, naudojantį vadinamąjį lengvąjį vandenį, mainais už jo atsisakymą vykdyti savąją branduolinę programą. Paprasčiau sakant, atsisakyti kurti savo branduolinį ginklą. Prezidentas M.Achmadinedžadas iškart kategoriškai atmetė tokį Paryžiaus, Londono ir Berlyno pasiūlymą ir su jam būdingu stiliumi ciniškai atsakė: „Jų pasiūlymas – tai tas pats, kaip pasiūlyti ketverių metų vaikui ledinukų ir mainais gauti iš jo auksines monetas. Su mumis toks biznis nepavyks“.

Galima priminti, ką šiomis dienomis rašė ne koks nors Amerikos „imperialistų“ laikraštis, o arabų laikraštis „Aš-Šark Al-Ausat“. Jis įspėja, kad Irano „šachidų“ divizijos, Islamo revoliucijos sargybinių korpusas, įsakius prezidentui M.Achmadinedžadui, gali susprogdinti visą Artimųjų Rytų regioną.

Ir štai Maskva bei Pekinas su šiuo režimu derina savo militaristinius planus, beveik niekuo nesiskiriančius nuo „šaltojo karo“ laikų.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“