Konflikto duobė gilėja

Libanietė prie Beiruto griuvėsių Reuters nuotrauka

Šią savaitę tarptautinės organizacijos, įskaitant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir arabų šalių lyderius, susirinkusius Libano sostinėje, ėmė skelbti rezoliucijas, reikalaudamas nedelsiant nutraukti karo veiksnius Libane ir paskelbti paliaubas. Libano vyriausybė pareiškė nepritarianti JAV ir Prancūzijos parengtam JT Saugumo Tarybos rezoliucijos projektui, kuriame pripažįstama Izraelio teisė imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu iš Libano teritorijos nesiliaus „Hisbollah“ raketų atakos. Beje, šis JAV ir Prancūzijos rezoliucijos projektas buvo derinamas gana sunkiai, nes Paryžius tradiciškai remia Libaną. Rezoliucijoje raginama visiškai nutraukti „Hisbollah“ raketų atakas, o savo ruožtu Izraelis tada nedelsiant nutrauktų visas karines operacijas. Libanui nepatinka tai, kad rezoliucijoje nėra raginimo nedelsiant išvesti Izraelio karius iš pietinio Libano ir faktiškai leidžiama duoti atkirtį „Hisbollah“ išpuoliams. Toks Libano vyriausybės prieštaravimas Saugumo Tarybos rezoliucijai daugeliui apžvalgininkų skamba gana keistai. Pirmiausia todėl, kad Libano vyriausybė bejėgiškai silpna ir susiskaldžiusi. Vien tai, kad premjeras Fuadas Sinioras priešiškai nusiteikęs prieš „Hisbollah“ rėmėją Siriją, o prezidentas Emilis Lahoudas ne tik yra Sirijos, bet ir „Hisbollah“ rėmėjas. Be to, „Hisbollah“ Libano vyriausybėje turi du ministrų postus, todėl net apie vieningą vyriausybės poziciją negali būti ir kalbos.

Beveik akivaizdu, kad bent jau artimiausiu metu karo veiksmai nutraukti nebus, nepaisant jokių JT Saugumo Tarybos rezoliucijų. Todėl daugelio šalių žiniasklaida vėl ironizuoja, jog Jungtinės Tautos tėra „plepių klubas“. Izraelis teigia, kad nutrauks karo veiksmus pietiniame Libane tiktai tada, kai į šį rajoną atvyks tarptautinės pajėgos. O kol jos bus sukurtos, praeis pakankamai daug laiko, nes norinčiųjų dalyvauti tokiose pajėgose ne per daugiausia. JT raginimas vadinamosioms dabartinėms taikos palaikymo pajėgoms stebėti, kaip laikomasi galimo ugnies nutraukimo, irgi sukelia šypseną. Šios pajėgos yra visiškai bejėgės ir atlieka tik simbolinį taikdarių vaidmenį. Pasaulio politikai atkreipia dėmesį, kad Izraelis šįkart, bene pirmą kartą po savo karų su nedraugiškais arabais nuo pat savo susikūrimo 1947 metais, susidūrė su itin stipriu pasipriešinimu. Netgi garsioji Izraelio žvalgyba nesugebėjo aptikti visų „Hisbollah“ raketų paleidimo taškų. Be to, Izraeliui tenka kariauti dviem frontais - Gazos ruože ir Libane. Palestinos autonomijoje atėjus į valdžią „Hamas“, kurios tikslas - sunaikinti Izraelį, padėtis dar labiau komplikavosi. Kaip žinoma, „Hamas“ teroristine organizacija laiko ne tik Izraelis ir JAV, bet ir Europos Sąjunga, Australija, Kanada. Panašiai vertinama ir „Hisbollah“.

Praėjęs sekmadienis buvo juoda diena Izraeliui nuo pat karinio konflikto pradžios liepos 12 dieną. „Hisbollah“ raketoms apšaudžius šiauriniame Izraelyje esantį Kfar Giladžio kaimą, žuvo 10 Izraelio kariuomenės rezervininkų. Žuvusių izraeliečių skaičius jau pasiekė 50 žmonių. Nepaisant visų Izraelio armijos pastangų, „Hisbollah“ raketos ir toliau sproginėja Haifoje, Kirijat Šmono miestuose.

Padėtis Artimuosiuose Rytuose blogėja jau ne kasdien, o tiesiog valandomis. Ji dar labiau susikomplikavo, kai Izraelio kariai suėmė Ramalos miete (Gazos ruože) vieną „Hamas“ lyderių, Palestinos autonomijos parlamento pirmininką Ariną Dveiką.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“