Šengeno plėtra atidedama

ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrai neformaliame susitikime Suomijos Tamperės mieste aptarė susiklosčiusią sudėtingą situaciją Europoje dėl sunkiai valdomų nelegalių imigracijos srautų iš Afrikos, taip pat svarstė bevizės Šengeno erdvės plėtrą ir galimą jos atidėjimą. Pastaroji žinia, jau anksčiau pakliuvusi į spaudą, sukėlė naujųjų ES šalių pasipiktinimą ir įtarimus, jog plėtra atidedama ne tiek dėl techninių, kiek dėl politinių sumetimų. Europos Komisija (EK) yra pareiškusi, jog jokių politinių priežasčių nėra, tik techninės. Pirmininkaujančios Suomijos vidaus reikalų ministras Karis Rajamiakis sakė, jog Šengeno zonos klausimas buvo viena svarbiausių temų ir ministrai siekė apsikeisti nuomonėmis, kad paaiškėtų tikrasis vaizdas, kiek visos šalys techniškai yra pasirengusios pereiti prie naujos, antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos, kurios neįdiegus neįmanoma garantuoti vidaus sienų saugumo, o bevizės erdvės plėtra neįmanoma. Ministras tvirtino, jog galutinai sprendžiant, kiek atidėti plėtrą, bus glaudžiai konsultuojamasi su Europos Parlamentu. Vėliau, spalio mėnesį, gavus techninės ekspertizės išvadas apie EK ir šalių narių pasirengimą, ministrai jau oficialiai svarstys naują datą, kurią gruodžio mėnesį patvirtins ES vadovų taryba.

Neoficialių šaltinių teigimu, visa ši procedūra gali nukelti plėtrą daugiau nei metams – iki 2009 metų, nes vėluojama paleisti antros kartos Šengeno informacinę sistemą. Ši sistema – tai sudėtingas kompiuterinių technologijų tinklas, kuris leistų šalims narėms keistis informacija apie nepageidaujamus asmenis, narkotikų judėjimą ar vogtus automobilius. Formaliai už Šengeno informacinę sistemą atsakinga Europos Komisija. Jos atstovas Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato vadovas Džonatanas Faulas žurnalistams sakė, jog svarbiausios priežastys, dėl kurių atidedamas informacinės sistemos paleidimas, yra platesnės: Europos Parlamento ir Ministrų Tarybos vėlavimas priimti teisinius sprendimus, kontraktus, vykdančių firmų konfliktai teismuose su EK, techninės problemos dėl sistemos centro įrengimo Strasbūre. Dž.Faulas atmeta bet kokias politines priežastis, kaip senųjų šalių nenorą priimti naujas. Komisijos duomenimis, ir senosios, ir naujosios šalys tiesiog vėluoja įdiegti ar išbandyti naujas būtinas technologijas.

Lietuva tikisi išgirsti paaiškinimus, kokias pasekmes sukels numanomas sprendimas atidėti jos ir kitų ES naujokių priėmimą į Šengeno erdvę, ir kas už jas atsakys.

Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys pareiškė, kad turėtų būti aiškiai atsakyta į klausimą, kas bus, jeigu naujosios šalys, laiku parengusios nacionalines Šengeno informacines sistemas, negalės jų prijungti prie centrinės. „Ar po metų nereikės dešimtis milijonų litų kainuojančių informacinių sistemų kurti iš naujo? Kiek tai kainuos ir kas už tai mokės?”, – klausė Lietuvos ministras Tamperėje vykusiame neformaliame ES šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas Šengeno erdvės plėtros klausimas. Ministras posėdyje suprato, kad Šengeno erdvės plėtra jau tikrai atidedama. Kaip sakė R.Šukys, daugumai ES naujokių kilo abejonių, ar Šengeno plėtros atidėjimą gali lemti vien techniniai, o ne politiniai motyvai. Ministras tikino, kad Lietuva, kaip ir planuota, nacionalinę Šengeno informacinę sistemą bus parengusi laiku - 2007 m. rugsėjo 30 dieną. Neseniai Lietuva pasirašė sutartį su bendrove „Hewllet Packard“ dėl nacionalinės Šengeno informacinės sistemos kūrimo ir projektas jau pradedamas įgyvendinti.

ES ministrų posėdyje buvo kalbama ne tik apie Šengeno plėtros datos nukėlimą, bet ir apie tai, kad prie naujosios kartos Šengeno informacinės sistemos senosios ir naujosios šalys gali būti jungiamos atskirai – pirmiau senosios, o tik vėliau – naujosios.

© 2006 „XXI amžius“