Lichtenšteinas mini 200-ąsias nepriklausomybės metines

Lichtenšteinas, paskutinis iki šių dienų išlikęs Šventosios Romos imperijos lopinėlis, praėjusią savaitę pažymėjo 200-ąsias nepriklausomybės metines, pabrėždamas, kad yra svarbus Europos ir pasaulio arenoje. Dauguma iš 35 tūkst. žmonių, gyvenančių šioje 160 kvadratinių kilometrų ploto Alpių kunigaikštystėje, įsispraudusioje tarp Šveicarijos ir Austrijos, liepos 12 dieną įsiliejo į gatvės paradus ir didžiulį visuotinį pobūvį. Nepaisydami perkūnija grūmojančių debesų, tūkstančiai žmonių rinkosi pagrindinėje Vaduco aikštėje išklausyti sosto paveldėtojo kunigaikščio Aloiso kreipimosi. Šis 39 metų bankininkas, kilęs iš šeimos, siejamos su šiuo regionu nuo XIV amžiaus, valstybės vadovo pareigas eina jau antrus metus. Kunigaikštis susirinkusiai miniai sakė, kad po 1945 metų suklestėjusi ekonomika ir neseniai prasidėjęs pasaulio prekybos augimas šią mažytę šalį „iš skurdžios žemės ūkio valstybės“ pavertė „tarptautinės sėkmės sulaukusiu pramonės ir finansų centru“.

Nors 1999 metais Paryžiuje įsikūrusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija už nepakankamą bendradarbiavimą pinigų plovimo srityje Lichtenšteiną buvo įtraukusi į juoduosius sąrašus, šalis sugebėjo virsti pasauliniu finansų centru. Aloiso tėvui, kunigaikščiui Hansui Adamui II fon Lichtenšteinui, formaliai vis dar tebesančiam valdovu, nurodžius imtis esminių reformų, Lichtenšteinas iš juodųjų sąrašų buvo išbrauktas, ir 2005 metų pabaigoje jo bankuose jau buvo sukaupta rekordinė 120 mlrd. dolerių (326 mlrd. litų) užsienio lėšų suma.

Nuo 1923 metų Muitų sąjungai su Šveicarija priklausantis Lichtenšteinas praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje tapo Jungtinių Tautų (JT) nariu ir ekonominiais saitais glaudžiau susisaistė su Europos Sąjunga. Kad šalis galėtų aktyviau dalyvauti tarptautiniame gyvenime „be stiprios Šveicarijos rankos“, anot kunigaikščio, reikėjo tokios pat drąsos kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, kai šaliai grėsė nacistinio Reicho aneksija.

Jubiliejinė data žymi 1806 metais įvykusį Lichtenšteino atsiskyrimą nuo Šventosios Romos imperijos. Tąkart jis tapo suverenia valstybe ir įėjo į 16 šalių Reino konfederaciją, globotą Prancūzijos imperatoriaus Napoleono Bonaparto. Tačiau įtikinti likusį pasaulį, kad šalis sugebės tvarkytis savarankiškai, nebuvo lengva, ypač XIX amžiuje, kurio didžiąją dalį kunigaikštystė buvo glaudžiai susijusi su Vokietijos konfederacija, iširusia 1866 metais, paskui ekonomiškai priklausė nuo Austrijos. Po Pirmojo pasaulinio karo Lichtenšteino nepriėmė į JT pirmtakę Tautų lygą, motyvuojant tuo, jog jis esąs per mažas būti suverenia valstybe. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo suklestėję vietos verslai, iš kurių bene žinomiausi - statybinių grąžtų ir dantų protezų gamyba, leido kunigaikštystei tvirtai įkelti koją į pasaulio rinkas.

© 2006 „XXI amžius“